Trečiadienį Molėtuose prasideda tradicinis tarptautinis dailininkų pleneras "Soutine dienos 2011", rengiamas jau keturioliktą kartą siekiant prisiminti ir pagerbti pasaulinio garso litvakų kilmės tapytoją Chaimą Sutiną (1893-1943).
Kūrybinis tapybos simpoziumas Molėtuose vyks iki rugpjūčio 15 dienos. Dailininkai bendraus ir kurs, diskutuodami apie didžiojo ekspresionisto kūrybą.
Šiais metais plenere dalyvauja dailininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos: Svajūnas Armonas, Antanas Beinaravičius, Aistė Černiūtė, Lina Dieninė, Piotras Dondajevskis (Dondajewski), Rūta Eidukaitytė, Aleksandras Ksendzovas ir Aleksandras Vozbinas. Plenere sukurtų darbų paroda tradiciškai bus atidaroma Molėtų dailės galerijoje.
Lietuvos dailininkų sąjungos rengiamo plenero pastangomis į Lietuvos kultūros kontekstą grąžintas pasaulinio garso tapytojas ekspresionistas Chaimas Sutinas (Soutine), XX amžiaus pradžioje studijavęs Vilniuje, kur tuomet buvo garsi piešimo mokykla. Čia įvyko ir vėliau Prancūzijoje išgarsėjusio menininko galutinis apsisprendimas tapti dailininku.
Kaip rašė menotyrininkas prof. Antanas Andrijauskas, talentingiausias iš gausybės į Paryžių atvykusių litvakų dailininkų buvo Ch. Sutinas, jo pavardė sutinkama kiekvienoje meno enciklopedijoje šalia Pablo Pikaso (Picasso), Marko Šagalo (Shagall), Amadėjaus Modiljanio (Modigliani). Ch. Sutino talentą labai vertino P. Pikasas, daugelis kitų didžiųjų modernistinio meno korifėjų.
Ch. Sutinas, pasak menotyrininko, buvo tapytojas iš prigimties, turėjęs unikalų formos, kompozicijos, spalvos, faktūros jausmą. Mažai kas pasaulinės tapybos istorijoje galėjo prilygti jam emocinga potėpio įtaiga, sudėtingų formų perteikimo meistriškumu.
Pasak plenero iniciatoriaus tapytojo Aleksandro Vozbino, Ch. Sutinas - europietiško universalumo įsikūnijimas, tapęs kultūrinio bendrumo simboliu. Didysis tapytojas tvirtai įspaudė Vilniaus, dar vadinamu Šiaurės Jeruzale, vardą pasaulio metraščiuose.
Į tradicinį plenerą pakviesti dailininkai priklauso įvairioms meno mokykloms, skiriasi jų tapybinis braižas, tačiau meno kalba - universali. Galimybė bendrauti, keistis idėjomis, kurti drauge suteikia dailininkams naujų kūrybinių postūmių, dar kartą paliudija, kad kultūra yra nedaloma, teigia plenero rengėjai.
Eltos inf.
Kūrybinis tapybos simpoziumas Molėtuose vyks iki rugpjūčio 15 dienos. Dailininkai bendraus ir kurs, diskutuodami apie didžiojo ekspresionisto kūrybą.
Šiais metais plenere dalyvauja dailininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos: Svajūnas Armonas, Antanas Beinaravičius, Aistė Černiūtė, Lina Dieninė, Piotras Dondajevskis (Dondajewski), Rūta Eidukaitytė, Aleksandras Ksendzovas ir Aleksandras Vozbinas. Plenere sukurtų darbų paroda tradiciškai bus atidaroma Molėtų dailės galerijoje.
Lietuvos dailininkų sąjungos rengiamo plenero pastangomis į Lietuvos kultūros kontekstą grąžintas pasaulinio garso tapytojas ekspresionistas Chaimas Sutinas (Soutine), XX amžiaus pradžioje studijavęs Vilniuje, kur tuomet buvo garsi piešimo mokykla. Čia įvyko ir vėliau Prancūzijoje išgarsėjusio menininko galutinis apsisprendimas tapti dailininku.
Kaip rašė menotyrininkas prof. Antanas Andrijauskas, talentingiausias iš gausybės į Paryžių atvykusių litvakų dailininkų buvo Ch. Sutinas, jo pavardė sutinkama kiekvienoje meno enciklopedijoje šalia Pablo Pikaso (Picasso), Marko Šagalo (Shagall), Amadėjaus Modiljanio (Modigliani). Ch. Sutino talentą labai vertino P. Pikasas, daugelis kitų didžiųjų modernistinio meno korifėjų.
Ch. Sutinas, pasak menotyrininko, buvo tapytojas iš prigimties, turėjęs unikalų formos, kompozicijos, spalvos, faktūros jausmą. Mažai kas pasaulinės tapybos istorijoje galėjo prilygti jam emocinga potėpio įtaiga, sudėtingų formų perteikimo meistriškumu.
Pasak plenero iniciatoriaus tapytojo Aleksandro Vozbino, Ch. Sutinas - europietiško universalumo įsikūnijimas, tapęs kultūrinio bendrumo simboliu. Didysis tapytojas tvirtai įspaudė Vilniaus, dar vadinamu Šiaurės Jeruzale, vardą pasaulio metraščiuose.
Į tradicinį plenerą pakviesti dailininkai priklauso įvairioms meno mokykloms, skiriasi jų tapybinis braižas, tačiau meno kalba - universali. Galimybė bendrauti, keistis idėjomis, kurti drauge suteikia dailininkams naujų kūrybinių postūmių, dar kartą paliudija, kad kultūra yra nedaloma, teigia plenero rengėjai.
Eltos inf.
