Didžiausią Lietuvos knygą „Aukuras Salduvei“ galima pamatyti ir pavartyti Šiaulių universiteto bibliotekos fojė. Įėjimas iš Vilniaus gatvės.
Asmeninio albumo nuotr.

Vilius PURONAS
Knygynų lentynose „Aukuras Salduvei“ – knyga kaip knyga. Almanacho tipografinė versija (28x18,5 cm) yra išleista Šiaulių universiteto leidyklos, atspausdinta UAB „Šiaulių knygrišykloje-spaustuvėje“ 2009 m. gruodį. Tiražas nedidelis, apie tūkstantį egzempliorių. Lietuvoje ji – vienintelė knyga, skirta tik vienam Lietuvos piliakalniui tarp tūkstančio kitų, mums protėvių paliktų. Pažymėtina, kad ji ir vienintelė trikalbė baltų knyga – lietuvių, latvių ir gyvybę vėl rodančių prūsų (!), nes joje yra straipsnių visomis trimis kalbomis.
Knyga padalyta į keturis skyrius. Pirmajame, archeologiniame, talpinamos archeologijos žinios, pristatomi mokslininkų tyrinėjimai. Leidinyje spausdinami šiauliškių literatų kūriniai ir kūrinėliai. Kraštotyros dalyje pateiktos legendos, pasakojimai apie piliakalnį. Dabarties skirsnyje – šių dienų piliakalnio ir miesto istorija, ateities – Salduvės sutvarkymo ir Baltų parko kūrimo vizijos. O kokiu būdu šis leidinys-almanachas pateko į Lietuvos Gineso rekordų rikiuotę?

Didžiausia Lietuvos knyga
„Aukuras Salduvei“ – nepaprastas leidinys. Vienintelis savo tiraže turintis milžiną, t. y. unikalų egzempliorių-rekordininką, kiek pakeistu pavadinimu: „Aukuras Salduvei. Didžioji Salduvės knyga“. Spalvotais puslapiais ir kailiu dabintais plieno viršeliais...
Apie jį papasakosime plačiau. Pradėsime nuo Idėjos.
Vieną rytą „Šiaulių knygrišykla-spaustuvė“ pasisodino mane pas save tam, kad neišgriūčiau. Po to trumpai drūtai pradėjo ilgą šneką: naujai įsigytos „Šiaulių knygrišyklos-spaustuvės“ staklės jau „įkanda“ gana didelį formatą. Kodėl jo nepanaudoti knygai, tinkančiai į Gineso rekordų knygą?
Aš išsižiojau ir iki šio laiko nebesusičiaupiu. Idėja privertė išsižioti ir kitus Šiaulių žiburiukus: valdininkus, mokslininkus, kraštotyrininkus, literatus, netgi muzikus, pateikusius gaidas leidiniui apie Salduvę – kas gi nenorės matyti savo pavardės milžinišku formatu išleistoje knygoje? Juk visiems aišku, kad kuo didesnis formatas – tuo didesnis kūrėjas.
Didžiausia knyga. Tai – 125 cm aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio, 113,6 kg svorio, 184 puslapių apimties knyga-milžinė pavadinimu „Aukuras Salduvei. Didžioji Salduvės knyga“. Knygai nešti reikia keturių vyrų. Metalinius viršelius puošia iš plieno lakštų iškarpyti ąžuolo lapai bei juodai baltas veršiuko kailis.
Joje talpinami istorikų ir kraštotyrininkų tyrinėjimai, išvados, hipotezės, taip pat legendos, šiauliškių literatų ir muzikų kūriniai apie Salduvės piliakalnį bei jo ateities viziją. Knyga skiriama Lietuvos tūkstantmečiui. Be lietuvių keli straipsniai yra latvių ir prūsų kalbomis. Knyga iliustruota įvairių laikmečių dailininkų darbais bei koliažais.
Pirmą kartą knyga-milžinė visuomenei buvo parodyta 2009 11 21 Pramonės pasiekimų parodoje Šiauliuose, kur buvo nominuota medaliu.
Knyga buvo eksponuota ir „Litimpekso“ knygų mugėje Vilniuje 2010 metais. Ten ji buvo ir didžiausia, ir sunkiausia tarp savo lietuviškų sesių. Nors girgždėjo sunkiai atverčiama, o atversta tingiai gulėjo, niekas tų trūkumų nepastebėjo. Žiūrovai pagarbiai vartė visus 184 puslapius, o susižavėję mokinukai lietė pirštukais veršiuko kailio intarsiją viršelyje. Šioje mugėje knyga-milžinė 2010 02 12 buvo pristatyta Lietuvos Respublikos prezidentei D. Grybauskaitei ir premjerui A. Kubiliui.
Milžinę spausdino „Šiaulių knygrišykla-spaustuvė“. Tikinama, jog knygai spausdinti naudoti dažai nebluks 300 metų – tokia esanti dažų garantija. Metalo viršelius pagamino Šiaulių uždaroji akcinė bendrovė „Elga“. Šių dviejų miesto įmonių vadovai Stanislovas Dikšas ir Ramūnas Volbekas yra knygos mecenatai.
Kelis metelius Lietuvos „Gineso knyga“ pratūnojo „Šiaulių knygrišyklos-spaustuvės“ užkaboryje, kol 2012 m. pradžioje žodis tapo kūnu: persikraustė unikalusis kūrinys į Šiaulių universiteto bibliotekos fojė. Ją žiūri, čiupinėja. Ja džiaugiasi savas jaunimas, vietos intelektinis senimas, kitų respublikų ekskursantai. Knyga-milžinė tapo miesto papuošalu, o Šiaulių universiteto biblioteka – įžymybe.
2012 m. sausį musulmonai mums smogė triuškinantį smūgį. Afganistano kaligrafas Mohammedas Sabiras Khedri sukūrė didžiausią pasaulyje Koraną. Knygos plotis yra 2,28 m, aukštis – 1,55 m, ji sveria pusę tonos. Korano viršeliui prireikė 21 ožkos odos, gamyba atsiėjo 500 000 eurų. M. S. Khedri su devyniais asistentais didžiausią pasaulyje Šventąjį raštą kūrė penkerius metus.
Mus aplenkė! Ak, kokie nevidonai tie musulmonai!