Dailės terapijos užsiėmime.
Loretos VERNIENĖS nuotr.

Kultūros centro Rėkyvos skyriuje dailės terapijos veiklos mokinių darbų parodą pristato Šiaulių profesinio rengimo centro Technologijų skyriaus mokytoja Loreta Vernienė, baigusi Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ patvirtintą Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo programą „Aš esu kūrėjas“, pagal iš dalies finansuoto Europos socialinio fondo projektą „Prevencinių netradicinio ugdymo modelių panaudojant dailės ir muzikos terapiją“, vykusiame pagal priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“.
Susipažinti su mokinių, dalyvavusių dailės terapijos metodų taikymo ugdymo procese (pagal metodinį leidinį „Savęs pažinimo ugdymo modelis panaudojant dailės terapiją“, – Asmenybės ugdymo institutas, 2012 m.) vidinių išgyvenimų „projekcijomis“ – piešiniais, galima Šiaulių miesto kultūros centro Rėkyvos skyriuje eksponuojamoje parodoje iki rugpjūčio 31 d.
XXI amžiuje vis dažniau savijautai gerinti, organizmui sveikatinti taikomos įvairios meno terapijos rūšys: literatūros, dramos, šokio, muzikos, dailės...
Dailės terapija praktikuojama vidinio žmogaus pasaulio ugdymui bei harmonizavimui, kūrybinių galių plėtojimui, organizmo sveikatinimui, išgijimo procesų skatinimui.
Žmogaus sveikatos specialistai kalba apie kūrybos gydomąją galią, panaudojant dailės terapiją, kai atstatytos emocinės pusiausvyros fone atsiveria nepažintos kūrybinės juslės ir potyriai, formuojamas savarankiškas pozityvumas. Išmokęs kurti žmogus pradeda ieškoti savo darbų ir ieškojimų prasmės, tikslo. Išreikšdamas save meninėje kūryboje pajunta, jog gali kažką duoti kitiems, pradeda tvirčiau pasitikėti savo jėgomis ir pažadina norą gyventi dorai.
Mokslininkai nustatė, kad ilgiausiai gyvena žmonės turintys kūrybingumo duotybių, tačiau yra žinoma ir tai, kad, panaudojant dailės terapijos metodikas, kūrybingumo galima įgyti laipsniškai atliekant specialias dailės terapijos užduotis. O žmonės, kuriuos nuolat kamuoja blogos mintys, nepaaiškinamos baimės, niūrios nuotaikos, taip pat sėkmingai pasikeičia dalyvavę dailės terapijos užsiėmimuose. Išmokstama atpalaiduoti emocijas, kurti, išugdomas noras gyvenimą matyti ryškiomis šviesiomis spalvomis, kas įtakoja medikų pastebimą sveikatos pagerėjimą.
Dailės terapijos vyksme svarbiausia – pats kūrybos procesas, o dailė – tik priemonė; kūrinys – tai tarpininkas tarp paciento ir terapeuto, o pačios priemonės nėra svarbios; nereikia mokėti piešti, piešimo įgūdžiai specialiai nelavinami; vertingas kiekvienas darbas, nes jame atsispindi paties kūrėjo vidus, kuris svarbus ir autoriui, ir terapeutui; užsiėmimų metu veikla nekoreguojama, nemokoma piešti, nepatarinėjama, terapeutas į procesą nesikiša.
Dailės terapija – tai vidinių išgyvenimų išraiškos galimybė. Tai tarsi būdas laisvai, spontaniškai „atrakinti“ save, dažniausiai tyloje kuriant piešinius su vaizdiniais, kurie „prabyla“ išraiškingomis vidinių išgyvenimų spalvomis, apie kurias byloja visa piešinio struktūra. Tai – žmogaus vidaus projekcijos, iliustruojančios jo santykį su išoriniu pasauliu.
Dailės terapijos kurso pradžios darbai labai skiriasi nuo paskutiniųjų ir spalvų santykiais, ir linijų darna. Pabaigoje kurso visada įžiūrimos tobulesnių formų ir spalvų derinių kompozicijos (stebima lyginant, aptariant). Tai rodo asmenybės pokyčius pozityvia linkme.
Dailės terapijos užsiėmimuose gali dalyvauti ir jų naudą patirti įvairaus amžiaus žmonės – nuo mažų vaikų iki garbaus amžiaus senolių.
Vis dažniau dailės terapijos veikla pritaikoma mokyklose, neformalaus ugdymo veiklose, organizuojamose dailės mokytojų, kur mokiniai mokomi atsipalaidavę, spontaniškai piešti, taškyti dažus, tapyti teptukais, išteptomis dažais rankomis... Tačiau tam tikrus dailės terapijos metodus gali taikyti įvairių dalykų pamokose ir ne tik dailės mokytojai. 2012-2013 mokslo metais Šiaulių profesinio rengimo centre dailės terapijos metodus pagal tuomet vykusį projektą integravo savo pamokose net 50 mokytojų. Ši naujovė mūsų mieste įgyvendinta Šiaulių profesinio rengimo centre, padedanti mokiniams ir mokytojams pažinti vieniems kitus, pasiekti efektyvesnių mokymosi rezultatų.

Džiaugsmas.
Loretos VERNIENĖS nuotr.

Baimė.
Loretos VERNIENĖS nuotr.

Nemalonių jausmų piešiniai niekada neišsaugomi. Jų suplėšymas – tai dalis terapijos.
Loretos VERNIENĖS nuotr.