Kursų dalyviai prie Penos rūmų.
Asmeninio albumo nuotr.

Šių metų liepą, rašo Kairių pagrindinės mokyklos mokytoja, karjeros ugdymo koordinatorė L. Zeringienė, buvau išvykusi pagal Mokymosi visą gyvenimą programą į Comenius kvalifikacijos kėlimo kursus „Didžioji kelionė po Europą: menas, peizažas, sodai, kūrybiškumas ir inovacijos („Le „Grand Tour“ en Europe: art, paysage, jardins, créativité, innovation“), vykusius prancūzų kalba Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Kursai, kuriuose dalyvavo 18 pedagogų iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Rumunijos, Reunjono, Gvadelupos ir Lietuvos, truko 5 dienas. Užsiėmimai buvo labai įdomūs, intensyvūs, planingi ir kūrybingi.
Prieš vykdama susipažinau su organizuojančiosios institucijos svetainės medžiaga, parengiau išsamų Lietuvos, Kairių pagrindinės mokyklos, Šiaulių rajono, savo profesinės veiklos pristatymą, pasirūpinau tradiciniais skanėstais.
Pirmą dieną po asmeninio trumpo iliustruoto kulinariniu kiekvienos šalies paveldu prisistatymo konferencijų salėje kursų organizatorė Italijos organizacijos Laboratorio del cittadino vadovė Mariella Morbidelli primygtinai prašė, kad formuotume daugiakultūrines grupes tam, kad vyktų kuo efektyvesnis bendradarbiavimas ir kultūriniai bei profesiniai mainai. Visų vizitų metu turėjome gidą-istorijos mokytoją, gyvenantį Lisabonoje Juan-Paulo Roubaud, kuris stengėsi parodyti pačias įdomiausias sostinės vietas. Buvome supažindinti su Comenius kvalifikacijos kėlimo kursų, projektų vykdymo ir valdymo galimybėmis, skatinami toliau tęsti bendradarbiavimą su tais mokytojais, su kuriais susipažinome čia, Lisabonoje. Taigi darbas grupėse vyko nuolat, o jų sudėtis natūraliai keitėsi, kadangi kursų dalyviai buvo labai lankstūs, noriai bendraujantys, pozityviai nusiteikę, atviri naujoms žinioms ir patirčiai.
Daugiausia buvo taikomas aktyvus „kelionės-atradimo“ bei praktinis metodas „tiriu-veikiu-mokausi“, kuomet iš fizinės kelionės pereinama prie dvasinio ir jausminio keliavimo; kursai buvo orientuoti į vietos dvasios „genius loci“ suvokimą, pajautimą, įsigyvenimą. Buvo pasiūlyta labai gerai suplanuota vizitų-ekskursijų programa, kurios metu nuolat fotografavau ir į „kelionės užrašų“ sąsiuvinį fiksavau visas naujas žinias, faktus, detales, asmeniniu potyrius, naujai gimstančias idėjas. Kūrėme individualius esė, juos pristatėme, dirbome grupėmis, sukūrėme bendrą kursų produktą – kelionės užrašų kompoziciją, gausiai iliustruotą nuotraukomis
Juk prie Težo upės įsikūrusi Lisabona – viena iš Europos sostinių, kurios kultūrinis paveldas ir jaukumas juntamas kiekvienoje mažiausioje detalėje. Žavi jaukūs, mažyčiai, augalų sklidini ir skalbiniais mojuojantys balkonėliai, siauros aukštyn-žemyn vingiuojančios seniausio Lisabonos kvartalo – Almama – gatvelės, nosį kutena keptų sardinių aromatas ir vakarais kiek graudina melancholiškos fado dainos, gimusios kaip tik Lisabonoje. Akį keri į UNESCO įtrauktas Belem bokštas, stovintis ten, iš kur Portugalijos jūrininkai su Vasco da Gama priešaky išplaukė atrasti Afrikos ir kelio į Indiją, Jeronimo vienuolynas, kuris buvo statomas iš pinigų, gautų pardavus parsivežtuosius prieskonius ir kuris glaudžia portugalų jūrininko Vasco da Gamos, garsiausio portugalų poeto Luis Vaz de Camoes palaikus. O jau keramikos detalių gausa... Azulejo – dar vienas magiškas žodis, apibūdinantis portugalų tradicinę architektūrą. Tai keraminės apdailos plytelės, kurios tave lydi visur. Nors Lisabonoje ir važinėja modernūs metro ir tramvajai, tačiau nepraleidome ir įspūdingo pasivažinėjimo istoriniu tramvajumi Nr. 28, kartais dar vadinamu „muziejumi ant bėgių“, nes tuomet gali geriausiai pajusti Lisabonos dvasią. Neapsakomas grožis pakeri aplankius Tropinį botanikos sodą, Uolos kyšulį – Europos vakariausią vietą, esančią Portugalijoje, dar Sintros miestą su botanikos sodu ir arabiško stiliaus Monserate pilimi, pirmuosius Europoje romantinės architektūros rūmus Pena, kuriuose vyrauja gryna eklektika. Multikultūrinėje, sklidinoje kultūrinio paveldo Lisabonos aplinkoje norisi mokytis ir išmokti galima tikrai labai daug.