Režisierius J. Vaitkus Šiaulių dramos teatre stato spektaklį pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką „Nebylys“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei triskart „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas teatro ir kino režisierius Jonas Vaitkus vėl dirba savo debiutinėje scenoje – Šiaulių dramos teatre stato spektaklį pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką „Nebylys“. Nors istorija buvo ne kartą inscenizuota ir teatre, ir kine, Jonas Vaitkus, ją perskaitęs dar kartą, sako, kad jį užgavo atmosfera, nuotaika, pasakojimo gyvumas, o ir istorija labai gyvenimiška, patikrinta laiko ir jaudinanti. Ir jis pagalvojo, kad norėtų ją pastatyti Šiaulių dramos teatre, kurį laiko vienu lietuviškiausių teatrų šalyje, turinčiu įdirbį ir pulsuojančiu, tai kylant, tai leidžiantis. Šiaulių valstybiniame dramos teatre Jonas Vaitkus pradėjo savo profesinę karjerą iškart po studijų 1974 m. Zorairo Chalapiano „Lopšinės“ pastatymu.
„Nebylio“ siužetas – meilės trikampis tarp draugų Jono ir Kazio su Anele. Meilė eina su satanizmu ir, anot režisieriaus, jei meilė negali nugalėti juslių ir rasti ryšio su dvasiniu pasauliu, ji išsigimsta. Nors meilės, aistros ir keršto istorija rutuliojasi senų tradicijų Puzionių kaime, spektaklio problematika aktuali ir dabar, kai žmonės kitaip supranta žodį „meilė“, kuris, pasak J. Vaitkaus, turi daug prasmių, nukrypimų ir net iškrypimų.
Vaižganto teksto kalba įdomi ir gyva, kūrybinei komandai net nesinorėjo jos literatūrinti. Pagrindinė užduotis – išversti teatrinę kalbą taip, kad ją suprastų šiuolaikinis reklamų ir jutiminių juslių išdraskytas žmogus. Spektaklio kompozitorius Algirdas Martinaitis irgi ketina išnaudoti muzikos intonavimą žodyje. „Nebylio“ scenografiją kuria žinomas Lietuvos dailininkas Gintaras Makarevičius.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ