Šiaulių dailės galerijoje spalio 18-20 dienomis vyksta tarptautinis Kauno kino festivalis.

Tarptautinio Kauno kino festivalio (TKKF) programa Šiaulių dailės galerijoje:
spalio 18 d. 17.30 val. „Elektro Maskva“. Režisieriai: Elena Tikhonova, Dominik Spritzendorfer.
Austrija, Dokumentika, 2012 m., 89 min., rusų ir anglų k. su lietuviškais subtitrais, V.
„Kai naudojiesi vakarietišku prietaisu, spusteli mygtuką ir gauni rezultatą, kurio tikėjaisi. Kai sovietiniu – spusteli mygtuką, gauni kažką“, - teigia Ričardas Norvila, vadinamas Benzo. Šis filmas kalba apie sovietinius elektronikos prietaisus bei jų legitimumą, o paraleliai perteikia sovietinės elektroninės muzikos istoriją. Atskaitos tašku tampa pasakojimas apie pirmojo pasaulyje elektronikos instrumento atradėją Leoną Tereminą, konstravusį neįtikėtinus prietaisus (tarp jų ir skirtus KGB, kai kurie iš jų buvo muzikiniai). Kadaise kraupiam ir visa apimančiam saugumo aparatui tarnavę daikčiukai dabar tėra „muzikinės dėžutės“. Tačiau jos toli gražu nėra pamirštos: po Sovietų Sąjungos griūties muzikantų kartos perkonstruoja šiuos aparatus į sintezatorius bei kitas muziką kuriančias priemones.
Elena Tikhonova (g. 1968) yra režisierė, scenarijaus autorė, montažo režisierė. Gimė Obninske, buvusioje Sovietų Sąjungos mokslo sostinėje, dar kitaip vadintoje „Taikiuoju atomu“. Dokumentikos studijas baigė Maskvos kinematografijos institute (VGIK). Nuo 2000 m. gyvena Vienoje, ten kuria dokumentinius, vaidybinius bei eksperimentinius filmus. E. Tikhonova taip pat yra žinoma kaip VJ Mirniy, pasirodanti su įvairiais menininkais.
Dominikas Spritzendorferis (g. 1974) yra operatorius ir filmų kūrėjas, baigęs Maskvos kinematografijos institutą (VGIK). Šiuo metu gyvena Vienoje, ten kuria dokumentinius filmus. „Elektro Moskva“ yra D. Spritzendorferio kaip režisieriaus debiutas.
Scenarijus: Elena Tikhonova, Dominik Spritzendorfer, operatorius: Dominik Spritzendorfer.
Spalio 19 d. 14 val. „Pankų iš Rytų atsiminimai“. Režisierius: Lucile Chaufour. Prancūzija, Dokumentika, 2012 m., 80 min., anglų k. su angliškais ir lietuviškais subtitrais, N-16.
Aštuntajame dešimtmetyje režisierė Lucile Chaufour domėjosi pankų kultūra ir kūrė dokumentinį filmą apie jaunus Vengrijos pankus, kurie priešinosi komunistiniam režimui. Po dvidešimties metų ji vėl susitinka su žymiaisiais pankais Balįzsu Kelemenu, Attila Mįrtonu, Miklósu Tóthu, Ildiko Asztalos bei kitais. Filmo kūrėja pasakoja siautulingą šių žmonių istoriją ir klausia: koks buvo jų gyvenimas kovojant su režimu? Kaip Berlyno sienos griūtis pakeitė jų gyvenimus? Ar dėl tokios ateities Vengrijos pankai kovojo?
Apdovanojimai: 2012 – Jaunųjų žiuri apdovanojimas tarptautiniame dokumentinio kino festivalyje „Cinéma du Réel“ (Paryžius, Prancūzija).
1987 m. Lucile Chaufour režisavo pirmąjį filmą apie Vengrijos pankų sceną. Devintajame dešimtmetyje La Santos kalėjime Paryžiuje ji įkūrė televizijos kanalą, taip pat vedė režisūros dirbtuves Moulin de la Vierge ligoninėje. L. Chaufour turi puikų muzikinį išsilavinimą: yra baigusi Paryžiaus konservatoriją, groja keliose grupėse – „Primitiy Combo“, „Duck and Cover“. Režisierė yra sukūrusi filmus „Žiaurios dienos“ (Violent days, 2003), „Šokolado kartumas“ (L'Amertume du chocolat, 2008) ir „Rytų pankų prisiminimai“ (East Punk Memories, 2012).
Scenarijus: Lucile Chaufour, operatoriai: Lucile Chaufour, Bernhard Braunstein, muzika: Grégoire Couzinier.
Spalio 19 d. 16 val. „Amžiną meilę“. Režisierius: Brendan Muldowney. Airija, Drama, 2013 m., 94 min., anglų k. su lietuviškais subtitrais, N-18.
Iano Hardingo (akt. Robert de Hoog) motina miršta ir būdamas 26 metų jis lieka visiškai vienas. Nesugebėdamas pritapti šiame pasaulyje, jis nusprendžia pabaigti savo gyvenimą apsnigtame miške. Tačiau netikėtai miške jis aptinka nusižudžiusios mokinės kūną. Kažkas jo viduje sukirba ir Ianas nusprendžia neskubėti pasitraukti iš šio pasaulio. Jo akys pirmą kartą atviros meilei ir gyvenimui. Filmas pastatytas pagal garsų japonų autoriaus Kei Oiši romaną „Mylėti mirusįjį“.
B. Muldowney studijavo nacionalinėje Airijos kino mokykloje. Jo pirmasis ilgametražis filmas „Laukinis“ (Savage, 2009) buvo nominuotas šešioms Airijos kino ir televizijos apdovanojimų nominacijoms, o Brendanas tuose pačiuose apdovanojimuose nominuotas „kylančios žvaigždės“ kategorijoje. „Amžiną meilę“ (Love Eternal, 2013) – antrasis ilgametražis režisieriaus filmas.
Scenarijus: Brendan Muldowney, operatorius: Tom Comerford. Vaidina: Robert de Hoog, Pollyanna McIntosh, Amanda Ryan, Emma Eliza Regan, Aiden Condron, Declan Conlon, Daniel Reardon, Tom Leick, Frédéric Frenay, Patrick Hastert.
Spalio 20 d. 14 val. „Viramundo“. Režisierius: Pierre-Yves Borgeaud. Prancūzija, Šveicarija, Dokumentika, 2012 m., 95 min, anglų k. su lietuviškais subtitrais, V.
Brazilijos džiunglės. Aborigenų kaimai Australijoje. Pietų Afrikos Respublikos miestų kvartalai. Į šiuos kraštus nukels muzikinė kino kelionė „Viramundo“, prasidėsianti Brazilijoje, Bahios regione. Ten prieš 71-erius metus gimė pasaulinė muzikos legenda Gilberto Gilas. Muzikantas, politinis aktyvistas, spėjęs pabūti ir Brazilijos kultūros ministru, iškeliauja į tolimas šalis ieškodamas ryšių su unikaliomis nykstančiomis Australijos aborigenų, Pietų Afrikos regiono ir pačios Brazilijos kultūromis. G. Gilas yra brazilų dainininkas, gitaristas ir dainų autorius, žinomas ir dėl savo muzikinės karjeros, ir dėl politinio darbo. 2003-2008 m. jis paskirtas kultūros ministru. Per keturiasdešimt metų scenoje jis išleido daugiau nei 50 albumų, koncertavo visame pasaulyje ir pelnė net kelis „Grammy“ apdovanojimus. Filme „Viramundo“ G. Gilas yra pats savimi – muzikantas, kuris politiškai pasiryžęs pakeisti pasaulį į gera.
Pieras-Yvas Borgeaudas (g.1963 m.) baigė menų bakalaurą Lauzano universitete. Jis dirbo nepriklausomu muzikos ir kino žurnalistu įvairiose žiniasklaidos priemonėse, grojo būgnais džiazo ir fanko grupėse bei dirbo muzikos prodiuseriu. 2003-aisiais jo pirmasis pilnametražis filmas „iXieme: kalinio dienoraštis“ (iXieme, diary of a prisoner, 2003) buvo apdovanotas „Auksiniu leopardu“ Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje. 2004-aisiais jo trumpametražis filmas „Jungtis“ (Interface, 2004) buvo nominuotas kaip geriausias šveicariškas trumpo metro filmas. 2008-aisiais režisieriaus filmas „Grįžimas į Goriją“ (Return to Goree, 2008) su Senegalo žvaigžde Youssou N‘Douru buvo apdovanotas pasauliniu mastu. 2013-aisiais P. Y. Borgeaudo nauja pilnametražė dokumentika „Viramundo“ (Viramundo, 2013) su brazilų dainininku, kompozitoriumi ir jau ikona tapusiu G. Gilu buvo pirmą kartą parodyta „Visions du Réel“ kino festivalyje Nione, Šveicarijoje.
Operatorius: Camille Cottagnaud.
Spalio 20 d. 16 val. „Lorė“. Režisierius: Cate Shortland. Australija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Drama, 2012 m., 109 min., vokiečių k. su angliškais ir lietuviškais subtitrais, N-7.
Režisierės C. Shortland vizualiai užburianti drama „Lorė“ – tai lyriška ir neįprasta Holokausto studija. 1945-aisiais, baigiantis karui Vokietijoje, grupelė vaikų išsiruošia į kelionę per nusiaubtą šalį, tikėdamiesi pasiekti savo močiutę, gyvenančią už 900 km į šiaurę. Vyriausiajai Lorei (akt. Saskia Rosendahl) pavedama rūpintis keturiais jaunesniaisiais broliais ir seserimis, kai jų naciai tėvai paimami į sąjungininkų nelaisvę. Susipažinus su charizmatišku ir paslaptingu jaunu pabėgėliu žydu Tomasu (akt. Kai Malina), Lorę sukrečia prieštaringi neapykantos ir geismo jausmai. Ją kausto baimė jaunuoliui, tačiau tam, kad išgyventų, Lorė privalo pasitikėti žmogumi, kurį visada turėjo laikyti savo priešu...
Apdovanojimai: 2012 m. - pagrindinis „Auroros“ apdovanojimas tarptautiniame Tromso kino festivalyje (Norvegija) už geriausią filmą; 2012 m. – Žiūrovų simpatijų apdovanojimas tarptautiniame Lokarno kino festivalyje (Šveicarija); 2012 m. – „Bronzinio arklio“ apdovanojimas už geriausią filmą, geriausios aktorės vaidmenį, geriausio operatoriaus darbą ir geriausią muziką Stokholmo kino festivalyje (Švedija); 2012 m. – Kritikų apdovanojimas Hamburgo kino festivalyje (Vokietija); 2012 m. – „Kodak“ apdovanojimas už geriausią operatoriaus darbą; „Auksinės jūrų žvaigždės“ apdovanojimas už geriausią vaidybinį filmą ir Jeremy‘io Nussbaumo prizas už provokuojančią fikciją tarptautiniame Hamptono kino festivalyje ( JAV); 2013 m. – Australijos režisierių gildijos apdovanojimas už geriausią režisūrą; 2013 m. – Australijos kino ir televizijos meno akademijos (AACTA) Geriausio jaunojo aktoriaus apdovanojimas Saskia‘i Rosendahl;
2013 m. – Bronzinis prizas Vokietijos kino apdovanojimuose; 2013 m. – Bavarijos kino apdovanojimas už geriausią muziką (Vokietija); 2013 m. – Australijos kino kritikų (FCCA) apdovanojimai geriausiam režisieriui ir už geriausią jaunojo aktoriaus vaidybą.
Režisierė ir scenaristė C. Shortland gimė 1968 m. Temoroje, Australijoje. Studijavo dailę Sidnėjaus universitete ir režisūrą Australijos Kino, televizijos ir radijo mokykloje (abu Sidnėjuje, Australijoje). C. Shortland parašė ir režisavo keturis apdovanojimų pelniusius trumpametražius filmus: „Užsidedama Olimpija“ (Strap on Olympia, 1995), „Pentaphauzas“ (Pentuphouse, 1998), „Gėlių mergaitė“ (Flowergirl, 2000), „Džiaugsmas“ (Joy, 2000). Taip pat dirbo televizijoje, režisavo televizijos serialus ir televizijos filmus. Pirmasis C. Shortland parašytas ir režisuotas pilnametražis vaidybinis filmas „Salto“ (Somersault, 2004) buvo pristatytas 2004-ųjų Kanų kino festivalio (Prancūzija) „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir pelnė Australijos kino instituto apdovanojimus už geriausią režisūrą ir geriausią scenarijų. „Lorė“ – tai antrasis režisierės ilgametražis vaidybinis filmas.
Scenarijus: Cate Shortland, Robin Mukherjee, operatorius: Adam Arkapaw, muzika: Max Richter.
Vaidina: Saskia Rosendahl, Kai Malina, Nele Trebs, Ursina Lardi, Hans-Jochen Wagner, Mika Seidel.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ