Maestro D. Katkus: „Aš noriu prisipažinti – esu įsitikinęs provincialas.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje įspūdingu susitikimu su altistu, dirigentu, Vilniaus šventojo Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu, pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos premijos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Donatu Katkumi baigėsi dvejus metus trukęs bibliotekos projektas „Susitikimai. Kūrėjai - Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai“.
Susitikime, kurį pradėjo Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos moksleivės Ieva Samaitytė, Karolina Šaltmirytė, Dovaldė Ulčinaitė (mokytoja Hana Mockienė) Gedimino Kalino harmonizuota liaudies daina „Oi tu ieva“, maestro D. Katkus atsakinėjo į gausius šiauliečių klausimus.

Apie Šiaulius
„Šiauliai yra muzikinis Lietuvos centras, nes jei pradėčiau vardyti iš čia kilusius, čia dirbusius muzikus, galo nebūtų. Iš čia yra mano profesorius Jurgis Fledžinskas, smuikininkas Eugenijus Paulauskas ir daugybė kitų. Čia yra viena iš geriausių ar geriausia smuiko pedagogė Nijolė Prascevičienė, fantastiška akordeono mokykla, čia labai gyvas muzikinis gyvenimas. Suprantu Saulių Sondeckį, jam malonu, kad čia labai gyvas muzikinis gyvenimas. Todėl kai mane čia pakvietė, aš sulaužiau visas savo dienotvarkes ir atvažiavau.“
Apie populiariąją muziką
„Mūsų orkestras dabar groja viską, su A. Vilčinsku ir R. Dambrausku – ir popsą.
Mes grodami stengiamės, kad žmonės turėtų bent kiek geresnį muzikinį skonį. Kai manęs klausia, kodėl grojame popsą, atsakau: stengiamės jį groti taip, kad jis būtų kokybiškas, kad vestų į aukštesnį lygį.
Dabar važinėjame po mokyklas su programa „Nuo baroko iki roko“ - styginis orkestras groja viską, nors styginiai instrumentai yra XVI-XVII amžių, todėl kai jais grojame popsą, tai jis vis tiek turi savo kokybę.“

Apie televiziją
„O tai, kas vyksta televizijose – yra tra-ge-di-ja! Bet ten yra gerų dainininkų. Jeigu nebūtų šito geležinio ar kaip ten balso, ar jūs girdėtumėte Jeronimą Milių, kuris yra fantastiškas. Yra daug neblogų dainininkų, kurie į televiziją neprasimuša.
Kodėl pats nuėjau į tas televizijas, į tų, kaip ten, balsų žiuri? Todėl, kad pakvietė Paulius Kovas – puikus žmogus ir vieno televizijos kanalo vadovas. Mes kartu daug metų dirbome Radijo ir televizijos komisijoje prie Seimo. Buvo ir kitas motyvas – maniau, kad aš kaip komisijos narys galėsiu kaip nors paveikti, kažką ten pagerinti.
Maniau, kol supratau, kad tai yra absoliučiai tuščias daiktas. Pasakiau apie vieną dainininką – kokia čia žvaigždė, jei nėra nė vienos švarios natos, tik ištisinis falšas. Paskui paaiškėjo, kad televizija turi tokią technologiją, kuri gali viską sutvarkyti taip, kad išėjo taip, jog Katkus ten pasakė visai ne tą, ką sakė.“

Apie knygas
„Daug skaitau. Skaitau U. Eko, G. Graso „Skardinį būgnelį“, M. Martinaičio esė ir labai daug skaitau poezijos - K. Platelį, A. Jonyną, J. Strielkūną. Mėgstu, kai poezija yra sueiliuota.
Esu sugadintas žmogus: skaitau ir filosofines knygas, dažniausiai - lietuvių filosofus. Dabar pasiėmiau A. Šliogerio „Transcendencijos tylą“, kuri labai ilgai užsigulėjo. Labai įdomi knyga: pas jį yra tokių puikių įžvalgų, tokių gerų dalykų, kad jaučiu malonumą skaitydamas.
Turiu ir labai daug specialiosios literatūros perskaityti, o ir pats parašiau labai neblogą dabar monografiją apie baroko muzikos atlikimą styginiais instrumentais.
O dar mėgstu pirkti dailės knygas, parodų katalogus – paskui atsiverčiu, pasiskaitau, pasižiūriu į paveiksliuką. Ir taip kokias tris dienas.
Tokie tie mano skaitymai.“

Apie hobius
„Aš esu pamišęs dėl kepurių. Įsitaisiau tikrą katiliuką – ją gamina pati seniausia Anglijos skrybėlių manufaktūra nuo 1675 metų.
Jūs pamatytumėte tą katiliuką: baltas šilkas viduje ir su įrašyta mano pavarde. Gaila, kad kai važiavau į Londoną, užmiršau jį pasiimti.
Nereikia savęs varžyti, jei ko nors nori. O aš ir nevaržau: kai pamatau mažą buteliuką, būtinai nusiperku. Nors jie neturi jokios meninės vertės, esu tų buteliukų tiek ir tiek pririnkęs - jie man atrodo tokie jaudinami, nes tokie mažiukai.
Šiaip man moterys patinka. Tai irgi galima pavadinti hobiu. Aš turiu tokį fantastišką preiskurantą – nuo 18 iki 70 metų, man visos jos yra gražios.“

Apie vertybes
„Kas yra koncertas? Tai už pinigus perkami kūriniai išklausyti. Čia komercija vaidina nepaprastai didelį vaidmenį. Yra ir komerciniai kompozitoriai – haidnasmocartasbethovenas... Ir visą laiką vis tie patys.
Todėl ir klasikinės muzikos centras atsiranda ten, kur yra daug pinigų, nes pinigai nustato centrą. Money, money, money... (angl. pinigai, - aut past.).
Žinote, kiek lietuviai gauna už padainavimą Kovent Gardene ir kiek už mūsų Operos teatre? Todėl Kovent Gardenas ir yra prestižas. Pavyzdžiui, aš noriu atsivežti Plačidą Domingą, kad padiriguotų mūsų orkestrui ir padainuotų. Tai jo honoraras – šimtas tūkstančių eurų.
Aš noriu prisipažinti – esu įsitikinęs provincialas. Gal ir įmanoma per gyvenimą pažinti tūkstančius žmonių, bet ir trijų šimtų psichika neišneša. Lygiai taip pat, kaip tu per gyvenimą negali perskaityti penkių tūkstančių knygų, nes tai atimtų per daug laiko iš gyvenimo.
Tai ir gyveni tam tikroje bendruomenėje, kuri turi tam tikras vertybes. Man yra svarbesnės Lietuvos vertybės negu koks Kovent Gardenas.“