Vakar Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo aukšto koridoriuje su smilkalų aromatu, muzikos garsais, arbatos ceremonija ir palinkėjimais buvo atidaryta Migracijos skyriaus moterų parengta tapybos ant šilko paroda „Tik šilkas...“

 Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Kūryba užsiima po darbų
Tai jau trečioji Migracijos skyriaus moterų suorganizuota paroda, kurioje eksponuojami 38 darbai. „Darbus pradėjome kurti nuo praėjusios parodos, kuri buvo pristatyta prieš šv. Velykas. Mano nuomone, šilkas – tai yra meditacija. Todėl kūrinius priskirti kažkokiai konkrečiai temai būtų sunku. Moterys tapė tai, ką norėjo, ką jautė, ką matė...“ – sakė Migracijos skyriaus viršininkė Lolita Šalkauskienė pridurdama, kad abstrakčiu požiūriu parodą galima įsprausti į Rytų kultūros temą.
Dalį savo laisvalaikio Dailės ir dizaino studijoje praleidžianti L. Šalkauskienė kūrybos bacila užkrėtė ir savo bendradarbes. „Man labai malonu, kad tai, ką išmokstu, galiu perduoti savo kolegoms“, – džiaugėsi ji. Net dvylika moterų po sunkių dienos darbų kelis kartus per savaitę renkasi Tarptautinės policijos asociacijos patalpose, kur mokosi įvairių meno rūšių paslapčių ir gaivina sielą.
„Tapyba ant šilko teigiamai atsiliepia visomis prasmėmis. Tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. Šis užsiėmimas suteikia labai daug gerų emocijų. Šiemet buvo tikrai sunkūs metai, turėjome daug klientų, bet kažkokiu būdu po darbo atrandi jėgų, ateini ir visiškai užsimiršti. Atrodo, kad dingsta visos problemos. Todėl į šeimą grįžti kupina gerų emocijų“, – tikino Migracijos skyriaus Pasų poskyrio specialistė Džeirana Janavičienė.

Kūrinys – lyg vaikas
D. Janavičienė tikino, kad nei viena moteris, besirenkanti į savotiškas meno terapijas, nėra dailininkė. „Visos mes paprastos. Šeimininkės. Bet pasirodo, kad turime ir sugebėjimų“, – džiaugėsi ji. Pasų poskyrio specialistė prisimindama savo pirmuosius darbus pasakojo, kad jie buvo tapomi tarsi pakopomis: iš pradžių draugystė, po to laimė, galiausiai švelnumas. „Kiekvieną savo kūrinį tu pamilsti lyg vaiką. Niekada nežinai, ar jų dar kada nors bus, ar ne“, – sakė D. Janavičienė.
Šioje parodoje eksponuojami keturi Pasų poskyrio specialistės darbai. Vieną jų buvo padovanojusi brolio šeimai, tačiau prieš parodą pasiėmė kūrinį ir paliko broliui tik sieną su vinimis.
„Kai kurie eksponuojami darbai turi įdomias istorijas. Štai viena mūsų kolegė jubiliejaus proga vyrui padovanojo savo pieštą paveikslą – automobilį. Manau, šeimoje tai buvo didelė staigmena, nes ji niekam nepasakojo, ką veikia po darbo, kokia veikla čia užsiima“, – sakė D. Janavičienė.
Paklaustos, kodėl į savo ratelį moterys nepriima vyriškos lyties atstovų, jos šypteli: „Savo kolektyve neturime vyrų, bet jei kas nors rodys iniciatyvą, kodėl gi ne. Būtų įdomus vyriškas žvilgsnis.“

Įvaldyta ne pirma technika
Pirmieji Migracijos skyriaus moterų žingsniai buvo dėžučių dekoravimas, po to – vazelių puošyba. Praėjusiais metais prieš Kalėdas jos užsiėmė žvakių puošyba ir nutarė savo sukurtu grožiu pasidalyti su kolegomis, surengdamos jiems kalėdinę rankdarbių parodą „Spalvotas pasaulis“. Čia buvo eksponuojami dekupažo technika dekoruoti daiktai, šalia jų – sudėtingiausia technika kurtos servetėlės, iš vilnos velti šalikai, šilumą skleidžiantys elniais dekoruoti megztiniai ir įvairia technika kurti paveikslai.
Kovo pabaigoje buvo atidaryta dar viena Migracijos skyriaus darbuotojų inicijuota šv. Velykoms skirta paroda „Ateina Velykė, ateina“. Pagrindiniai eksponatai – įvairia technika pagaminti margučiai, kuriuos moterys pavertė meno šedevrais, suteikdamos net įvairių gyvų būtybių pavidalą.

L. Šalkauskienė džiaugėsi, kad savo gebėjimais ir žiniomis gali pasidalyti su kolegėmis.
Šį piešinį nutapiusi moteris jubiliejaus proga padovanojo savo vyrui.