Lietuvos rašytojų sąjunga išleido teatrologės Audronės Girdzijauskaitės monografiją „Ibsenas Lietuvos teatro veidrodyje 1918-1988“.
Šiame leidinyje, atskleidžiančiame ilgą Henriko Ibseno dramaturgijos kelią į lietuvių teatrą, gana daug dėmesio skirta ir Šiaulių dramos teatrui, kurio scenoje norvegų dramaturgo Henriko Ibseno dramos statytos net keturis kartus.
Audronė Girdzijauskaitė, teatrologė, dailėtyrininkė, monografijų, savitų atsiminimų, knygų apie menininkus autorė, šią monografiją vadina „laisvu eskizu“, nors iš tiesų tai monografinė studija, atskleidžianti ilgą, vingiuotą H. Ibseno dramaturgijos kelią į lietuvių teatrą, lietuviškosios ibsenianos pradmenis, jos raidą, įvairias kryptis, originalias Ibseno dramos veikalų režisūrines ir aktorines interpretacijas, pastangas ištrūkti iš tradicijos varžtų.
XIX amžiaus norvegų dramaturgo, tituluojamo „šiuolaikinės dramaturgijos tėvu“, kūryba Lietuvos teatrą pasiekė XX amžiaus pradžioje. Per bemaž šimtmetį būta apie trisdešimt H. Ibseno dramų pastatymų įvairiose Lietuvos scenose.
Šiaulių dramos teatre H. Ibseno dramos statytos keturis kartus.
1973 metais pjesę „Gabrielis Borkmanas“ Šiaulių dramos teatre režisavo Kazimieras Tumkevičius. O legendinė drama „Lėlių namai“ pavadinimu „Nora“ Šiaulių dramos teatro scenoje buvo statyta net tris kartus.
Pirmoji „Noros“ premjera buvo 1953 metais. Ją režisavo A. Puzanauskas, o vaidino Kazys Tumkevičius, Vytautas Benokraitis, Vanda Venckutė, Emilija Danilevičiūtė, Julija Gascevičiūtė, Stasys Paska, J. Zubėnas, Elena Bindokaitė, J. Dulskytė. A. Petkevičius, Potencija Pinkauskaitė. Antrąjį kartą „Nora“ Šiaulių teatro scenoje gimė 1988 metais. Šįkart spektaklį režisavo Ugis Brikmanis, vaidino Antanas Venckus, Aušra Keliuotytė, Pranas Piaulokas, Faustina Laurinaitytė, Sigitas Jakubauskas, Vanda Venckutė, Albertas Zmaila.
O 2007 metais Sigitas Račkys trečiąjį kartą Šiauliuose pastatė garsiausią H. Ibseno dramą su aktoriais Jūrate Budriūnaite, Vytautu Kanišoniu, Inga Norkute, Rolandu Dovydaičiu ir Antanu Venckumi, scenografe Kotryna Daujotaite bei kompozitoriumi Faustu Latėnu.
„Šiaulių naujienos“ informacija
