D. Trumpis vienos dienos parodoje „Mutacijos, arba Pasivaikščiojimai su Rytu Žentausku po Taškentą“ palietė vieną iš skaudžiausių nūdienos socialinių problemų – nuo alkoholizmo ir narkomanijos mutavusius žmones.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių dailės galerijoje praėjusį penktadienį įvyko pati trumpiausia metų paroda: tik tris valandas čia buvo eksponuojama šiauliečio menininko Dainiaus Trumpio vienos dienos paroda „Mutacijos, arba Pasivaikščiojimai su Rytu Žentausku po Taškentą“.
Mažosios salės centre kabojo didelio formato spalvingas lyg ir klouno, lyg ir ant lango stiklo atsispindintis veidas, abipus jo - ryškių žalios ir oranžinės spalvų tokių pat iškreiptų veidų skulptūros, o ant lentynėlės iš kairės – daugybė mažyčių skulptūrėlių, kurių veidai rodė visą mutacijos į kažkokį padarą eigą. Ir dar visą laiką skambėjo labai savotiška muzika, kuri susirinkusiems šiauliečiams kėlė nerimą ir kartu intrigavo.
Parodos atidarymo kaipo tokio čia nebuvo – visą parodos laiką lankytojai šnekučiavosi vienas su kitu ir su D. Trumpiu bandydami suprasti, kodėl žymus tapytojas surengė būtent tokią parodą, kodėl, pasak menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, tokią naują tradiciją Šiaulių kultūrinėje padangėje diegia ne kas nors kitas, o būtent šis menininkas.
D. Trumpis ir „Šiaulių naujienoms“ paaiškino, kodėl pakvietė visus į sarkastišką pasivaikščiojimą su Rytu Žentausku po penkiaaukščių namų rajoną Taškentą:
- Norėjau, kad ši paroda būtų ne trijų valandų, vyktų nuo pat ryto iki aštuonių vakaro, bet yra kaip yra – gavau tiek laiko galerijoje. Todėl visa ši parodos kompozicija bus tik vienos dienos: paveikslas greičiausiai nebebus rodomas niekur kitur, o vien šių skulptūrų parodą gal dar padarysiu vasarą.
Skulptūros išdrožtos iš statybinių blokelių, sukietintos, nudažytos, nuglaistytos. Drožinėju jau seniai sau, draugams visokias smulkmenėles, bet viešai jų niekada nerodžiau. O pačios mažosios skulptūrėlės ir yra ta mutacija, susijusi su Taškentu, kuriame aš gyvenu jau 42-ejus metus.
Dar iš vaikystės prisimenu, kad Taškente buvo labai daug naminės gamintojų, alkoholio ir narkotikų pardavinėtojų. Tai darė ir patys artimiausi mano kaimynai.
Tada man tai buvo kasdienybė – tie namine, narkotikais prekiaujantys, tie alkoholį vartojantys žmonės, kad net nekilo mintis, jog gali būti kitaip.
Tačiau kai praėjo daug laiko, aš pamačiau viso to pasekmes: daugelis vartojančių mano bendraamžių jau išėjo iš šio pasaulio, o tų, kurie tebėra, veidai, kūnai išsikraipė, mutavo. Jų pilnas Taškentas: pro langą matyti šiukšlių konteineris, prie kurio kasdien žiemą-vasarą tokių žmonių pilna. Ir ne tik prie konteinerio – tas praeities, kuri buvo lyg ir nekontroliuojama, pasekmes, tas mutacijas matau vaikščiodamas po visą rajoną.
Ir portretas, ir skulptūros yra padaryti pagal realius Taškento žmones – tik, aišku, tai jau mano interpretacija.
- O kada kilo idėja surengti būtent parodą „Mutacijos“?
- Jau senokai. Anksčiau aš buvau per daug arti Taškento, per daug prie jo prisirišęs, o kai pradėjau keliauti, kai kuriam laikui nuo viso to atsitrauki, sugrįžęs atgal viską matau jau visiškai kitaip.
Pirma atsirado paveikslas, prie kurio labai ilgai užgaišau – beveik visus metus tai tapiau, tai nepatenkintas rezultatu nusukdavau kuriam laikui į sieną. O skulptūros atsirado labai greit – vieną galima padaryti per tris ar keturias dienas, o mažąją - dar greičiau.
Skulptūros tik papildo centrinį paveikslą – Rytą Žentauską, o Taškentas yra aplinka, kurią jis mato.
- Kodėl nusprendėte šiauliečius pakviesti į tokią trumpą parodą?
- Kadangi Dailės galerija jau užsakyta visiems 2014 metams, nusprendžiau, kad reikia padaryti nors vienos dienos parodą. Man atrodo, kad būtent per parodų atidarymus susirenka daugiausia žmonių – jie pasižiūri, pabendrauja, todėl nusprendžiau savo parodos atidarymą ir ištęsti iki trijų valandų.
Labai abejoju, ar ir per tris parodos eksponavimo savaites darbų ateitų pasižiūrėti tiek pat lankytojų, kiek per atidarymą. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl nutariau, kad būtent taip reikėtų tokia trumpa injekcija pasidalyti su draugais.

Centrinė parodos figūra – Ryto Žentausko portretas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Skulptūros perteikia mutacijos eigą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.