Tapytojas S. Kruopis su žmona Skaidre Butnoriūte parodoje, prie didžiulio savo paveikslo – triptiko „Tautinis Lingamo kultas“ (1992). Šis paveikslas buvo inspiruotas naujos, studentiškos Sauliaus meilės – Skaidrės, sutiktos Šiauliuose. Nuo tada S. Kruopis atvirai deklaruodavo meilę, o šios temos spalvingi paveikslai liejosi serijomis ir ciklais.
Ramūno DANISEVIČIAUS nuotr.

Emilė KAMINSKĖ
Šiuo metu Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama retrospektyvinė profesoriaus Kęstučio Zapkaus (JAV) viso gyvenimo sukurtų meno kūrinių paroda. Jis buvo pirmasis laisvės šauklys, 1989 metais surengęs tapybos parodą tuometiniame LTSR dailės muziejuje.
Tada K. Zapkus viešai davė priesaiką: jei Lietuva taps nepriklausoma, atvyksiu ir padėsiu Dailės instituto studentams tapti šiuolaikiniais menininkais, padėsiu jiems tapti be jokio sovietinio šleifo. Kas galėjo patikėti, kad jau po kelerių metų Lietuva paskelbs savo Nepriklausomybę. K. Zapkus ištesėjo žodį -1992 metais atvažiavo dėstyti Vilniaus dailės akademijoje. Taip pirmą kartą ir vienintelį į sustabarėjusios tarybinės tradicijos puoselėjančią aukštąją dailės mokyklą atvyko Niujorko dailės koledžo profesorius K. Zapkus. Dėl savo pasiaukojimo jam teko palikti gerai apmokamą, prestižinį pedagoginį darbą ir atvykti į Vilnių, pradėti naują, tarptautiškai orientuotą šiuolaikinės lietuvių dailės posūkį.

Parodos „Geros blogybės“ atgimimas
Tuo pačiu metu, kai Lietuvoje eksponuojamas K. Zapkaus didžiulis kūrybinis palikimas, Jono Meko vizualiųjų menų centre, Vilniaus vartų komplekse, nuo gegužės 7 dienos atidaryta ir K. Zapkaus buvusių studentų, šiandien jau pripažintų dailininkų, paroda „Inversija. Blogos gėrybės“.
Tai 1992 metais dvylikos K. Zapkaus studentų surengtos parodos „Geros blogybės“ – pirmosios konceptualaus tarpdisciplininio meno manifestacijos Šiuolaikinio meno centre - atgimimas.
Po 22 metų šalia ankstyvųjų, tada dar studentiško laikmečio, kūrinių eksponuojami naujausi menininkų darbai, apverčiantys perspektyvą, leidžiantys pažvelgti į tuometinius eksperimentus pro šiandienos prizmę.
Parodoje dalyvauja: Aidas Bareikis, Patricija Jurkšaitytė, Leila Kasputienė, Žilvinas Kempinas, Saulius Kruopis, Giedrė Lilienė, Julius Ludavičius, Ieva Martinaitytė-Mediodia, Saulius Mažylis, Audrius Šumskas, Gintautas Vaičys, Raimondas Žilys. Parodos organizatorius – LEWBEN ART FOUNDATION. Parodos partneriai: Jono Meko vizualiųjų menų centras, Šiuolaikinio meno centras.
Parodos kuratorė menotyrininkė Laima Kreivytė susitiko su kiekvienu dailininku jų studijose ir atrinko, jos manymu, pačius vertingiausius ir įspūdingiausius ekspozicijai kūrinius. Ji nustebusi, kad tais laikais buvo sukurti tokie brandūs ir naujoviškos estetikos kūriniai ir objektai. Deja, ekspozicijos erdvės neleidžia kiek plačiau išeksponuoti labai įdomius vieno kurso dailės kūrinių pasireiškimus. Projekto koordinatorė – Ugnė Bužinskaitė.

Šiaulietis menininkas apie K. Zapkų
Tapytojas Saulius Kruopis - vienintelis šiaulietis yra šio legendinio kurso studentas. Jis sako: „Mums tai buvo lemtingiausi metai, sakyčiau, istorinė sėkmė arba tiesiog palanki karma. Tai buvo Sąjūdžio laikai, atsinaujinimo troškulys, pasaulinės dailės alkis ir autoritetų stygius.
Tuo metu buvau ketvirtojo kurso seniūnas, tad tarpusavyje nusprendėme rašyti laišką į Ameriką ir kviesti lietuvių kilmės dailininkus atvykti ir dėstyti mums dailės kursą. Labiausia norėjome Kazio Varnelio, rašėme jam, derėjomės, laukėme. Niekas nesutiko atvykti į Vilnių, tik profesorius K. Zapkus. Taip viskas ir prasidėjo. Pirmiausia visai naujas požiūris į studijas, išraiškos priemones bei individualias galimybes.
Man jis sakė: Sauliau, man turi būti aišku, ko tu nori. Turi apsispręsti, kas tau svarbu. Kas tau nesvarbu, reikia iškratyti - visą seną mėšlą, kad būtų tik naujos idėjos, tik naujas Saulius. Kiekvienas kūrinys - visai savarankiškas, nebijokite nuolat keistis ir atsinaujinti. Jūs turite būti saviti... Kai mes žiūrime į paveikslą, mes turime matyti gilumą - dailininko gilumą...
Reikia suteikti žiūrovui grožėjimąsi. Jei norime patraukti žiūrovą, turime siekti, kad mūsų darbas veiktų, kad jis klausytų, turime nugalėti žiūrovo netikrumą. Jis turi papulti į mūsų fantaziją. Pavyzdžiui, tapytojas de Koningas žiūrovą patraukia rankos miklumu...
Viskas yra ženklai, tai yra viskas, ką daro dailininkas. Dailininkas - tai mąstantis žmogus, iš kurio eina ženklai. Kas yra tikrai tavo, tai tavo emocinė tikrovė.“

Ryšiai niekada nebuvo nutrūkę
S. Kruopis pasakoja, kad K. Zapkus suteikė visiems dvylikai savo studentų sparnus, savo autoritetu padėjo kiekvienam ieškoti savo prigimtinių išraiškos galių, išmokė niekada netapti komerciniais dailininkais, niekada nesiekti pigiai išgarsėti bei būti tikrais, o ne tais, kurie siekia karjeros ir visai nieko gero nesukuria, nes jiems tapybai nelieka laiko ir energijos.
„Jis labai troško, kad mūsų grupė sukurtų savo dailės gyvenime mitą, - pasakoja šiaulietis tapytojas. - Praėjo 22 metai ir jis, mūsų Mokytojas, džiaugiasi, kad pagaliau mes vėl susirinkome visi kartu su savo kūriniais.“
Naujoji paroda profesoriui, anot S. Kruopio, nebuvo staigmena, nes su kiekvienu studentu K. Zapkus susirašinėjo, net grįžęs į Niujorką tuoj išrūpino Fullbraito stipendijas savo mokiniams. Į Niujorką jau 1993-iais išvyko Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, o vėliau - ir Žilvinas Kempinas, Ieva Martinaitytė, Sandra Skurvidaite, Leila Kasputienė, Giedrė Lilienė.
Visi jie mokėsi Niujorko aukštosiose mokyklose, siekė jau pasaulinio meno pažinimo. Jie liko ten, kuria šiandien ten, dalyvauja tarptautinėse parodose.
Dėl K. Zapkaus surengtos retrospektyvinės parodos, išeivijos dailės fondo dėka beveik visi turėjo galimybę vėl atvykti į Vilnių ir dalyvauti šioje parodoje.

K. Zapkus prie savo kūrinių parodoje aiškina paveikslų sukūrimo priežastis ir prasmes.
Andriaus STULPINO nuotr.

Parodos autoriai su profesoriumi Arvydu Šalteniu.
Skaidrės BUTNORIŪTĖS nuotr.