Kaip rodo tyrimai, 6 proc. Lietuvos gyventojų knygų namuose neturi, o 62 proc. skaito spausdintas knygas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Kultūros ministerija pristatė tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatus. Kai kurie apklausos skaičiai stebina: 38 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neskaito knygų, o ketvirtadalis neturi jokio noro dalyvauti kultūrinėje veikloje. O štai Šiaulių miestas pasižymi itin aktyvia kultūrine veikla - 46 proc. miestiečių dalyvauja kultūrinėse veiklose, kai miestų vidurkis – 42 proc., o Lietuvos – 37 proc.

Mieliau stebi kultūrą iš namų
Tyrimo metu buvo apklausta 1217 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 15 metų. Tyrimas atskleidė, jog daugiau nei 37 proc. Lietuvos gyventojų dalyvauja kultūros veiklose, o nesidomėjimas kultūrine veikla būdingas 25 proc. tyrimo dalyvių. Tyrimo duomenys akivaizdžiai parodo, jog dalyvaujantys kultūrinėse veiklose gyventojai ir kultūrą „vartojantieji“ yra akivaizdžiai labiau visuomeniški, laimingi, jaučiasi sveikesni ir labiau pasitikintys.
Nustatyta, kad masinės kultūros vartotojų gretas sudaro 36 proc. apklaustųjų (vidutinio amžiaus miestų gyventojai), kurie mieliau pasižiūrės, pasiklausys kultūros renginio ar koncerto įrašo negu jame dalyvaus patys, taip pat mieliau pažiūrės laidą apie menus per televiziją negu apsilankys parodoje. Tuo tarpu aktyvių kultūros mylėtojų ir puoselėtojų, kurie ne tik „vartoja“ įvairius kultūros produktus, bet ir patys aktyviai kuria, dalyvauja ir savanoriauja skirtingose kultūros srityse, yra 24 proc. Tyrimo duomenimis, aktyviau kultūrą vartoja ir joje dalyvauja turintys aukštesnį išsilavinimą, didmiesčių gyventojai. Dažniau tai būna jaunesni žmonės. Rečiau kultūrinėje veikloje dalyvauja vyrai. Kultūra mažiau domina gaunančius mažiau nei 800 litų pajamų per mėnesį.
Viena tyrimo bendraautorių, rinkos ir socialinių tyrimų kompanijos „SIC“ direktorė Jurgita Verikienė tvirtino, kad kultūrinėje veikloje dažniau dalyvauja žmonės, kurie vienaip ar kitaip daugiau susiję su kultūra – ar ją studijavę, ar dirbę šioje srityje.

Kultūrai trūksta laiko
Pasak jos, pagrindinė priežastis, kodėl piliečiai negali dalyvauti kultūros gyvenime, yra laiko trūkumas. „Net pusė apklaustųjų sako, kad jiems trūksta laiko, kitiems per brangu, dažniau taip būna vyresnio amžiaus žmonėms ir periferijoje gyvenantiems. Labai dažnai tai susiję su asmeninėmis priežastimis – prasta sveikata, sunku nuvykti ir pasiekti. Didelis skaičius sako, kad jiems neįdomu dalyvauti kultūrinėse veiklose, nes turi kitų interesų – tokių yra net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų“, - sako J. Verikienė. Pastarieji „ant viršaus“ prideda ir visokių kitų priežasčių, sakydami, kad jų yra prasta sveikata ir t. t. Tačiau pasak J. Verikienės, interesų stoka dažniausiai lemia, jog žmogus nedalyvauja kokioje nors kultūros veikloje.
Jokių kliūčių dalyvauti kultūrinėje veikloje nemato jauni žmonės, kurie studijuoja bei nėra sukūrę šeimų. Jaunesniems taip pat stinga laiko, tačiau tai netrukdo jiems dalyvauti, jie šiek tiek nepatenkinti savo dalyvavimo joje intensyvumu.
„Kalbant apie kultūros „vartojimą“, daugiausiai susidomėjusių pritraukia scenos menai, iš kurių paklausiausias – teatras. Kiek nustebino, kad daug besidominčių turi ir liaudiškos vakaronės, liaudies etninės muzikos ir papročių tradicijų koncertai - tai labiausiai lankomi scenos meno renginiai“, - tikina „SIC“ direktorė. Kultūros veikloje daugiausiai pasekėjų turi vaizduojamieji menai ir amatai, iš jų tekstilės darbai (audimas, vėlimas, skiautės, pynimas). Mažiausiai „vartojami“ vaizduojamieji menai, parodos ir galerijos. Interesantų mažiausiai turi video- ir interneto kūrybinės veiklos: videokūrybinės veiklos – sukurtas filmas ar video- savo malonumui, o interneto kūrybinės veiklos – sukurti žaidimai, blogai, pokalbių svetainės.

Šiauliai aukščiau vidurkio
Tyrimo duomenimis, penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose dalyvavimas kultūrinėse veiklose apima 42 proc. gyventojų, mažesniuose miesteliuose – 39 proc., o mažuose miesteliuose ir kaimuose tokių respondentų buvo 30 proc.
Kaip sakė J. Verikienė, Šiaulių mieste dalyvaujančiųjų kultūrinėse veiklose vidurkis yra aukštas – net 46 proc. „Tai tikrai aukštas skaičius, nes Lietuvos miestų vidurkis siekia 42 proc., o Lietuvos – 37. Tiesa, Šiaulių apskritis nuo miesto yra atitrūkusi – ten 25 proc. dalyvaujančių kultūrinėse veiklose“, - teigia „SIC“ direktorė. Šiaulių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja tokie patys rodikliai kalbant apie populiariausias ir nepopuliariausias kultūros sritis. „Dalyvaujančių skaičius vaizduojamuosiuose menuose, kaip ir Lietuvoje, panašus. Šiaulių apskrityje ir mieste mažiausiai yra kuriančių grožinę literatūrą – po 4 proc., tad rodiklis nesiskiria nuo Lietuvos vidurkio. Mieste mažiausiai populiarios filmo ar video- kūrimo, interneto kultūrinės veiklos – panašiai, kaip ir šalyje“, - sako J. Verikienė.
Pasak J. Verikienės, pagal knygų skaitymą lietuviai nenusileidžia europiečiams – skaito 62 proc. Lietuvos žmonių. 88 proc. apklausos dalyvių pasisakė skaitantys žurnalus, 92 – laikraščius. „6 proc. Lietuvos gyventojų knygų namuose neturi, 62 proc. skaito spausdintas knygas ir 15 proc. – skaitmeniniu formatu. 38 proc. neperskaitė nė vienos knygos. Tie, kurie skaito, per metus vidutiniškai perskaito 12 knygų, iš jų keturias lietuviškai rašančių autorių“, - teigia J. Verikienė. Spausdintus žurnalus skaito 84 proc, o skaitmeniniu formatu – 37 proc., spausdintus laikraščius skaito 80 proc., skaitmeniniu formatu – 47.

Kam ta kultūra
Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros dėstytojos Astos Jurevičiūtės teigimu, domėtis kultūra trukdo ne tik laiko stoka. „Mūsų studijų objektas – kultūra kaip kompleksinis darinys. Tikriausiai pasigendame kultūros įvairovės, ir ne tik. Kultūra iš principo yra vartojama išeinant iš namų. O jos vartojimo formos keičiasi – ją galimą pasiekti ne tik per televizorių, internetą, galima skaityti elektronines knygas ir panašiai“, - sako antropologė.
Kultūra pirmiausia vienija. „Žmonės nėra vienalyčiai – skirtingos socialinės grupės domisi skirtingais kultūriniais reiškiniais ir tuo pagrindu buriasi, priklausomai nuo jų propaguojamo stiliaus ir suvokimo. Grupelėse atsiranda tam tikras socialinio bendrumo jausmas, kuris vienija juos renkantis vieną ar kitą. Šiuolaikiniam žmogui yra svarbu pasirinkti kultūros produktą, kurį būtų galima vartoti. Jam nepakanka ar netenkina tai, kas yra suteikiama instituciškai kažkokių oficialių galerijų ir institucijų. Galimybė rinktis patiems, priklausomai nuo pasaulėžiūros, irgi yra faktorius, dėl kurio kartais užsidaroma namų aplinkoje“, - teigia A. Jurevičiūtė.

Turi virsti įpročiu
Pasak antropologės, aukštasis išsilavinimas - dar ne rodiklis, kad žmogui atsirastų poreikis kultūrai. „Kreipdamasi į pirmo kurso studentus visą laiką padrąsinu ir paskatinu juos dalyvauti Šiaulių miesto kultūroje, inicijuoti naujas idėjas – ne tik būti pasyviais stebėtojais. Tačiau leisdama laisvas galimybes rinktis ir suteikdama informaciją, matau, kad retai kada tai pasiteisina. Atsiranda labai mažas procentas tų, kurie integruojasi į aktyvią miesto gyvenimo kultūrinę veiklą“, - sako A. Jurevičiūtė. Pasak jos, galerijų ar kitų renginių lankymas turi tapti įpročiu, kasdienybe ir kuo anksčiau. Tik tuomet, kai studentai įsitraukia į kultūros rutiną, kyla samprotavimai, gilesnės mintys, jie nebelieka paviršutiniški stebėtojai ar dalyviai.
„Kalbamės ir su dailės galerijų kuratoriais, kad iš tiesų turėtume kreiptis į kuo jaunesnę auditoriją. Studentai kartais mums atrodo net savotiškai prarasta karta: ne visi per studijų metus sugeba integruotis į tą veiklą. Tai turi vykti jau mokykloje. Nepakanka to, kad moksleiviai nueina į muziejų kartą per mėnesį ar per metus ten apsilankyti paliepti ir lydimi pedagogo. Kultūra turi būti kasdienis procesas, integrali mūsų gyvenimo dalis, neatskiriama nuo mūsų kasdienybės“, - sako A. Jurevičiūtė.