Kasmet paskutinį rugpjūčio šeštadienį TFP delegacija lankosi Šiauliuose.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena
Rugpjūčio 23-ioji - Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. Paktas panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę ir įtvirtino šių šalių ilgametę okupaciją. Šiam nusikaltimui paminėti keliamos vėliavos su gedulo juosta, o ši data įvardyta kaip Juodojo kaspino diena.
1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje trys tautos – lietuviai, latviai ir estai – išreiškė savo valią – BŪTI LAISVAIS. Ši taiki žmonių iniciatyva buvo matoma visame pasaulyje, o 2009 m. – įrašyta į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. 2014 m. Lietuva mini Baltijos kelio 25-metį.
Rugpjūčio 23 dieną 14 val. šv. Mišios Šiaulių Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, 15 val. išlydėtuvės Saulės laikrodžio aikštėje, 15.30 val. išvykimas į Baltijos kelią Pumpėnuose, Pasvalio rajone.

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį apsilankys TFP delegacija
TFP – tai pasaulinė tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacija („Tradition, Family, Property“), kurios veikla turėjo lemiamos įtakos 1990 metais renkant parašus peticijai už Lietuvos laisvę ir vėliau, siekiant Lietuvos nepriklausomybės, pateikiant šią peticiją Maskvai. 26 pasaulio šalyse per 130 dienų surinkta 5,3 mln. parašų. Gineso rekordų knygoje ši parašų rinkimo akcija įvardyta kaip pati didžiausia žmonijos istorijoje. Kasmet paskutinį rugpjūčio šeštadienį TFP delegacija lankosi Šiauliuose.
Rugpjūčio 30 d. 16.30 val. Sąjūdžio mitingas, minint Laisvės dieną Sukilėlių kalnelyje, 17.30 val. eisena į Šiaulių katedrą, 18 val. šv. Mišios Šiaulių katedroje.

Laisvės diena
1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos (iširus Sovietų Sąjungai Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė jos teises ir pareigas) armija. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau nuo okupacijos galutinai išsilaisvino tik šią dieną, kai Rusija išvedė savo kariuomenę, todėl rugsėjo 1 d. minime Laisvės dieną.
Ypatingai didelę įtaką skausmingam mūsų tautos istorijos posūkiui padarė Molotovo-Ribentropo paktas bei jo slaptieji protokolai. Su šios datos paminėjimu susijęs pirmasis viešas mitingas okupacijos sąlygomis prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 m. Po metų pasmerkti SSRS ir nacistinės Vokietijos suokalbio Sąjūdžio kviečiami į Vingio parką susirinko šimtai tūkstančių žmonių. Būtent tada išryškėjo laisvės idėjos visuotinas gyventojų palaikymas bei istorinio teisingumo siekis. Artėjant Molotovo-Ribentropo pakto 50-osioms metinėms, sąjūdininkai ėmėsi organizuoti ypatingai didelę akciją. 1989 m. liepos 11 d. Sąjūdžio Seimo Taryba nutarė rinkti parašus, reikalaujant likviduoti šio suokalbio pasekmes – išvesti iš Pabaltijo valstybių SSRS okupacinę kariuomenę. Akcija tęsėsi iki rugpjūčio 23 d. Jos metu surinkta apie 1,5 milijono parašų. 1989 m. liepos 15 d. Piarnu mieste susirinkę trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną ir taip dar kartą pademonstruoti Sovietų valdžiai bei pasauliui savo vienybę, ryžtą siekti laisvės. Apie 200 km kelio nuo Gedimino bokšto iki Latvijos sienos buvo išdalyta atskirų miestų ir rajonų Sąjūdžio taryboms pagal žmonių skaičių ir atstumą, kurį teko nuvažiuoti iki trasos. Šiauliečiams skirtos dvi Baltijos kelio (tarp Panevėžio ir Pasvalio) atkarpos (335-341 ir 344-348 km). Akcijai reikėjo maždaug 10 000 žmonių. Po teatralizuoto pasirodymo miesto centre šiauliečiai savo automobiliais ar Sąjūdžio organizuotais autobusais pajudėjo link 12-osios Europos magistralės. Čia Šiaulių atstovai pastatė net keturis paminklus (2 – G. Pyragas, po 1 – J. Šilenskis ir G. Lukošaitis). Baltijos kelio akcija prasidėjo lygiai 19 val., pasigirdus Lietuvos radijo signalams. Daugiau kaip 650 km magistralėje susikabinę rankomis stovėjo trijų Baltijos šalių atstovai, taip išreiškę savo laisvės siekį. Tuoj po akcijos žiniasklaida tvirtino, kad Latvijoje gyvojoje grandinėje stovėjo apie 250 000, Estijoje – 200 000, Lietuvoje – apie 500 000 žmonių. Be to, šimtatūkstantinės minios susirinko į mitingus prie respublikų sienų. Tai buvo bene šviesiausias XX a. lietuvių tautos istorijos momentas (prof. dr. Arūnas Gumuliauskas).

Kiti renginiai:
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, 2 aukšte, rugpjūčio 18–22 d. nuolat demonstruojama video- ir fotomedžiaga apie Baltijos kelią iš A. Musnecko, R. Struogos, A. Griganavičiaus ir A. Kulikausko archyvų.
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose: rugpjūčio 21 d. 14 val. A. Kulikausko fotografijų parodos „Baltijos keliui – 25-eri“ pristatymas. „Saulės“ filialas, Korsako g. 10;
rugpjūčio 1–29 d. spaudinių paroda „Baltijos keliui – 25“. Bibliografijos-informacijos skyrius, Aido g. 27; rugpjūčio 22 d. 11 val. rytmetys vaikams „Istoriją kuriame šiandien“, skirtas Baltijos kelio 25-mečiui. Vaikų literatūros skyrius, Gvazdikų takas 8; rugpjūčio 14–rugsėjo 30 d. literatūros paroda „O tu sakei – stovėk, kaip stovi laisvė“, skirta Baltijos keliui ir Laisvės dienai. „Šaltinėlio“ filialas, Trakų g. 20A.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ