R. Beneta: „Balandis taikos paukštis ir ramybės, gerumo įkūnijimas.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Praėjusį šeštadienį šiauliečiai grožėjosi plunksnuočiais įspūdingų dekoratyvinių paukščių dekoratyvinių paukščių parodoje.
Dėmesį atkreipė be perstojo giedantis gaidys – jis, didelis, juodas ir pasipūtęs, kakariekavo vidurdienį, o jo augintojas Artūras Kundrotas (Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos narys) pasakojo, kad žmonės dažniausiai įsivaizduoja paprastas, rudas vištas dedekles, tačiau yra daugybė dekoratyvinių vištų. Šį kartą į parodą atvežtos 19 veislių vištos, iš viso eksponuoti 38 vienetai.
Šiaulių balandininkų klubo atstovas Rimantas Beneta sakė, kad šį kartą parodoje buvo 450 balandžių ir 60 jų veislių. Pasak R. Benetos, tokia paroda organizuojama kiekvienais metais, o čia eksponuojami įvairiausi paukščiai, žinoma – didžioji dalis balandžių. Į šias parodas atvyksta ir kaimyninių šalių paukščių augintojai – latviai, lenkai.

Norėjo auginti vištas dedekles
„Noriu vištos, noriu ir kiaušinio – norėjau visko. Realiai būtent dedeklių, tų eilinių, ir iki šios dienos dar neturiu tokių, bet visos kitos yra gražesnės. Viskas prasidėjo... Norėjau paprasto dalyko, bet pradėjau rinktis, o kai pas kitus pamačiau, kas yra gražu, tada pradėjau savaip vertint. Ir viskas. Dabar turiu nedaug paukščių – gal kelis šimtus“, - pasakoja A. Kundrotas.
Pasak jo, dekoratyvinių vištų auginimas – tai hobis, kuris suteikia moralinį pasitenkinimą o piniginės naudos niekada negausi iš to.
„Taip ir sakau – visas uždarbis pinigais yra nematuojamas. Čia yra hobis, malonumas. Aišku, visi tikisi, kad pardavę daug uždirbs, bet kad juos reikia maitinti ir reikia vitaminų, reikia priežiūros, reikia suprasti, išmokti auginti juos ir netgi įgyti visas specialybes – net veterinaru tampti. Sąlygas turi suteikti – vėl yra tam tikros investicijos, kurios realiai neatsiperka. Malonumas – štai ką gauni“, - sako A. Kundrotas.
Štai A. Kundroto šeima reaguoja įvairiai į tokį jo hobį: „Vieną dieną – kam šito reikia, o po to sako – kaip gražu“, - teigia A. Kundrotas.

Balandžiai – nuo pat vaikystės
Balandininkas R. Beneta pasakoja, kad save nuo pat vaikystės prisimena su balandžiais. Pirmasis jo pagautas balandis – naminis. Jis pastebi, kad sunku prijaukinti gatvinius, laukinius balandžius, o naminis yra prie žmogaus.
„Dabar turiu apie 400 balandžių. Aš niekuomet neskaičiuoju, kiek turiu balandžių, ir niekuomet neskaičiuoju, kiek jiems sušeriu ir kiek išleidžiu savo pomėgiui pinigų. Tai nėra mano pagrindinė veikla – čia mano hobis“, - sako R. Beneta.
Į R. Benetą žmonės kreipiasi, kai nori papuošti savo šventę: graži tradicija per vestuves paleisti balandžius. Balandininkas pasakoja, kad labiausiai žmonėms patinka balti balandžiai, bet, žinoma, atsiranda ir išimčių – kartais atvykę žmonės išsirenka margus balandžius ar šampaninės spalvos.
„Matot, toks posakis yra gražus: balandis - taikos paukštis ir ramybės, gerumo įkūnijimas. Kiekvienas turi savo nuomonę apie balandžius, bet svarbiausia, kad jie daugeliui patinka, suteikia džiaugsmo“, - pastebi R. Beneta.
Balandininkas pasakoja apie savo augintinius ir sako, kad jie - kaip ir žmonės.
„Tai dvi patelės susiporuoja, tai du patinai susiporuoja, tai dvi patelės su vienu patinu. Tos pačios ligos, tie patys vaistai, tiktai dozės kitos. Savi charakteriai. Vieną galima treniruoti, o kitą – ne“, - sako. R. Beneta.

Pašto balandžiai – brangi pramoga
„Iki šiol dėl pašto balandžių ginčijasi mokslininkai – kaip jisai randa namus, pagal ką skrenda. Svarbiausia, kad skrenda parskrenda. Nors visaip būna: čempionas du ar tris kartus parskrenda, o geriausiu oru ir nebesugrįžta. Kaip ir kodėl taip – neįmanoma sužinoti“, - pasakoja R. Beneta.
Jis teigia, kad pašto balandis – labai brangi pramoga. „Jį reikia vežioti šimtus kilometrų, paleisti, kad skristų į namus. Papildai, vitaminai – kad stiprus būtų. Tai balandis, į kurį reikia labai daug investuoti. Tad mes laikome dekoratyvinius balandžius, kurie kainuoja šimtus, o pašto balandis – tūkstančius“, - sako balandininkas.
R. Beneta pastebi, kad dabar žmonės nelabai įsivaizduoja, kas iš tiesų yra pašto balandis.
„Pašto balandį nusiveži kažkur, pritvirtini jam ant kojos laišką ir jis skrenda į tą vietą, kur užaugo, kur gyvena. Balandis laiškus neša tik į vieną pusę – į namus. Jis negali nunešti laiško, gali tik parnešti“, - teigia R. Beneta.

Balandininkystė – tai liga
Pašnekinti parodos lankytojai stebėjosi tuo, kiek, pasirodo, yra skirtingų ir nematytų balandžių – pūstomis uodegomis, nematytais snapais... O štai dalyviai iš Mažeikių sako, kad balandininkystė – tai liga, kuria galima labai greit užsikrėsti.
„Čia kaip narkotikas. Turime apie 60 paukščių. Namiškiai nieko nesako – ką jie besakys, jei 50 metų laikome. Yra keli tokie variantai – ar pas moteris eit, ar degtinę gerti, ar balandžius laikyti. Iš trijų blogybių reikia mažiausią rinktis“, - juokavo mažeikiškiai.

Šiauliečiai domėjosi ir stebėjosi nematytomis dekoratyvinių balandžių ir vištų veislėmis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.