Kas lankydavosi Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje rengiamose tradicinėse konferencijose „P. Višinskio skaitymai“, be abejo, pažinojo atvykstančią iš Vilniaus garbią viešnią Ireną Višinskaitę-Čepienę. Buvo dažna pranešimų lektorė, įdomiai gvildeno XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etninės kultūros ar liaudies švietimo būklės problemas, iš jos išgirdome nemažai vertingų pasakojimų apie P. Višinskio artimuosius ir gimines.
Vėliau savo pranešimų pagrindu Irena parašė tris svarbius straipsnius kolektyvinei knygai „Povilas Višinskis: idėjos ir darbai“ (išleista 2011 m.).
Būdama garbingos giminės atstovė (Povilo Višinskio brolio Dominyko vaikaitė), niekad tuo perdėtai nesididžiavo, priešingai – kukliai pabrėždavo savo jau toloką giminiškumą, bet visada geranoriškai kuo galėdama padėdavo ir džiaugėsi šiauliečių pastangomis puoselėti jai ne tik kultūrine, bet ir asmenine prasme brangaus žymaus žmogaus atminimą.
Pažinojome Ireną kaip darbščią mokslininkę etnologę, humanitarinių mokslų daktarę, docentę, dėstytojavusią net keliose Vilniaus aukštosiose mokyklose, parašiusią nemaža mokslinių knygų ir straipsnių. Svarbiausia jos darbų sritis – lietuvių tradicijų tyrinėjimas, etninės kultūros raidos apžvalga ir vertinimas, tautinio tapatumo išsaugojimo problemos. Lietuvos etnologijos mokslo negalima įsivaizduoti be pamatinių I. Čepienės darbų – šitaip teigia mokslininkai, etnologijos specialistai.
Nemažiau svarbios, reikalingos jos knygos, straipsniai, mokyklai parengtos programos yra dabarties (be abejo, ir ateities) pedagogams, jos skaitomos, studijuojamos besiruošiant pamokai ar kultūriniams renginiams. Svarbiausios knygos šios: „Lietuvių liaudies vestuvių veikėjai“, „Etninė kultūra ir ekologija: vandens ir medžio, žemės ir paukščio sakralumas“, „Lietuvių etninė kultūra: raidos įžvalgos“, „Lietuvių tradicinės vestuvės“. Minėtos knygos yra pasirodžiusios pakartotiniais leidimais – jos tokios reikalingos ir populiarios. Yra darbų, išleistų lenkų, rusų ir kitomis kalbomis. Už mokslo darbus ir veiklą Lietuvos etnologijos baruose I. Čepienė 2010 m. apdovanota garbinga Jono Basanavičiaus premija.
Galėjome džiaugtis, kad Irena buvo tokia sava mums, šiauliečiams. Šiauliai – jos gimtasis miestas, čia prabėgo vaikystė. Vienoje gimnazijų mokytojavo jos mama Stasė Višinskienė, pokariu dešimčiai metų ištremta į Sibirą. Šiauliuose Irena vis apsilankydavo, svečiuodavosi pas giminaičius.
Deja, jau nebesutiksime mielos viešnios nei P. Višinskio viešojoje bibliotekoje, nei miesto gatvėse. Vasario 21 dieną nutrūko gyvybės siūlas...
Nulenkėme galvas Jos šviesiam atminimui. Nulydėjome į Vilniaus miesto Karveliškių kapines.
