Gediminas Beržinis, Antanas Visockis, Kestutis Šiaulytis ir Rimtas Tarabilda parodoje. 2
Sauliaus KRUOPIO nuotr.

Saulius Kruopis
Sekmadienį prasidėjo Adventas. Būtent sekmadienį baigėsi ir pirmasis tarptautinis tapybos pleneras „Prisikėlimo šviesa“, kurį pirmą kartą Lietuvos istorijoje organizavo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.

Du bažnyčios jubiliejai
Bažnyčia, švęsdama savo 10 metų konsekracijos iškilmę (prisikėlimą), nusprendė sukviesti Lietuvos ir užsienio tapytojus, ir surengti tarptautinį tapybos plenerą, kuriame dalyvavo net šeši šiauliečiai.
Ši gražioji ir didinga Žaliakalnio bažnyčia šiemet gražiais renginiais švenčia savo 80-metį, nes 1934 metų vasarą prasidėjo jos statyba. Tai garsiojo architekto K. Reisono reikšmingiausias kūrinys, kurį Prahos architektai, susipažinę su projektu, pavadino jį Pabaltijo statybos šedevru. Tačiau sovietmečiu prasidėjo žiaurus bažnyčios niekinimas, ji buvo paversta radijo imtuvų gamykla. 1989 metų spalio 30 dieną bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems.
Tik po daugelio metų išsipildė klebono kunigo Felikso Kapočiaus žodžiai, pasakyti šventinant Šventovės pamatus 1934 metais: „Mūsų statomas paminklas bus nuolatinis pergalės ženklas, skelbiantis, jog tiesa nugali blogį.“

Parodos atidarymas
Taigi praėjusį sekmadienį bažnyčios konferencijos salėje įvyko iškilmingas tarptautinio tapybos plenero „Prisikėlimo šviesa-2014“ uždarymas ir tapybos bei grafikos kūrinių pristatymas parodoje. Parodą atidarė pats parapijos klebonas, dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius.
Parodos kuratoriai Saulius Kruopis ir bendruomenės tarybos narys Germanas Balkus pristatė tarptautinio tapybos plenero dailininkus, o jų būta tikrai daug - net 26.
Profesorius Gintaras Mažeikis, kaip tikras meno ir sakrališkumo žinovas, atskleidė visiems susirinkusiems tapybinės raiškos šiuolaikinę sampratą ir ikonografinės tapybos estetinę raidą. Jis labai džiūgavo, kad daugelis autorių savo drobėse atsisakė literatūrinio sprendimo, kad spalva, faktūros ir kitos šiuolaikinės meninės priemonės, net groteskas gali išreikšti dvasines nuotaikas.

Išskirtiniai šiauliečių darbai
G. Mažeikis, pats būdamas šiaulietis (dabar vadovaujantis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedrai) akcentavo būtent šiauliečių autorių iškalbingą ir įvairialypę kolekciją.
Pirmiausia tai profesorius Antanas Visockis, eksponavęs dvi įrėmintas „Paskutinės vakarienės“ versijas. Šalia eksponuojamos trys plenero metu sukurtos gan sudėtingos figūrinės kompozicijos. Renginio organizatoriai džiaugėsi, kad didžiausias jo ekponuojamas kūrinys - futuristine maniera atlikta Kristaus akvarelė lieka Bažnyčioje.
Daug gerų ir padrąsinimo žodžių G.Mažeikis skyrė Gedimino Beržinio ekspresionistinėms drobėms, kuriose tik jam būdingu matymu ir spalvine išraiška atskleista Prisikėlimo šviesa. Kazys Bimba eksponuoja tris dideles drobes; pirmoje didžiulėje matome Prisikėlimo bažnyčios vidines erdves, išskirtinę spalvinę gamą ir altorinę dalį, kurioje dominuoja žymaus išeivijos skulptoriaus Vytauto Košubos (1915-1997) skulptūrinis bareljefas „Prisikėlęs Kristus“ (1965 m., plaktas švinas). Kitose santūrios koloristikos drobėse K. Bimba taip pat vaizduoja Kristaus prisikėlimą.
Šiauliuose gimusi Vija Tarabildienė savo drobėje vaizduoja vitražinį Viešpaties prisikėlimo sprendimą.
Skaidrės Butnoriutės figūrinėje kompozicijoje dominuoja apsireiškęs gerasis angelas, skleidžiantis šviesą, rimtį ir gėrį. Radviškietis Ramūnas Dagys eksponuoja tris santūrių spalvų tapybines kompozicijas, kuriuose laisva tapybine maniera nutapytas Prisikėlimo bažnyčios siluetas.
Aš, S. Kruopis, pateikiau tris vienodo formato drobes, apačioje vaizduojančias Prisikėlimo bažnyčią, (už kurios sklinda šviesa), o virš jos apsireiškusio Viešpačio ištirpstančio šviesoje figūra. Trys drobės su skirtinga spalvine nuotaika, nors simbolių išdėstymas pasirinktas vienodas.
Atskirai eksponavau ekspresionistinę kompoziciją „Gėrio kova su blogiu“.
Išskirtinis šio kūrinio momentas yra tas, kad šioje drobėje klūpinčią žmogaus figūrą slegiantys likimo kryžiai buvo nutapyti vilniečio Juozo Pranckevičiaus. Tai bendras dviejų tapytojų darbas. J. Pranckevičius parodai pateikė dar du Kauno peizažus ir vieną kompoziciją su Prisikėlimo bažnyčia. Norėčiau padėkoti Šiaulių kultūros centrui „Laiptų galerija“ ir Ričardui Jakučiui, rekomendavusiam į šį plenerą Kazį Kęstutį Šiaulytį, kuris plenere kiekvieną apdovanojo savo piešiniais ar draugiškais šaržais, ar rimtais ir nuotaikingais portretais. Jų buvo sukurta ne vienas šimtas, tad planuojame būsimajame plenero kataloge gausiai juos reprodukuoti. Jis pats, plenerui baigiantis surengtoje parodoje eksponuoja tik vieną sakralinę drobę, vaizduojančią tarp gėlių Šventosios Teresėlės veidą. Šio gražaus jubiliejaus paminėjimui buvo sukurtas Astos Vasiliauskaitės atminimo medalis. Plenero metu ji sugebėjo nutapyti dvi religinio pobūdžio drobes. Rimas Paulauskas (Giovanni) meninis sprendimas, perteiktas jo drobėse daugelį nustebino netikėta kompozicija, profesionalumu ir išskirtine išraiškos pajauta.

Plenere – 26 dailininkai
Tarptautiniame tapybos pleneras Kaune vyko 10 dienų. Jame dalyvavo 26 dailininkai, iš jų 6 užsieniečiai. Akvarelistas ukrainietis A. Kazmierukas parodoje eksponuoja dvi akvareles su Kauno vaizdais. Ukrainietė tapytoja K. Rudakova, atvykusi iš Kijevo, parodai pateikė trijų metrų triptiką, kuriame vaizduojami Prisikėlimo bažnyčios interjeras ir kiti elementai.
Dar vienas itin spalvingas triptikas puošia parodą - armėnų floristas, tapytojas Gagik Parsamian Kauną, ypač Žaliakalnį pavaizdavo kaip gėlių miestą. Lenkė Ewa Pohlke eksponuoja minimalistinę ir abstrakčią drobę. Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininko Ryhor Sitnicos kūrinys atliktas ypatinga ir individualia technika, realistiškai vaizduoja Kauno Perkūno namus. Minskietė O. Arakčeeva realistine maniera tapė pačioje bažnyčioje, perteikdama šv. Mišių nuotaiką.
Kaunietis Eugenijus Varkulevičius plenero metu kruopščiai tapė nedidukes, bet visas bažnytines stacijas. Jovitos Aukštikalnytės bažnytinių daiktų natiurmortai atlikti vos keliomis spalvomis, tačiau gyvai ir profesionaliai, kaip ir akvarelistės Jurgos Sidabrienės minimalistiniai darbeliai. Panevėžietės Sigitos Adomavičienės kompozicija „Ateikite ir mažieji ir didieji“ vaizduoja atvertas bažnyčios duris.
Rimtas Tarabilda jau prieš plenerą žinojo ir iš anksto ruošėsi, kad jis nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo tapys Kauno panoramą. Šis jo kūrinys buvo atrinktas ruošiant būsimą kalėdinį atviruką.
Tapytoja Dalia Mažeikytė keturiuose drobėse vaizduoja Marijos apsireiškimą. Parodoje išsiskiria ir dydžiu, ir tapybiniu profesionalumu, ir ekspresija vilniečio tapytojo Arturo Savicko drobė „Takas“. Pats populiariausias Lietuvoje pleneristas Arvydas Kašauskas vaizduoja saulėtą dieną švytintį pirmąjį šios žiemos sniegą. Paveikslas neatsitiktinai parodoje pakabintas pirmasis, jis simbolizuoja prasidėjusį advento laikmetį. Parodą vainikuoja Kauno dailininkų sąjungos pirmininko Gintauto Vaičio drobė „Esse Homo“.
Asta Vasiliauskaitė sukūrė šiam jubiliejui atminimo jubiliejinį medalį. Plenero metu ji taip pat nutapė dvi religinio turinio drobes. Vilnietis Rimas Paulauskas (Giovanni) parodoje eksponuoja dvi savitas, nestandartines, bet įtaigias ir meniniu požiūriu tvirtas ir profesionalias drobes.

Paroda Karininkų ramovėje
Norėčiau akcentuoti, kad šis unikalus tarptautinis pleneras prasidėjo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios ir menininkų asociacijos „Tiltas“ organizuota paroda Kauno įgulos karininkų ramovėje. Paroda skirta 1863-1864 sukilimui paminėti, kurioje daugiausia autorių yra iš daugiamečio Paberžės plenero.
Parodoje eksponuojami ir šiauliečių Voldemaro Barakausko, Dalvyčio Udrio, Edmundo Birgėlos, Romualdo Balinsko, Silvijos Drebickaitės, Martyno Gaubo, Zitos Vilutytės, Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio, Gedimino Beržinio, Antano Visockio, Ramūno Dagio, Nijolės Kūjalytės, Kazio Bimbos teminės drobės.

S. Kruopio paveikslas „Viešpaties prisikėlimo šviesa“.
Gedimino BERŽINIO nuotr.