Respublikinio profesinio meistriškumo floristų konkurso nugalėtoja tapo Šiaulių profesinio rengimo centro buitinių paslaugų skyriaus mokinė Žaneta Sokolovaitė, kuriai talkino jos asistentė Eglė Gaidelionytė. Mokytoja Irina Tuzova.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Gruodžio 5 dieną Kaune įvyko Respublikinio profesinio meistriškumo floristų konkursas. Konkurse dalyvavo profesinių mokyklų mokiniai, susirinkę iš visos Lietuvos, kurie mokosi pagal Floristų mokymo programą.
Šio konkurso nugalėtoja tapo ir į Šiaulius pirmąją vietą parvežė Šiaulių profesinio rengimo centro buitinių paslaugų skyriaus mokinė Žaneta Sokolovaitė, kuriai talkino jos asistentė Eglė Gaidelionytė. Mokytoja Irina Tuzova.
Pasak I. Tuzovos, mokiniai turėdami galimybę sudalyvauti tokiuose konkursuose pasisemia neįkainojamos patirties ir puikiai darbais garsina ne tik savo mokyklą, bet ir Šiaulių miestą.
„Labai džiugu, kad mus įvertino, pastebėjo ir tapome nugalėtojais. Iš tiesų, mes negalime skųstis, kad štai mes stengiamės ir mums nepavyksta, mes tikrai liekame įvertinti, nes toks laimėjimas nėra pirmasis“ – apie pasiektą pergalę kalbėjo nugalėtojos mokytoja I. Tuzova.

Konkurse dalyvavo patys stipriausi mokiniai
Kaune vykusiame Respublikinio profesinio meistriškumo floristų konkurse dalyviai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes. Pirma grupė – mokiniai iki 23 metų, antra grupė – mokiniai nuo 24 metų. Nugalėtoja tapusi Ž. Sokolovaitė varžėsi pirmojoje amžiaus grupėje.
„Abejose amžiaus grupėse galėjo dalyvauti tik po vieną mokyklos atstovą, tad į šį konkursą pateko tik geriausi floristai. Visi, kas siuntė savo mokinius tikrai atrinko tuos pačius stipriausius, tad konkurentų tikrai buvo“, - apie vykusį Respublikinį profesinio meistriškumo floristų konkursą kalbėjo pirmosios vietos laimėtoja mokytoja I. Tuzova.
Be to, I. Tuzova pabrėžė, kad šiais metais konkurso dalyvius vertino tarptautinė vertinimo komisija, kurią sudarė floristai-profesionalai iš Olandijos, Švedijos, Austrijos, Belgijos ir Lietuvos. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas buvo žymus Lietuvos floristas Marijus Gvildys.
Šiame konkurse Ž. Sokolovaitei reikėjo įvykdyti tris užduotis: namų darbas „žvakidė“, „karkasinė, spiraliniu būdu rišta puokštė“ ir „kompozicija, naudojant floristinę kempinę“.
Pasak I. Tuzovos apie tai, kad dalyvaus konkurse tiek ji, tiek jos mokinė sužinojo gana vėlai, iki konkurso nebuvo likę nė mėnesio, o pats namų darbas „žvakidė“ pradėtas gaminti likus dviem savaitėms iki pasirodymo konkurse.
„Darbas vyko pakankamai greitai, turėjome keletą dienų visko apgalvojimui, konstrukcijos pagal mastelį piešimui, viso karkaso paruošimui ir kitiems darbams. Reikėjo apmąstyti ir kokias medžiagas, spalvas bei atspalvius pasirinksime. Be to, taip pat pasirūpinti kokybe, kad darbas ne virstų, išlaikytų lygsvarą“, - apie žvakidės gamybą pasakojo I. Tuzova.
I. Tuzova aiškino, kad visas mintis, idėjas, kurios pirmiausia atsirado galvoje buvo stengiamasi sudėti į kuriamą kompoziciją, kad tas galutinis rezultatas nustebintų, būtų visapusiškai teisingai ir gražiai atliktas.

Antroji ir trečioji konkurso užduotis tapo iššūkiu
Pasak pirmosios vietos laimėtos Ž. Sokolovaitės mokytojos, veždamos į konkursą namų darbą „žvakidę“, jos jautėsi užtikrintai ir ramiai, nes žinojo, ką veža. Tačiau antroji ir trečioji konkurso užduotis jos mokinei buvo tikras išbandymas.
„Mes žinojome tik tiek, kad antroji užduotis yra pagaminti karkasinę, spiraliniu būdu rištą puokštę. Medžiagas skirtas šiai užduočiai mano mokinė pamatė tik išpakavusi dėžes, kai buvo leista pradėti vykdyti užduotį, pradėjus tiksėti laikrodukui. Šiai kompozicijai sukurti buvo skirtos 2 val. 30 min. Tokia situacija tikrai kėlė nerimą, susijaudinimą ir sumaištį, nes Žaneta turėjo ekspromtu nuspręsti, kokia eiga vyks kūrybos procesas, kokius pasirinkti augalus ir kaip juos suderinti, priimti geriausius techninius sprendimus, lemiančius galutinį kompozicijos vaizdą, sudėtingumą ir kokybę“, - apie nerimą keliantį išbandymą kalbėjo I. Tuzova.
Trečioji konkurso užduotis, kurią turėjo atlikti Ž. Sokolovaitė buvo sukurti kompoziciją, naudojanti floristinę kempinę.
Anot I. Tuzovos, kadangi artėja Kalėdos šiai užduočiai įvykdyti buvo duota žvakė.
„Mergaitė pasirinko klasikinę kompoziciją iš sidabrinės eglės šakučių, puoštą rožėmis, baltais augalėliais, uogytėmis ir žinoma, dominavo žvakė. Džiugu, kad ši klasika mūsų nepavedė. Tai ką ji mokėjo, atliko pakankamai aukštame lygyje, bet kaip aš sakau, tobulumui niekada nėra ribų ir tik profesionalai gali pretenduoti į šimtą balų, tačiau Žanetai pavyko surinkti itin aukštus įvertinimus“, - džiaugėsi I. Tuzova.
Respublikinio profesinio meistriškumo floristų konkurso nugalėtoja Ž. Sokolovaitė patikino, kad su trečiąją konkurso užduotimi ji susitvarkė, kur kas lengviau nei su antrąja.
„Iš tiesų, labai stipriai jaudinosi, man tikrai drebėjo rankos. Antroji užduotis buvo labai sunki, net truputį laiko pritrūkau, jei jo būtų buvę daugiau, gal būtume sugalvoję kažką dar geresnio.
Su trečiąja užduotimi susitvarkiau greičiau ir lengviau. O pergalės tikrai nesitikėjau, galvojau, kad gal laimėsiu trečiąją vietą, bet, kad tapsiu nugalėtoja, netikėjau“, - konkurso įspūdžiais dalijosi Ž. Sokolovaitė.

Namų papuošimai turi derėti su interjeru
Pirmosios vietos laimėtojos Ž. Solokovaitės mokytoja I. Tuzova ne tik papasakojo apie Kaune vykusį Respublikinį profesinio meistriškumo floristų konkursą, bet ir patarė dienraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojams kaip reikėtų papuošti namus, kad jie nestokotų jaukumo ir šventinės atmosferos, artėjant stebuklingiausiai metų šventei šv. Kalėdoms
„Į dešimtuką visada pataikys tie, kas pasirinks natūralumą ir tai, kas kvepia. Kalėdiniams papuošimams nuostabiai tiktų pušis, kuri labai ilgai laikosi. Tik reikia nepatingėti šiek tiek padirbėti su spygliukais ir surišti juos į nedidelius pundelius, gražiai išdėlioti ar susukti aplink lėkštę, į ją įdedant kokių nors kankorėžių ar netgi riešutų. Juk Kalėdos yra daugiau šeimos šventė, kai norisi to natūralumo, tikrumo, tikrų kvapų, uogų, visa tai – klasika. Taip pat reikėtų rinktis natūralias žvakes, kurios nekenktų sveikatai ir maloniai kvepėtų“, - patarimus žarstė I. Tuzova.
Pasak I. Tuzovos renkantis papuošimų spalvas reikėtų nepamiršti, kad Kalėdoms labai tiktų, niekada iš mados neišeinanti balta spalva. Baltas sniegas, šerkšnotos šakos ir visa kita gali būti derinama su natūraliais augalais, uogomis ar riešutais. Natūralių ar pastelinių spalvų derinys atrodys skoningai ir gražiai.
„Žinoma, galima įpinti ir ryškesnių akcentų. Labai gražiai atrodo, kažkur įdėtas ciklameno ar violetinės spalvos akcentas. Iš tiesų, kuriant puošmenas savo namuose, pirmiausia jas reikėtų derinti su namų aplinka. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia spalva dominuoja namuose, nes jei visiems interjerams siūlytume vienodas spalvas, tai būtų negražu, neskoninga ir nederėtų.
Jeigu jūsų būste daug ryškios, pavyzdžiui, tamsiai raudonos spalvos, tai į kompozicijas reikėtų įdėti daugiau baltų akcentų ir atvirkščiai, jei vyrauja šviesios spalvos, tai puošiant namus reikėtų didesnį dėmesį sutelkti ties ryškesnėmis spalvomis.
Tiesiog kiekvienas žmogus turi stebėti aplinką, kurioje jis nori matyti būsimą papuošimą ar kompoziciją“, - aiškino I. Tuzova.

Puikus pasirinkimas – avies garbanėlėmis išpuošti namai
I. Tuzovos teigimu, pasaulyje vyrauja įvairios mados tendencijos, o šiuo metu atsirado be galo daug medžiagų, naujų, gražių aksesuarų, spalvų bei atspalvių, tad floristai stengiasi tobulai atrinkti tą grupelę derančių augalų, medžiagų ir atspalvių, kad jų sukurta kompozicija sublizgėtų.
„Svarbiausias floristų darbas – sukurti tokią kompoziciją, kuri atrodytų įdomi ir ypatinga. Išskirti kokius nors vyraujančius, ypatingai madingus akcentus tikrai negalėčiau.
Tačiau, kadangi ateinantys metai yra avies metai, tai norintiems, kad jų kompozicija, kuria bus puošiami namai būtų savita ir išskirtinė, patarčiau naudoti avies vilnos garbanėles. Šis akcentas galėtų būti mielai įkomponuotas ir priderintas kokiame nors vainikėlyje ir šiaip tiktų bet kokioje pasirinktoje puošyboje.
Avies garbanėlių būna ir dažytų, ir natūralių, tad tikrai yra iš ko rinktis.
Be to, taip pat tinka ir vilna, kuri gali būti ploniau ar storiau susukta ant vielutės. Vilna taip pat gali būti dažyta arba natūrali.
Manau, kad toks puošybos akcentas būtų ateinančių, avies metų, favoritas“, - teigė I. Tuzova.

Namų darbas „žvakidė“ pradėtas gaminti likus dviem savaitėms iki pasirodymo konkurse.
Artūro STAPONKAUS nuotr.