Prezidentas Valdas Adamkus.
Leidyklos archyvo nuotr.

Vaiva MARKEVIČIŪTĖ
Kalbos redaktorė
„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990 – 2015 m. Lietuvos pasiekimai“.
Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas.
Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 162 galima vadinti Šiaulių krašto šviesuoliais.
Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Šiaulių krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: pulkininko, karo lakūno Stasio Murzos, ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rolando Pavilionio, pianisto, kompozitoriaus Artūro Anusausko, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, kultūros ministro Šarūno Biručio, verslininkės Ingridos Bublys, olimpinės ir Europos šachmatų čempionės Viktorijos Čmilytės, leksikologės Irenos Teresės Ermanytės, signatarės, gydytojos Miglutės Gerdaitytės, Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Nerio Germano, Keistuolių teatro vadovo Aido Giniočio, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo Egidijaus Jarašiūno, fizinių mokslų daktaro Vytauto Juknos, kraštotyrininkės Audronės Kiršinaitės, režisierės Inesos Kurklietytės, fotografo Aleksandro Ostašenkovo, poeto Kornelijaus Platelio, krepšinio trenerio Antano Sireikos, verslininko Anrido Vinklerio ir kitų.

Asmenybės apibrėžimai
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
„Asmenybė – tai būtinai talentingas žmogus, sugebantis savo talentą realizuoti išliekamąją vertę turinčiuose kūrybos ar mokslo darbuose, o darbinėje ar visuomeninėje veikloje – suteikti daugeliui žmonių šviesesnę būtį“, – mano Šiauliuose gimusi profesorė, habilituota gamtos mokslų daktarė, nusipelniusi Liublino universiteto (Lenkija) profesorė, nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja vaikų odontologė-konsultantė Irena Balčiūnienė.
Profesorė mokėsi Šiaulių Rėkyvos progimnazijoje ir baigė Šiaulių Didždvario gimnaziją. I. Balčiūnienė išleido daugiau nei 40 vadovėlių ir mokymo priemonių, vadovavo 10 doktorantų, paskelbė daugiau kaip 600 mokslinių, mokslo populiarinamųjų straipsnių, perskaitė per 200 pranešimų ir paskaitų Lietuvoje ir įvairiose pasaulio šalyse.
Paprašyta išskirti svarbiausius savo darbus, gydytoja apibendrina: „Reikšmingiausiais savo Nepriklausomybės metų pasiekimais laikyčiau tai, kad sukūriau Lietuvos etninės odontologijos pagrindus, nustačiau lietuvių odontologinį tipą ir jo kilmę, sudariau Lietuvos etninės odontologijos žemėlapį. Taip pat norėčiau paminėti tai, kad Vilniaus universitete atkūriau 1950 m. uždarytas odontologijos studijas, įkūriau Vilniaus universiteto Odontologijos institutą kaip mokslo ir mokymo instituciją, įtvirtinau tarptautiniu lygiu pripažintus pamatus jo veiklai.“
Paklaustas, kaip apibūdintų žodį „asmenybė“, Šiauliuose gimęs humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas atsako: „Asmenybe laikau visokeriopai kultūringą žmogų, t. y. tokį, kuris puoselėja dvasines vertybes ir saitus su Dievu, visuomene, šeima ir savimi pačiu. Iš tokios nuostatos išryškėja svarbiausi asmenybės bruožai: ja laikytinas tikintis, patriotiškas, visuomeniškas, mylintis, doras, darbštus, išsilavinęs, teisingas ir labdaros nesibodintis žmogus, vyrui dar praverčia išradingumas, kūrybingumas, įžvalgumas, gyvenimiškoji išmintis ir patyrimas, tikslo turėjimas ir atkaklus jo siekimas, nepriekaištingas elgesys ir gebėjimas būti pavyzdžiu šeimai ir visuomenei.“ 1977 m. Šiaulių „Juventos“ progimnaziją baigęs humanitarinių mokslų daktaras įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lenkijos Respublikos garbės ženklu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos garbės ženklu „Horodlės unijai 600 metų“. „Už svarbiausius gyvenimo pasiekimus esu dėkingas savo šeimai. Dvasinės stiprybės tebeteikia mano tėvas Antanas ir sesuo Gražina: jų gebėjimas savo jėgomis ir ištekliais gyventi dorai ir prasmingai man nesyk gyvenime padėjo surasti teisingų sprendimų“, – knygoje pasakoja S. Narbutas.

25 metų Lietuvos kelias
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią.
Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990 – 2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.

Sigitas Narbutas.
V. BRAZIŪNO nuotr.