Popietę Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo skaitykloje uoliai darbavosi būrelis entuziastų. Kodėl gi Visų Šventųjų dieną ne tik pagerbus mirusius uždegant ant kapų žvakutę, bet ir šalia nepadėjus pačių padaryto Vėlinių vainiko? Kaip jis turėtų atrodyti ir kaip žingsnis po žingsnio jį pasigaminti, patarimų negailėjo Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) Buitinių paslaugų skyriaus vyresnioji profesijos mokytoja floristė Virginija Damskienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Aušrinė PETREVIČIŪTĖ
Tiesa, ši pamokėlė bus naudinga ir ateityje – juk artėja Advento laikotarpis. „Pasinaudodami patarimais per lapkritį galėsite pasidaryti ir Advento vainiką. Vainiko darymo technika yra ta pati, tik skiriasi medžiagos“, – aiškina floristė. Vienas iš skirtumų – Vėlinių vainikui reikia vienos žvakutės, o Advento – keturių (kiekvieną savaitę pritvirtinti po vieną).
Forma ir pagrindas
Tradiciškai Vėlinių vainikas turi būti apvalios formos. Ratas, apskritimas – amžino gyvenimo simboliai. Kaip gamtoje, taip ir žmonių gyvenime, viskas eina ratu: pumpuro užsimezgimas, gimimas, augimas ir išėjimas, kuris neišvengiamai ateina.
Apvali forma, dydis labai priklauso nuo paties pagrindo parinkimo ir naudojamos medžiagos.
Pagrindo gamybai paprasčiausia panaudoti tokias medžiagas, kurios nieko nekainuoja ir yra kiekvienuose namuose – kartonas, laikraščiai. Tam puikiai tiks netgi kai kurios statybinės medžiagos. „Floristai naudoja viską, ką naudoja ir statybininkai“, – juokauja floristė.
Iš kartono išpjautą formą dengiame laikraščiais, popieriumi, kokį tik turime. Popieriaus sluoksnis dedamas ir vyniojamas siūlu tik iš viršaus, formuojama tol, kol pasiekiama norima vainiko forma. Norint pasigamintą pagrindą apsaugoti nuo lietingo oro ir drėgmės, dar vertėtų jį apsukti lipnia juosta ar plėvele.
Pagrindo padengimas
Jau turime pasigaminę vainiko pagrindą ir galime jį padengti visžaliais augalais. Tradiciškai Vėlinių vainiko gamybai reikėtų rinktis pušų, tujų šakas, eglišakius ar samanas. Kas nebijo eksperimentuoti, fantazuoti gali tam rinktis ir rudeninius lapus. Vainiko pagrindą galima padengti keliais būdais.
Vienas iš būdų – rišimas. Vainikui skirtos šakelės sukarpomos, kad būtų 20-25 cm ilgio. Labai pasilengvinsime darbą, jei jas surūšiuosime pagal dydį. Didesnes šakas dedame į pradžią, o mažesnes pasiliekame pabaigai. Lapai, šakos dedamos pagal laikrodžio rodyklę, o rišama prieš. Jeigu yra smulkių šakelių, tai iš jų galima susidaryti pundelį. Siūlą reikia tvirtinti ten, kur visos šakos sueina į vieną krūvą. Jo neturi matytis, nebent tai yra dekoratyvinis siūlas, ir mes norime, kad tai būtų akcentas.
Vainikas gali būti puresnis arba lygesnis – šakelės labiau prigludusios. Tai jau priklauso nuo noro ir fantazijos. Bet reikėtų atsižvelgti ir į kapavietę, pavyzdžiui, jeigu ten išpilta akmenukų, o augalų yra minimaliai, tai ir natūraliai pats vainikas nebeatrodys toks padrikas ar pasišiaušęs. Jeigu kapavietė minimalistinė, tai ir kompozicija turėtų tai atspindėti.
Augalus prie pagrindo galima ir klijuoti, tačiau tai reikalauja laiko – per vieną dieną to nepadarysi. Vainiko paviršius bus labai lygus, jei jį padengsime samanomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad klijuojant samanas, klijus reikia tepti ant pagrindo ir tik tuomet uždėti samanas. Galima klijuoti ir eglišakius, bet tada reikalingi karšti klijai.
Puikus būdas padengti pagrindą – klijuoti didelius, spalvingus klevo lapas. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta šiltas spalvas. Lapais vainiko pagrindas bus padengtas gana greitai ir lengvai. Dar vienas būdas – naudoti vielutes, smeigtukus. Jeigu pagrindas daromas iš popieriaus, tai ta viela turi būti storesnė. Susikarpome vielą į mažesnes dalis ir jomis smaigstome ir tvirtiname šakeles.
Dekoravimas
Prieš pradedant dekoruoti vainiką, būtina pasirinkti, ar norime simetrijos, ar asimetrijos. Jeigu kapavietė yra simetriška, drąsiai rinkimės ir tokį vainiką. Bet jeigu jau ant kapo yra daug asimetrijos, tai vainiką galima rinktis ir simetrišką – bus kur pailsėti akiai.
Vainiko papuošimas pagal taisykles turėtų užimti trečdalį vainiko vietos. Taigi vainikas padalijamas į tris dalis ir puošiama tik viena iš šių dalių. Išskirtiniais atvejais gali būti papuošiamas ir visas vainikas.
Vėlinės – ramybės laikotarpis, tad nereikia perkrauti daug spalvų, vertėtų naudoti vieną arba dvi. Įprastos ir dažniausios spalvos – balta ir geltona. Pasak floristės, šios spalvos įprastos jau nuo senesnių laikų. Tačiau siūloma atsikratyti to standarto, tik nereikia primarginti per daug.
Puošti vainiką galima tiek gyvomis, tiek ir dirbtinėmis gėlėmis. Tačiau dirbant su gyvomis gėlėmis yra sudėtingiau. Nuskintų gėlių koteliai patrumpinami, nuskinami lapeliai ir gėlės palaikomos vandenyje, kad vėliau lengviau smigtų į kempinę. Būtina naudojant kolbelę ar kempinę atitinkamai parinkti jų dydį, pagal tai kiek tai gėlei reikia vandens. Kempinė prigeria daug vandens ir gėlė gali išsilaikyti iki dviejų savaičių.
Floristė pataria nebijoti eksperimentuoti ir su sausais augalais. Vėlinių vainiką galima papuošti ir sausais augalais, kurių turime prisidžiovinę per vasarą.
Svarbus akcentas – kaspinas. Kaspinas ant vainiko pagal Europos tradicijas rišamas nuo 9 val. ir iki 12 val. Deja, floristika Lietuvoje dar gan jauna ir tokių tradicijų čia nėra. Jeigu norime, kad būtų panašu į vainiką – kaspino negalima rišti ant viso vainiko.
