Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialas jau kurį laiką puikuojasi keliais architektūros kūrinių maketais, išspausdintais 3D spausdintuvais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Aušrinė PETREVIČIŪTĖ
Skamba neįtikėtinai, kad neregys galėtų pamatyti ir susipažinti su tokiais architektūros kūriniais, kaip Šiaulių katedra ar pasaulinio lygio architektūros šedevru – Romos Koliziejumi. Tačiau naudojantis pačiomis naujausiomis technologijomis šiais laikais tai visiškai įmanoma – Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialas jau kurį laiką puikuojasi keliais architektūros kūrinių maketais, išspausdintais 3D spausdintuvais.
Paroda „Liečiu – matau“
Apie projektą ir apie jo reikšmę bibliotekai ir jos lankytojams papasakojo Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vedėja Javita Lapinskaitė.
Daugiau nei prieš metus bibliotekos Šiaulių filialas dalyvavo visoje Lietuvoje atgarsio sulaukusiame projekte „Bibliotekos jaunimui“. Projekto metu buvo vykdoma organizuota savanoriška praktika bibliotekose visoje Lietuvoje. Daugelyje miestų buvo suburtos jaunimo grupės, kurios savanoriavo bibliotekose. Tai buvo 18-29 metų jaunimas, jie atliko praktiką ir padėjo rengti renginius.
„Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje savanoriai labai aktyviai dalyvavo, padarė daug darbų. Mūsiškiai, aišku, kiek mažiau prisidėjo prie viso to. Bet Aklųjų bibliotekoje to projekto tikslas buvo padaryti šiuos modelius, kad neregys galėtų su šiais architektūros šedevrais kažkiek susipažinti lietimo būdu“, – teigia J. Lapinskaitė.
Projekto metu naudotos pačios naujausios technologijos – 3D spausdintuvai. Kaip baigiamasis šio projekto darbas buvo organizuotas parodos „Liečiu – matau“ atidarymas keliose bibliotekose.
Nors dabar visų modelių vienoje vietoje nepamatysime, bet anot J. Lapinskaitės, tai buvo didelė gausi paroda. Šiuo metu dalimis tie darbai paskirstyti po aklųjų bibliotekas Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje. Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filiale likę 4 maketai: Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Chaimo Frenkelio vila ir pora pasaulinės architektūros maketų.
Pareikalavo daug pastangų
Nors ir labai skiriasi mastelis, tačiau 3D spausdintuvais išspausdinti maketai yra tikslios architektūros kūrinių kopijos. Tiesa, labai smulkios detalės, kaip pavyzdžiui, Šiaulių katedros kryželis, nebuvo daromos, nes tam jos tiesiog per mažos.
Visas pasiruošimas ir darbas pareikalavo labai daug savanorių laiko ir pastangų. Šiauliečius kuravo dailininkas Povilas Dobkevičius. „Mes, visa ta grupė savanorių ir mūsų skaitytojai, bandėme rengti tuos darbus, kuriuos norėtume turėti Šiauliuose, kuriuos norėtume pamatyti, paliesti ir ilgesniam laikui pasilikti. Pasirinkome porą maketų būtent iš Šiaulių“, – pasakoja J. Lapinskaitė. Tačiau ne visus architektūros objektus, kuriuos bibliotekos norėtų turėti, savanoriai išsirinko patys. Kai kurie darbai iš pasaulinės architektūros tiesiog buvo pasiūlyti.
Kaip atvirauja bibliotekos vedėja, pasigaminti, pavyzdžiui, Romos Koliziejaus maketą buvo labai lengva, nes visa informacija yra internete. Jį tereikėjo tik atspausdinti ir padaryti.
Tačiau Chaimo Frenkelio vilos stogą, kuris yra su daugybe kaminų ir atbrailų, reikėjo fotografuoti patiems savanoriams ir tai buvo išbandymas. „Merginos ir ant stogo lipo, ir ten visokiais būdais fotografavo. Siuntėme tas nuotraukas užsakovams ir tokiu būdu tie maketai buvo padaryti“, – džiaugiasi J. Lapinskaitė.
Maketai – edukaciniams užsiėmimams
Kai buvo eksponuojami visi maketai ir vyko renginiai, sulaukta didelio lankytojų susidomėjimo. Anot J. Lapinskaitės, labiausiai domino kėlė tie kūriniai, kurie buvo labai artimi neregiams. Pavyzdžiui, Kaunas užsakė pagaminti sankryžą, aplink kurią įsikūrę neregiams svarbūs objektai: aklųjų įmonė, aklųjų mokykla, biblioteka, pagrindiniai gyvenamieji namai. Šis maketas buvo sutiktas labai palankiai, labai žiūrimas ir labai populiarus. O šiaip aklieji ateidavo, pačiupinėdavo, vienam būdavo sunkiau suvokti, kitam lengviau.
Šiuo metu maketai naudojami edukaciniams užsiėmimams. Prieš ar per Baltosios lazdelės dieną kviečiami ir matantys žmonės. Vaikų paprašoma užsimerkti arba jiems užrišamos akys ir jie mokomi užsirašyti savo vardą, paliesti brailio raštu užrašytą knygos pavadinimą ar vorele pasivaikščioti po biblioteką. Anot bibliotekos vedėjos, kiekvienais metais būna, kad ateina klasė, kuri visiškai nevaldoma ir nesidomi, o ateina kita, kuri be galo domisi, išsineša tuos savo popierėlius su užrašytais vardais. Ir netgi grįžę dar tėvelių ir mamyčių paprašo nežiūrint pabandyti savo vardus užrašyti.
Bibliotekos vedėja neslepia, kad mažesniems vaikams tas ėjimas su balta lazdele ar šių maketų palietimas yra ir įdomu, ir savotiška pažintis. „Vaikai ar apčiuopia, ar įsivaizduoja tą bažnyčią didelę, bet mes stengiamės suformuoti nuomonę, kaip gyvena neregys, kaip jis gali pajausti supantį pasaulį. Mes tiesiog supažindiname vaikus su tuo“, – atvirauja J. Lapinskaitė.
