Žaidėjų užduotis – kuo tiksliau mušti medinius kamuoliukus pro tam tikra seka aikštelėje išdėliotus vartelius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Kroketas – sporto šaka, kurioje žaidėjas mediniu plaktuku turi nuridenti kamuoliukus pro lankelius. Ši sporto šaka atsirado XVII a. Airijoje ir labai greitai paplito tarp prancūzų ir britų aristokratų.
Kada kroketas atkeliavo į Lietuvą, tikslių žinių nėra, bet kad jis XX amžiaus pradžioje buvo gana plačiai paplitęs mūsų šalies dvaruose, liudija likusios fotografijos ir istorinių šaltinių užrašai.
Tad aristokratišką, rafinuotą ir demokratišką žaidimą nusprendė atgaivinti Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, kuri tai padarė pirmoji Lietuvoje ir iki šiol didžiuojasi autentiškai atkurtu kroketo aikštynu bei džiaugiasi vis labiau šia sporto šaka besidominčių žmonių skaičiumi.
O supažindinti su kroketu, šio žaidimo taisyklėmis, subtilybėmis ir istorija sutiko kroketo entuziastai – Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vadovas Rimvydas Tamulaitis, programų vadove Jurgita Bartkuvienė ir asociacijos „Kurtuvėnų bendruomenė“ narys Dainius Popovas.

Atgijo radus nuotraukas
Pasak R. Tamulaičio, Kurtuvėnuose kroketas atgijo 2005 metais, radus nuotraukas, kuriose buvo įamžinti kroketą žaidžiantys dvarininkai.
„Kroketas Kurtuvėnų dvare buvo žaidžiamas Pliaterių valdymo laikais – XX amžiaus pradžioje. Dvarininkų aplinkoje jis, regis, buvo populiarus, nes ne kartą minimas laiškuose, atsiminimuose.
Paskui, kaip žinot, visos tokios pramogos tarybiniais metais sunyko ir, kiek mes žinome, kroketo niekas nebežaidė.
Na, o kada mes nusprendėme atkurti Kurtuvėnų dvaro sodybą tokią, kokia ji buvo anksčiau, radome nuotrauką, kurioje įamžinti kroketą žaidžiantys dvarininkai ir nusprendėme šią sporto šaką prikelti naujam gyvenimui. Dabar kroketą žaidžiame būtent toje aikštelėje, kur jis buvo žaidžiamas
XX amžiaus pradžioje“, – apie tai kaip kroketas atgijo Kurtuvėnų dvaro sodyboje kalbėjo
R. Tamulaitis.

Žaisti pradėjo pirmieji Lietuvoje
R. Tamulaičio teigimu, pradėjus domėtis kroketu, šio žaidimo subtilybėmis ir taisyklėmis, pirmiausia buvo nuspręsta kreiptis į Anglijos ambasadą, nes visi manė, kad tai iš Anglijos kilęs žaidimas.
„Mums Anglijos ambasadoje pasakė, kad kreipiamės ne į tą ambasadą, nes jie mums gali papasakoti apie kriketą, o apie kroketą viską žino prancūzai.
Paskui, pradėjome domėtis ir tuo, ar kroketas yra žaidžiamas kur nors Lietuvoje, tačiau 2005 metais kad kas nors šį žaidimą žaistų mūsų šalyje, sužinoti nepavyko.
Bet po to, apie 2006–2007 metus, kroketas buvo pradėtas žaisti ne tik pas mus, bet ir netoli Molėtų. O dabar ši sporto šaka vis labiau populiarėja – Lietuvoje yra keturi kroketo klubai. Mes patys nesame įsiregistravę kaip klubas, tiesiog išmokome žaisti šį žaidimą, pasiūlydavome prisijungti kitiems, atsirado šios sporto šakos entuziastų. Tad taip po truputį pradėjome populiarinti kroketą ir pastebėjome, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių juo domisi ir nepraleidžia progos pas mus atvykti ir išbandyti savo jėgas kroketo aikštelėje“, – teigė R. Tamulaitis.

Kroketas – demokratiškas žaidimas
Kita kroketo entuziastė J. Bartkuvienė neslėpė, kad kroketas – labai demokratiškas žaidimas.
„Žaisti kroketą susirinkusios komandos ar draugų būrys gali taip, kaip susitaria. Tad nereikėtų stebėtis, jei pavyzdžiui, Kurtuvėnuose išmokome žaisti kroketą vienaip, o nuvažiavus kur kitur, jis bus žaidžiamas truputį kitaip. Aišku, yra ir bendros taisyklės, kurių reikia laikytis.
O šiaip kroketas yra žaidžiamas ant vejos medinėmis lazdomis – plaktukais. Žaidėjų užduotis – kuo tiksliau mušti medinius kamuoliukus pro tam tikra seka aikštelėje išdėliotus vartelius. Tikslas yra praeiti pro visus vartelius ir abu kamuoliukus pataikyti į galutinį tašką – centre įsmeigtą kuolelį.
Šio žaidimo įdomumas yra tas, kad keliaujant pro vartelius tu ne tik į juos pataikai ar nepataikai, bet sutinki ir priešininkus. O tada jau prasideda strategijos, kaip tu su jais elgsiesi. Atsiranda galimybių pakenkti priešininkams, padėti sau, gauti papildomų ėjimų ir panašiai“, – apie įvairių strategijų nestokojantį žaidimą kalbėjo J. Bartkuvienė.

Galima žaisti po vieną arba poromis
„Kroketą galima žaisti ir vienas prieš vieną, ir poromis, o šiam žaidimui reikalingi kamuoliukai gali būti nuo dviejų iki šešių spalvų. Esmė yra ta, kad kiekviena pora ar vienas asmuo gauna savos spalvos kamuoliukus ir lazdas. Pavyzdžiui, jei tavo lazda ir kamuoliukai yra raudoni, tai tu visą žaidimą vienas ar poroje pro vartelius varaisi raudonus kamuoliukus, kai tavo vieni priešininkai žaidžia su geltonais kamuoliukais, kiti su – žaliais ir t. t. Be to, kroketas yra žaidžiamas su dviem kamuoliukais ir visai nesvarbu, ar žaidi vienas ar su pora, vis vien turi varytis du kamuoliukus.
O kai kroketą žaidi poroje atsiranda dar viena taisyklė – pirma kamuoliuką muša vienas poros narys, po to – antras poros narys ir taip reikia keistis visą žaidimą, kuris maždaug trunka pusantros valandos“, – kroketo taisykles atskleidė J. Bartkuvienė.
Be to, J. Bartkuvienė pridūrė, kad kroketą gali žaisti bet kokio amžiaus žmonės, svarbu tik, kad pastovėtų ant kojų ir išlaikytų rankose lazdą: „Daug fizinių pastangų šis žaidimas tikrai nereikalauja. Taip pat tai puikus būdas puikiai praleisti laiką su šeima ar draugais.“

Buvo vienintelė sporto šaka, skirta ir moterims
Kalbėdama apie kroketą J. Bartkuvienė mums atskleidė ir įdomių istorinių faktų: „Kadangi kroketas nereikalauja daug fizinių pastangų, tai – ramus ir rafinuotas žaidimas, tad IX amžiuje ši sporto šaka buvo vienintelė tokio pobūdžio pramoga moterims.
Tame laikotarpyje gyvenančios moterys greta pasivaikščiojimų parkuose, siuvinėjimų ar kitų užsiėmimų galėjo žaisti ir kroketą. Todėl kroketas tarp moterų buvo labai populiarus. Tai buvo vienas iš tokių žaidimų, ką jos galėjo žaisti būdamos ilgomis suknelėmis, pasipuošusios, nes nereikėjo lakstyti ar fiziškai pavargti.
Be to, vienas iš svarbiausių momentų tas, kad moterys kroketą galėjo žaisti kartu su vyrais. Šis niuansas gan įdomus, atsižvelgiant į to meto taisykles ir moterų bei vyrų tarpusavio bendravimą“, – prie istorijos prisilietė J. Bartkuvienė.

Reikalauja loginio mąstymo
Anot dar vienas kroketo entuziasto D. Popovo, jei yra manančių, jog kroketas nuobodus ar nykus žaidimas, tai tokie žmonės labai klysta: „Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tai nėra tik fizinis veiksmas – mušti kamuolį su lazda. Anaiptol – kroketas kai kur reikalauja nemažai loginio mąstymo – kaip geriau pasielgti vienoje ar kitoje vietoje, kadangi yra įvairių taisyklių, turi nuspręsti, kaip galima padėti sau ir kaip galima pakenkti varžovui. Tad reikia pasvarstyti, kaip geriau elgtis, kokį variantą pasirinkti. Pavyzdžiui, yra toks veiksmas kaip kroketavimas, kai koja užspaudi savo kamuoliuką ir jį mušdamas išmuši priešininko kamuoliuką į užribį, taip pat gali gauti papildomą tašką ir panašiai.
Kita vertus, kai tu esi kompanijoje su bičiuliais ar bendraminčiais, tas laikas ir taip netrunka prabėgti, o jei dar užsiimi kažkokiu žaidimu, tai tas pusantros valandos laikotarpis mums tikrai nė karto neprailgo“, – tvirtino D. Popovas.
Taip pat D. Popovas pridūrė, kad kroketas savo azartiškumu neatsilieka nuo daugelio sporto šakų: „Šią vasarą kroketą žaidėme daug kartų ir galiu patikinti, kad kai pajauti tą žaidimą, atsiranda ir azartas – kaip čia sėkmingiau sulošti, kaip padaryti sėkmingesnį smūgį.“

Neatskiriamas nuo baltų rūbų ir pikniko
D. Popovas atskleidė, kad kroketas yra neatskiriamas nuo dviejų dalykų – baltų rūbų ir žaidimo metu organizuojamo pikniko.
„Kalbant apie baltus rūbus, tai aš manau, kad tai elementariai kilę iš praktinio suvokimo. Kadangi dienos metu šviečia saulė, yra karšta, tad patogiausia būdavo apsirengti baltu rūbu. Juo labiau kad kroketas lošiamas atviroje aikštelėje. Tad baltą rūbų spalvą šiame žaidime įtakojo tiesiog prisitaikymas prie aplinkos. Juk, tarkim, einant medžioti taip pat rengiamės tam tikros spalvos rūbais.
Dar vienas dalykas, kad žaidžiant šį žaidimą maloniai praleidi laiką degustuodamas sūrį ar vyną. Tokios simbolinės vaišės visiškai nemaišo, anaiptol – dėl to kroketas tampa dar patrauklesnis“, – teigė D. Popovas.

Kodėl tai aristokratų sportas?
Kroketas daug kam asocijuojasi su aristokratų sporto šaka. Ir tie, kuriems kyla tokios asociacijos, neklysta. O kodėl kroketas apibūdinamas kaip aristokratų žaidimas, pasak D. Popovo, yra labai paprasta paaiškinti: „Paimkim IX amžių ar XX amžiaus pradžią ir pasvarstykime, kuris kumetis ar kitas paprastas žmogus galėjo sau leisti tokią pramogą – dienos metu žaisti tokį žaidimą, kaip kroketas. Juk visi buvo užsiėmę, dirbo nuo ryto iki vakaro. Būtų protu nesuvokiamas dalykas, jei vietoj to, kad paprastas žmogus ravėtų daržą ar užsiimtu kitais buities darbais, lazda vaikytų kamuolį po pievą. Tad tai sau leisti galėjo tik aristokratai.
Be to, vienaip ar kitaip tai yra intelektualus užsiėmimas, kilęs iš Prancūzijos. O mes žinome, kokia tos šalies kultūra, bendravimo momentai – viskas rafinuota, ramu, jokio triukšmo ar ovacijų“, – apie aristokratiškas kroketo šaknis kalbėjo D. Popovas.

Kroketas – sporto šaka, kurioje žaidėjas mediniu plaktuku turi nuridenti kamuoliukus pro lankelius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.