(Tęsinys)                                                                                           
„Makabi“ Šiaulių sporto skyriaus  veikla
Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyrius aktyviai propagavo dviračių sportą.

Vienas labiausiai pasižymėjusių šios draugijos dviratininkų buvo Isakas Anolikas (1903 m. Šiauliai – 1943 m. IX Kauno fortas) – Lietuvos olimpinės rinktinės narys ir daugkartinis šalies dviračių čempionas. Jis 1903 m. gimė Šiauliuose, nuo 1921 metų buvo sąjungos žydų sporto klubo „Makabi“ Šiaulių skyriaus narys, vėliau išvyko sportuoti į Kauną.

I. Anolikas 1924 m. liepos 13 d. Lietuvos pirmenybėse dviračių lenktynėse Kaunas-Marijampolė-Kaunas (120 km), kurios buvo surengtos Lietuvos dviratininkų pasiruošimui Paryžiaus olimpiadai, nugalėjo varžovus važiavęs dviračiu „Brennabor“ ir pasiekė naują Lietuvos rekordą 5 val. 01 min. 45 sek. (Pasirašo Baskiulada. „Dviratis“, „Sportas“, 1924, Nr. 16-17, p. 133). 1925 m. tapo Lietuvos čempionu 10 km lenktynėse pavieniu startu plente (17,55 sek). 1926 m. Lietuvos čempionate 70 km komandinėse lenktynėse „Makabi“ komanda (T. Murnikas, I. Anolikas, M. Landmanas) iškovojo 1-ąją vietą (2 val. 38 min. 32 sek), o  10 km lenktynėse pavieniu startu I. Anolikas „Makabi“ iškovojo 1-ąją vietą.

Jis – pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris du kartus iš eilės dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1924 m. liepos 23 d. įvyko Lietuvos dviratininkų debiutas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. I. Anolikas ir J. Vilpišauskas dėl dviračio gedimo nebaigė distancijos individualiose plento lenktynėse. J. Anolikas 1928 m. liepos 25 – rugpjūčio 3 d. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Amsterdame – individualiose 188 km plento lenktynėse. Taip pat su V. Jankausku dalyvavo 169 km grupinėse lenktynėse (distancijos dėl dviračio gedimo nebaigė).   

1927 m. birželio pradžioje Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyrius surengė didelę išvyką dviračiais iš Šiaulių į Rygą. Joje dalyvavo makabiečiai sportininkai Rogalinas, Volovas, Smilga, Kacenbergas, Kibertas, Faitas  ir Epšteinas. Iš Šiaulių dviratininkai išvyko 1927 m. birželio 3 d. 6 val. ryto ir į Rygą atvyko apie 20 val. vakaro. Įskaitant sustojimus kelionė dviračiais truko apie 9 val. Sportininkai Rygoje buvo širdingai sutikti ir priimti. Paviešėję Rygoje 5 dienas makabiečiai sugrįžo dviračiais atgal į Šiaulius (Šiaulių dviratininkai Rygoj. „Šiaulietis“, 1927 birželio 19, p. 3).

Šachmatai. Žydų sportininkai aktyviai prisidėjo prie šachmatų populiarinimo Šiauliuose.  Labiausiai pasižymėję „Makabi“ Šiaulių skyriaus žydų šachmatininkai buvo M. Lipšicas, Levinas, M. Šicas, Eitmanas ir kt.

1926 m. žiemą įvyko Šiaulių miesto šachmatininkų turnyras, kuriame žaidė 32 dalyviai, iš jų nemažai buvo „Makabi“ Šiaulių skyriaus narių. Šiame turnyre gerai pasirodė Kovalskis, Izraelitas Levinas ir kt. Miesto šachmatininkų Morduko Lipšico, Izraelito Levino iniciatyva steigti šachmatininkų būrelį entuziastai 1932 m. sausio 15 d. Šiauliuose įsteigė šachmatininkų klubą. Jo pirmininku buvo išrinktas Napoleonas Sližauskas, iždininku tapo M. Lipšicas. Šachmatininkų būstinė įsikūrė „Viktorijos“ valgykloje Bažnyčios (dabar Vasario 16-osios) gatvėje. Šachmatininkai rengė turnyrus, dalyvavo simultanuose.     

Šiauliuose populiarinant šachmatus 1934 m. sausio 25 d. lankėsi garsus šachmatininkas iš Berlyno dr. Kopelmanas. Jis žaidė su 18 šiauliečių šachmatininkų vienu metu. Jis 13 partijų laimėjo, 3 pralaimėjo ir 2 sužaidė lygiosiomis (Dr. Kopelman. Berlyno šachmatininkas. „Įdomus mūsų momentas, 1934 sausio 28, p. 3). Šiame simultane žaidė ir „Makabi“ šachmatininkai.

1934 m. kovo 11 d. Šiaulių šachmatų mėgėjų klube įvyko simultanas su V. Mikėnu, kuris žaidė prie  18 geriausių Šiaulių šachmatininkų ir „Makabi“ Šiaulių skyriaus atstovų. Šiauliams atstovavo Giedra, Bilevičius, dr. Blecheris, Izraelitas Levinas, Šteinas, Dimantas, I. Zaksas, Cimermanas, Rudaitis, Kacas, A. Gaušas, Grudzinskas, A. Pocius, Pocienė, V. Bartoševičius, M. Lipšicas, N. Kukevičius ir Narkevičius. Iš visų žaidusiųjų tik „Makabi“ Šiaulių skyriaus šachmatininkai M. Lipšicas ir I. Zaksas  baigė lygiosiomis, o visi kiti pralaimėjo. Simultanas truko 2.40 val.  (V. Mikėnas prieš 18-ka. „Įdomus mūsų momentas“. 1934 kovo 11, p. 3).       

1937 m. Šiaulių miesto tarpklubiniame šachmatų turnyre dalyvavo Frenkelio sporto klubas šachmatininkai. „Makabi“ Šiaulių skyriaus šachmatininkai reguliariai dalyvaudavo šachmatų turnyruose ir varžybose Šiauliuose ir kitur.

Krepšinis. „Makabi“ Šiaulių skyrius kultivavo krepšinį. 1938 m. „Makabi“ krepšinio komanda Panevėžyje sužaidė dvejas krepšinio rungtynes su Panevėžio „Makabi“ ir su „Maistu“. Pirmas rungtynes šiauliečiai lengvai laimėjo 16:8, o „Maistą“  nugalėjo 24:22. Šiaulių „Makabi“ komandoje žaidė Kolpenickis, Ch. Kvintas, M. Lipšicas, J. Mordelis, Sverdiolas ir E. Šapiro (Šiauliečiai laimėjo Panevėžyje. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 birželio 26, p. 6).

Tarpukariu sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyriaus sportininkai, be išvardytų sporto šakų, dar kultivavo gimnastiką, sunkumų kilnojimą, plaukimą, boksą, imtynes ir kitas sporto šakas.

Gerų sporto rezultatų pasiekė šie „Makabi“ Šiaulių skyriaus sportininkai: jau minėtas dviratininkas Isakas Anolikas, lengvaatletis Mykolas Preisas, stalo tenisininkas M. Rubinšteinas, kuris buvo vienas iš geriausių miesto stalo tenisininkų, atstovavęs rinktinėje Šiaulių miestui tarpmiestinėse ir tarpapygardinėse varžybose. Be to, jis dar žaidė futbolą. Pasižymėjo ir stalo tenisininkai Saulkinas, Sviackis atstovavę Šiaulių miestui tarpmiestinėse varžybose, stalo tenisininkė Volbergaitė, kuri buvo viena stipriausių miesto stalo tenisininkių, futbolininkai broliai Raizai, žaidę už „Makabi“ futbolo komandą, „Makabi“ futbolo komandos puolėjas Corfas ne kartą įtrauktas į Šiaulių miesto rinktinę, pagarsėjęs savo prasiveržimais baudos aikštelėje ir taikliais smūgiais į priešininkų komandos vartus ir kt.    

„Makabi“ Šiaulių skyriaus veiklos likvidavimas
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo panaikinta Nepriklausomybės metais tautinė kūno kultūros ir sporto sistema, jos organizacinė struktūra, uždarytos tarpukariu veikusios sporto organizacijos, klubai ir kiti sporto kolektyvai. Jau nuo 1940 m. liepos mėn. buvo uždrausta nešioti panaikintų sporto organizacijų aprangą ir ženklus. Iki 1940 m. spalio 1 d. buvo panaikintos iki tol veikusios Lietuvos sporto sąjungos bei organizacijos, o jų vietoje įkurti sporto šakų komitetai (Tamulaitienė R. Kūno kultūra ir sportas Šiauliuose pirmosios sovietinės ir hitlerinės okupacijų sąlygomis. Kn. Šiaulių sportas, K. 1998, p. 39).

Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyrius faktiškai veikė iki 1940 m. liepos 22 d. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministro 1940 m. liepos 22 d. nutarimu Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos sąjunga „Makabi“ ir jos skyriai buvo uždaryti, jų veikla sustabdyta. Jos bazėje buvo įkurta sovietų sporto organizacija „Dinamo“ ir kt.

Lietuvos darbininkų ir tarnautojų sporto sąjungos „Lietuvos darbo sportas“ pirmininkas, remdamasis Vidaus reikalų ministerijos 1940 m. liepos 24 d. raštu Nr. 133A, 1940 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 858, kuriuo įgaliojo Izaoką Savičių perimti iš žydų sporto organizacijos „Makabi“ Šiaulių skyriaus visą jų turtą, kasą su pinigais, knygas (LCVA. F. 412. Ap. 9. B. 542, l. 18).

Šiaulių miesto I milicijos nuovados viršininko padėjėjas Vytautas Stuogis, vykdydamas Šiaulių apskrities viršininko 1940 m. liepos 25 d. raštą Nr. 10595, pagal 1940 m. rugpjūčio 11 d. aktą  perėmė iš žydų sporto ir gimnastikos draugijos „Makabi“ Šiaulių skyriaus valdybos nario Dovydo Abromavičiaus draugijos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, inventorių, bylas ir kt. turtą. Iš šio akto galima susidaryti vaizdą apie šio skyriaus veiklą ir turtą. (LCVA. F. 421. Ap. 9. B. 542, p. 16).

Minėtame akte nurodytos įvairių  protokolų knygos (1924, 1935 m.), sporto 1938 m. „Makabi“ Šiaulių skyriaus suvažiavimų, narių registracijos ir laiškų registracijos knygos, bibliotekos knygų registracijos, „Makabi“ aikštės, pramogų sąskaitų, 1923 m. gaunamųjų raštų registracijos, 1927 m. garbės teismo, įvairių protokolų ir skelbimų knygos, sutarčių, revizijų dokumentai, jaunųjų „Makabi“ susirinkimų protokolų, 1938 m. ekskursijų raštų knygos, kasos knygą. Be to, čia nurodyta 1923 m. Futbolo sekcijos byla, sportininkų sąrašų knyga, „Makabi“ draugijos vėliava, antspaudas su įrašu lietuvių kalba „Sąjunga „Makabi“ Lietuvoje, Šiaulių skyrius“, jų ženklas ir kita eilutė žydų kalba, antspaudas su įrašu: „Lietuvos žydų sporto ir Gimn, Dr. „Makabi“ Šiaulių skyrius“ ir kiti įvairaus dydžio antspaudai su žydiškais užrašais, įvairaus dydžio fotografijos 24 vnt., paveikslas, šachmatai su figūromis, domino – 8 vnt., loto lošimo didelė lenta, popierinės lentelės žaidimui „Loto“, didelis albumas su paveikslais, mažas albumas be paveikslų, stalo teniso tinkliukai, viena dėžutė su įvairiais paveikslais, sportinis inventorius: 4 poros getrų, sportininkų kojų apsaugos, sportiniai bucai (bateliai), kelių apsaugos, bateliai pačiūžoms, gimnastikos ožys, stalo teniso lenta, trys ietys, tramplinas, 5 sviediniai,  sunkumų kilnojimo štanga, du rutuliai stūmimui, šokimui į aukštį dvi nendrinės kartys, 8 įvairaus dydžio svoriai, 6 sportiniai marškinėliai melsvos spalvos su tamsiai mėlynais dryžiais, sportiniai marškinėliai, penkios poros mėlynos spalvos getrų, 6 vnt. mėlynos spalvos sportiniai nertinių, ženklas su raidėmis „Š. G. D.“, transparantas su įrašu: „Vienybė-galybė“, trikampė vėliavėlė ir kt.

Visą šiame 1940 m. liepos 10 d. akte Nr. 858 išvardytą „Makabi“ Šiaulių skyriaus turtą 1940 m. rugpjūčio 17 d. perėmė Lietuvos darbininkų ir tarnautojų sporto „Lietuvos darbo sportas“ įgaliotas asmuo Izaokas Savičius (LCVA. F. 412. Ap. 9. B. 542. L.19-22).

Iš šio akto matyti, kad „Makabi“ Šiaulių skyrius turėjo gausų sportinį inventorių, įvairių sporto šakų sportininkų aprangas, avalynę, tvarkė dokumentaciją, varžybų protokolus, skyriaus narių sąrašus, kultivavo futbolą, stalo tenisą, gimnastiką, įvairius laisvalaikio stalo žaidimus: šachmatus, „Loto“ ir kt.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Šiaulių, kaip ir kitų Lietuvos, žydų likimą nulėmė nacistų genocido politikai bei vietiniai antisemitai, nutraukę ir aktyvią jų sportinę veiklą.

Šiaulių sporto organizacijos, sporto rateliai, sekcijos ir klubai
Tarpukariu, be minėto Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos „Makabi“ Šiaulių skyriaus, mieste kūrėsi pirmosios lietuviškos sporto organizacijos, klubai ir rateliai.

Kaip jau ankstesniuose rašiniuose minėta, 1921 m. žinomas miesto sporto veikėjas Vladas Norkus organizavo pirmąją futbolo komandą Šiauliuose. 1922–1924 metais jis prie Šiaulių Šaulių organizacijos įkūrė pirmąją lietuvių sporto sekciją, kuri buvo vienintelė lietuvių sporto organizacija Šiauliuose. Jos nariai daugiausia buvo Šiaulių valstybinės berniukų gimnazijos mokiniai (Ulpis A. Sportas. „Šiaulių metraštis“, 1938, Nr. 5, p. 73).

1922 m. vasario 13 d.  įsikūrė Šiaulių mokytojų seminarijos sporto ratelis „Vairas“. Jos valdybos sudėtis buvo tokia: Adomaitis J. – pirmininkas, Motuzaitė S. – sekretorė, Grigaitytė A. – kasininkė, Izidorius Jatulis  – knygyno ir ūkio dalies tvarkytojas. Sporto ratelyje „Vairas“ narių (berniukų ir mergaičių) buvo 62. „Vairas“ kultivavo lengvąją atletiką, sportinius žaidimus (futbolą, krepšinį, kumščiasvydį ir kt.), gimnastiką (Šiaulių mokytojų semin. Sporto ratelis „Vairas“. „Sportas“, 1925, Nr. 21, p. 170).

„Vairas“ organizavo įvairias varžybas, estafetinius bėgimus. 1923 m. surengė didelę sporto gegužinę, kuri savo programos sudėtimi buvo pirmoji Šiauliuose. Į šios šventės programą įėjo lengvoji atletika ir krepšinis. Ant medžių buvo pakabinta daug plakatų su užrašais, kiek ir kuo sportas yra naudingas žmogui. „Vairo“ sporto ratelis 1924 metais turėjo apie 70 narių, buvo dvi futbolo komandos. Buvo organizuojamos krepšinio ir kumščiasvydžio komandos (Pasirašo: I. J. „Š. M. S. Sp. R. „Vairas“. „Sportas“, 1924, Nr. 14-15, p. 114).    

1922 m. vasarą Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija Šiauliuose surengė mokytojams vasaros kursus, kuriuos lankė 150 klausytojų. Šiuose užsiėmimuose dalyvavo skautai ir skautės. Kursų metu gimnastikos pratimai buvo atliekami Mokytojų seminarijos aikštėje. Atvykęs iš Kauno lektorius supažindino su švedų gimnastikos pagrindais, naujais sporto žaidimais: „kumščiasviedžiu“, „Stirnos“, „Medžiotoju“, „Muštuku“ ir kt. 1922 m. birželio 25 d. kursų klausytojams  tarp įvairių komandų buvo surengtos sporto varžybos (Iš „Federacijos“ darbuotės“. „Sargyba“, 1922, Nr. 2, p. 8).
1922 m. Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos centro valdyba patenkino Šiaulių sporto draugijos „Vytautas“ prašymą ir priėmė ją į Federacijos narius („Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos“ Centro valdybos pranešimai. „Sargyba“, 1922, Nr. 3-4, p. 8).

Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos Šiaulių skyrius „Vytautas“ aktyviai organizavo įvairias sporto varžybas tiek mieste, tiek apylinkėse, puikiai pasirodė futbole, lengvai nugalėdamas kitas komandas (Mūsų kronika. „Sargyba“, 1923, Nr. 8, p. 96).

1923 m. gegužės 30 d. J. Čepaičio, J. Rimaitės ir A. Stanevičiaus iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos Šiaulių berniukų gimnazijos ateitininkų kuopos sporto skyrius (LCVA. F. 412. Ap. B. 151, l. 1).

1923 m. vasarą K. Dineika Šiauliuose vieną mėnesį skaitė paskaitas ir  vedė užsiėmimus Švietimo ministerijos kursuose gimnastikos mokytojams.  

„Gubernijos“ sporto klubas 1923 m. sausio 20 d. V. Bielskio, V. Dembinsko, S. Nutauto, V. Mendelio iniciatyva buvo įsteigtas „Gubernijos“ darbininkų sporto klubas. Jame ypač pasižymėjo boksininkai ir sunkiaatlečiai J. Vinča, B. Vingeliauskas, K. Mažeika, V. Jankauskas ir kiti. (LCVA. F. 412. Ap. B. 165, l. 5).

1924 m. Šiauliuose buvo 7 sporto organizacijos: 217 šaulių būrio sporto sekcija, Šiaulių mokytojų seminarijos sporto ratelis „Vairas“, „Sakalaičiai“ ir „Vytautas“, įsisteigė Šiaulių sporto sąjunga (pirmininkas V. Norkus) („Sportas“, 1924, Nr. 14-15, p. 114).   

1924 m. prie socialdemokratinės pakraipos jaunimo sąjungos „Žiežirba“ įsikūrė sporto sekcija. Jos valdybą sudarė A. Večiorkus (pirmininkas), E. Zaklička, J. Sondeckis. Šis skyrius rūpinosi savo narių kūno kultūra, dalyvavo varžybose. Ypač šio skyriaus nariai pasižymėjo futbole.   Šio skyriaus pagrindu vėliau susikūrė Šiaulių sporto klubas (ŠSK).

1924 m. liepos 23 d. įvyko Lietuvos Fizinio lavinimo sąjungos Šiaulių skyriaus (veikė nuo 1924 iki 1927 m), steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo 12 žmonių. Susirinkime buvo nutarta įsteigti LFLS Šiaulių skyrių. Tų pačių metų liepos 29 d. buvo išrinkta LFLS Šiaulių skyriaus valdyba. Jos pirmininku tapo P. Latonas, nariais P. Urbonas, T. Navickas, J. Ungaila ir V. Norkus. LFLS Šiaulių skyrius buvo įregistruotas 1924 m. spalio 17 d. Jame  buvo 59 nariai. Veikė įvairių sporto šakų sekcijos, ypač pasižymėjo futbolo sekcijos nariai, kurių komanda buvo stipriausia visoje Šiaulių apygardoje. Šios sąjungos Šiaulių skyrius veikla buvo likviduota 1927 m. pabaigoje (26 nariai).

1925 m. gegužės 1 d. įsikūrė Lietuvos futbolo lygos Šiaulių futbolo apygarda. Pradžioje joje buvo trys Šiaulių, dvi Radviliškio, po vieną Mažeikių ir Sedos futbolo komandas (Sportas“, 1925, Nr. 22-24, p. 180).

1925 m. gegužės 21 d. „Sakalaičiai“ surengė sporto šventę Šiaulių miesto parodų aikštėje. Buvo pademonstruota keletas sportinių dalykų: estafetinis bėgimas, krepšiasvydis, įvairios mankštos ir kt. Šventėje dalyvavo ir skautų „Vytautiečių“ skyrius (Būdavas St. „Sakalaičių“ sporto šventė. „Šiaulietis“ 1925 gegužės 31, p. 3).

Lietuvos dviratininkų sąjungos Šiaulių skyrius (veikė nuo 1926 iki 1933 m.). 1926 m. sausio 30 d. J. Važio (pirmininkas), J. Palubinskio, F. Kavaliausko, J. Karalaičio, P. Beresnevičiaus iniciatyva buvo įregistruotas Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) Šiaulių skyrius, į kurį įsijungė ir sporto klubas „Darbas“ („Šiaulietis“, 1928, Nr. 8, p. 6). Šio skyriaus valdybos pirmininku buvo išrinktas Jonas Važys, sekretoriumi Jonas Palubinskis, nariais – F. Kavaliauskas, J. Karalaitis, P. Beresnevičius ir kt. („Sportas“, 1926, nr. 34, p. 338).

LDS Šiaulių skyrius buvo įsikūręs Vilniaus g. 217. Čia susibūrė sunkumų kilnojimo, bokso ir dviračių sporto mėgėjai. Skyrius turėjo per 100 narių („Šiaulietis“, 1927, Nr. 20, p. 4). LDS 1925 m. suruošė tarptautines bokso rungtynes, kuriose dalyvavo Juozas Vinča.  Sunkumų kilnojime 1926 m. geriausi buvo LDS svorio kilnotojai Ruseckas, lengvo svorio Naujokaitis, vidutinio svorio F. Kavaliauskas ir pussunkio svorio – J. Vinča iš Šiaulių.

Dar veikė vandens sporto ir imtynių sekcijos. Skyrius buvo likviduotas 1933 m. kovo 14 d.  Įvairiu laiku turėjo nuo 80 iki 150 narių. Šiame skyriuje savo sportiniais pasiekimais bokse ir sunkumų kilnojime pasižymėjo  Juozas Vinča, tapęs daugkartiniu Lietuvos ir Baltijos šalių bokso čempionu, 1928 m. dalyvavo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse.

1927 m. rugpjūčio 21 d. Šiauliuose įvyko didelė LDS sporto šventė ir futbolo rungtynės tarp pirmų komandų LDS ir Radviliškio LESS, kurias laimėjo LDS. Prieš rungtynes įvyko meksikietiškos dviračių lenktynės, buvo surengtos sunkiosios atletikos, bokso ir lengvosios atletikos varžybos (Šiaulių LDS sporto šventė. „Sportas“, 1927, Nr. 53, p. 270).

(Bus tęsinys)

Šiaulių skautų futbolo komanda. 1933 m. Nuotr. iš P. Kaminsko rinkinio.

Sportininkų eisena Šiaulių sporto šventėje. 1933 m.

Fizinio lavinimo pamoka Šiaulių berniukų gimnazijoje. Mokytojas K. Paulauskas. 1933 m.

Varžybų tarp Šiaulių ir Kėdainių krepšinio komandų momentas Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1938 m. balandžio 30 d.