Menininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius

(Tęsinys)

Šiaulių miesto istorija ir menas G. Bagdonavičiaus kūriniuose
Šiaulių miesto istoriją galima pažinti ir tyrinėti, susipažinus su G. Bagdonavičiaus kūryba. Jo kūrybinis palikimas šiaulietiška tematika yra didžiulis. Tai jo piešiniai, tapyba, grafikos darbai, nuotraukos, kuriuose užfiksuoti Šiauliai ir šiauliečiai, miesto vaizdai, architektūros detalės, įvairūs fragmentai. Šiemet, švenčiant Šiaulių dienas ir minint 785-ąsias miesto sukakties metines, verta prisiminti G. Bagdonavičiaus „šiaulietiškosios“ tematikos kūrybą.

Pagal G. Bagdonavičiaus kūrinius „šiaulietiška“ tematika galima studijuoti miesto ir jo apylinkių istoriją ir kultūrą, atskirų pastatų, paminklų, statinių ir vietų raidą, artefaktus, ikonografiją. Tai nepakeičiama tyrimų medžiaga, visiems besidomintiems Šiaulių praeitimi, dabartimi ir ateitimi.

G. Bagdonavičiaus darbuose išliko gausus pluoštas kūrinių, kuriuose užfiksuoti Šiaulių miesto vaizdai, kurių jau nebėra. Nėra svarbesnio ar bent kiek žinomesnio tarpukario ir pokario Šiaulių pastato ar vaizdo, kurio G. Bagdonavičius nebūtų užfiksavęs ar pavaizdavęs savo darbuose ar eskizuose. Daugiausia išlikusių Šiaulių vaizdų G. Bagdonavičius yra pavaizdavęs piešiniuose, akvarelėse, pastelėse, tapyboje ir įvairia grafikos technika.

Šie dailininko darbai dabar turi istorijos ženklą ir didelę išliekamąją vertę. Visa tai gyva ir svarbu mums, gyvenantiems dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios Šiauliuose. G. Bagdonavičiaus kūrybos šiaulietiškos tematikos ikonografija yra svarbi kultūrinio paveldo dalis, vertinga vizualinės miesto istorijos enciklopedija. Didžioji dalis „šiaulietiškosios“ ikonografijos dalis saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir kituose Lietuvos muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose ir kolekcijoje.

G. Bagdonavičius jau nuo 1921 m. stengėsi užfiksuoti nykstančias senojo Šiaulių miesto detales ir istorinius statinius. 1921–1944 metais ir pokariu dailininkas piešė svarbiausias Šiaulių miesto vietas, Šventųjų Petro ir Pauliaus bažnyčią, įdomesnius namus Užkirkėje, Kalniuke, Šimšėje, Vilniaus, Vytauto (buvusioje Pagyžių), Dvaro gatvėse ir kitur. Jį galima pavadinti Šiaulių metraštininku, kurio darbuose didelę dalį užėmė miestas ir jo architektūra.

G. Bagdonavičiaus kūrybos archyve randame 1921 m. bene pirmąją jo akvarelę, susijusią su Šiauliais, kurią jis pavadino „Šiauliai. Šapyrų pievos. Tirpsta sniegas“ (Akvarelė, matmenys 18 x 24 cm. 1921 m.). Užrašas antroje pusėje: „Tirpsta... Gerardas Bagdonavičius. Buv. Šapyro pievos. 1921…* (*Šiame rašinyje nurodyti G. Bagdonavičiaus kūrinių pavadinimai, įvairūs duomenys bei šio dailininko užrašai apie jo darbus cituojami iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleisto katalogo-albumo „Gerardas Bagdonavičius. Tapyba / Grafika / Fotografija“ / Sudarytojos: Augenija Jovaišaitė, Odeta Stripinienė, Virginija Šiukščienė. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2011).

Tarpukariu G. Bagdonavičius bene daugiausia sukūrė kūrinių, vienaip ar kitaip vaizduojančių Šiaulius. Jis Šiaulius buvo įsimylėjęs kaip dailininkas, istorikas, fotografas. Tai patvirtina jau pirmieji jo sukurti darbai: „Šiauliai. Aušros alėjos pradžia“ (1922); „Šiauliai. Šapyrų pievoje“ (1923), „Šiauliai. Stadala Zokniuose“ (1923), „Šiauliai. Salduvės piliakalnis“ (1923), „Šiauliai. Už ežero. Tarp Salduvės piliakalnio ir Žuvininkų kaimo“ (1923), „Pušis tarp Salduvės piliakalnio ir Žuvininkų kaimo“ (1923), „Šiauliai. Namai Posadnoji gatvėje“ (1923), „Šiauliai. Prūdelis ties žydų kapais“ (1923), „Šiauliai. Senasis kalėjimas“ (1923), „Šiauliai. Chaimo Frenkelio rūmų parko laiptai“ (1924), „Šiaulių apylinkė“ (1924), „Šiauliai. Miesto parke“ (Akvarelė, matmenys 22 x 29,5 cm. 1925) ir kt.

G. Bagdonavičiaus kūryba svarbi tuo, kad jis iš atminties piešiniuose ir grafikos lakštuose atkūrė Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose sugriautus ir išnykusius Šiaulių ir kitų vietovių pastatus. Šie darbai neįkainojami. Jie atskleidžia miesto praeitį, padeda suprasti dabartį, pažinti ir išsaugoti kultūros bei istorijos paminklus.

G. Bagdonavičius buvo uolus Šiaulių istorijos tyrinėtojas. Jis kruopščiai piešė Šiauliuose kiekvieną etnografinės reikšmės turintį pastatą, nesvarbu, ar jis medinis, ar mūrinis, išvaizdus ar senas – jam visi pastatai buvo įdomūs. Jis, kaip dailininkas, mokėjo surasti įdomių formų, kompozicijų, rakursų, su dokumentiniu tikslumu fiksavo kiekvieną detalę ar fragmentą. Bemaž prie kiekvieno piešinio G. Bagdonavičius užrašydavo tam tikrą informaciją, kurioje nurodydavo, kas jame pavaizduota, kur tas objektas yra ar buvo, pažymėdavo datą, kada piešinys atliktas. Vėlesniuose piešiniuose dailininkas mėgo komponuoti aiškinamuosius tekstus, kurie kartais užimdavo vos ne visą piešinio ar grafikos lakšto pusę. Surašydavo pastato istoriją, žinias apie savininkus, pažymėdavo statinio nugriovimo datą. Tekstai, įvairios marginalijos ne tik papildydavo piešinį informacija, bet ir teikė dekoratyvumo, originalumo bei neįkainojamų etnografinių, istorinių žinių.

G. Bagdonavičius 1925 m. parengė ir savo lėšomis ryžosi išleisti Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumą, kuris gali būti laikomas menininko albumu, skirtu pažymėti Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios 300 metų jubiliejų. G. Bagdonavičius 1926 m. išleido vėliau bibliografine retenybe tapusį autolitografijų albumą „Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios architektūros fragmentai“. Tai 12 grafikos lakštų ciklas, vaizduojantis Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčią (dabar Šv. Petro ir Pauliaus katedra – J. N.) ir jos architektūrines detales. Dailininkas bažnyčios detales ir fragmentus nupiešė tiksliai, dokumentaliai, atskleidė autentišką architektūrinių formų grožį. Būtų tikslinga šį G. Bagdonavičiaus albumą išleisti pakartotinai ir taip išpopuliarinti dailininko kūrybinį palikimą. Be to, tai būtų puikus suvenyras maldininkams, piligrimams, turistams ir miesto svečiams.

G. Bagdonavičiaus 12 paveikslų, 9 grafikos lakštuose atspausti piešiniai įamžino Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, bet Š. Savičo ir B. Šumkauskio spaustuvė tada dar nesugebėjo tinkamai atlikti dailininko sumanymo, todėl jis 4 viršelyje paliko įrašą, charakterizuojantį tuomečių vizijų ir realybės sankirtą: „P. S. Dėl spausdinimo blogų sąlygų, nuo piešėjo nepareinančių, k. a. litografijos trūkumų ir kitų techninių spaustuvės netobulumų, piešiniai išspausdinti ne visai atitinkamai originalams“.

Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumo viršelis, 1925 m. Violetinės spalvos su geltonos spalvos užrašais: „ŠIAULIŲ / šv. Petro ir Povilo / BAŽNYČIOS VAIZDŲ / ALBUMAS / 300 / metų / SUKAKTUVĖMS PAMINĖTI / 12 paveikslų devyniuose / lakštuose / piešė ir išleido Gerardas Bagdonavičius“. Dešiniajame kampe Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisas su Šiaulių katedros vaizdu ir inicialais „GB“. Vidinėje pusėje yra G. Bagdonavičiaus tekstas apie bažnyčios statybą, istoriją ir architektūrinius ypatumus“.

Apie G. Bagdonavičiaus leidinį, dar vadinamą monografija, albumu ne kartą buvo rašoma Šiauliuose leidžiamame laikraštyje „Momentas“. Jame nurodyta, kad pateiktos laikraštyje „nuotraukos padarytos iš šiauliškio dailininko, savo laiku paruošusio jubiliejinę šios bažnyčios monografiją, Gerardo Bagdonavičiaus piešinių“. 1929 m. kovo 30 d. laikraštyje „Momentas“ buvo įdėtas skelbimas apie G. Bagdonavičiaus išleistą albumą: „Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus 300 metų sukaktuvėms paminėti ALBUMĄ su Gerardo Bagdonavičiaus piešiniais dar galima gauti „Šv. Kazimiero“, Mokytojų ir „Aukuro“ knygynuose arba pas autorių Aušros alėjoje 84“(Skelbimas. „Momentas“, 1929 kovo 30, p. 2).

G. Bagdonavičiaus kūriniai pagal atskiras Šiaulių miesto vietas ir objektus
Kad geriau būtų galima susipažinti su G. Bagdonavičiaus kūryba „šiaulietiška“ tematika, geriausia sugrupuoti jo darbus pagal atskiras temas, juose pavaizduotas miesto vietas ir objektus. Iš kai kurių jo įvairiais laikais daryti darbų užfiksuojant tą pačią Šiaulių miesto vietą ar statinį, galima pamatyti kaip keitėsi, kito tas pats miesto rajonas, gatvė, namas, tas pats pastatas ar statinys – pavyzdžiui, Aušros alėja su Didždvario vartais ir be jų.

Bažnyčia. „Šiaurinė Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pusė“ (Autolitografija, matmenys 22,5 x 20 cm. 1923 m.). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Iš išleisto lito-albumo 300 mt. architektūros sukakčiai paminėti“. Užrašas antroje pusėje: „Iš Šiaulių Šv. Petro ir Povilo sen. Bažnyčios architektūros albumo išleisto 1925 metais (statybos 300 metų jubil. Proga). Spausdino Savičio ir Šumkausko litografija Šiauliuose (dabar „Grafika“)“.

„Šv. Petro ir Povilo (senos) bažnyčios“ (nuo 1997 m. Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedra – J. N.) bendras vaizdas“ (1924), „Šiauliai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ (Akvarelė, matmenys 52 x 66,5 cm. XX a. II p.), Užrašas apačioje dešinėje: „Vaizdas iš naujo skvero“. Užrašas antrojoje pusėje: „Šiauliai. Visasąjunginis architektūros paminklas. P. ir P. bažn. Petras Povilas ir „PERGALĖS“ skveras prieš VK prie aikštės“. „Šiauliai. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriaus vartai“ (Mišri technika, matmenys 20,3 x 29,8 cm. 1977 m.), Šiauliai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriaus vartai“ (Mišri technika, matmenys 26,2 x 31,8 cm. XX a. II p.). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, šventoriaus vartai. (1625 mt.)“. „Šiauliai. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios vaizdas nuo senųjų Talkšos kapinių“ (Popierius, tušas, matmenys 69 x 52 cm. 1935 m). Užrašas apatinėje kairėje pusėje: „Šiauliai nuo senųjų kapų“. „Šiauliai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ (1939), „Šiauliai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ (Pastelė, matmenys 19 x 13 cm. XX a. II p.); „Šiauliai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia“ (Mišri technika, matmenys 59,5 x 49,5 cm. XX a. II p.), „Šiauliai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios fasadas“ (Mišri technika, matmenys 59,5 x 42 cm. XX a. II p.) Užrašas apačioje kairėje pusėje: „ŠIAULIAI, 1625 mt. PETRO ir POVILO bažn. fasadas“; Bažnyčios interjero fragmentas (Pastelė, matmenys 42,8 x 32 cm. 1926 m.) ir kt.

Malūnai. „Šiauliai. Vėjo malūnas Zokniuose“ (Kartonas, aliejus, matmenys 14 x 31,9 cm. 1923). Šiame piešinyje yra dailininko ranka paliktas užrašas: „Šiauliai. Vėjo malūnas Zokniuose pradžioj Viln. g-vės 1923-1978 mt.“; „Šiauliai. Šimšės malūnas“ (1923), šio piešinio antroje pusėje yra autoriaus užrašas: „Vėjo malūnas iš akmenų (ne plytų) ir malūnininko gyvenamieji namai Šiaulių miesto priemiestyje, už vadinamojo „Kaukazo“ Šimšės priemiestyje, tuojau į pietus nuo Vilniaus gatvės pradžios (rytų galas) beveik ties buvusiu „Zoknių“ dvaru ir neprivažiuojant „Aleksandrijos“ dvarų (Janavičių). Malūnas nuo gaisro sudegė apie 1930-35? Metus. Gyvenamieji namai ir ūkio pastatas, taip pat ir kryžius – mediniai – rastų ir lentomis senokai apsiūti. Stogai buvo šiaudų. Tvora – karčių, o ties namais – valytų apvalkų, varteliai – lotų. Langai su langinėmis pagal paprotį, vyravusį daugiausiai – visuotinai iki 1914 m. Po 1921 m. retai (ypač mieste) statė langus su langinėmis. Namas, atrodo, statytas XIX amžiaus II pusėje.“ „Šiauliai. Vėjo malūnas Pagyžių gatvėje“ (1926), „Šiauliai. Navickio malūnas Basanavičiaus gatvėje“ (1933) ir kt.

Miesto gatvės ir rajonai. „Šiauliai. Aušros alėjos pradžia“ (Aliejinė tapyba, matmenys 14 x 31,9 cm. 1922 m.), „Šiauliai“, „Šiauliai“ (Akvarelė, matmenys 36,3 x 46,8 cm. 1984 m.), „Šiaulių fragmentas“ (Popierius, tušas, pieštukas, matmenys 20,5 x 30,5 cm. 1942 m.). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „Šiauliai. 1942. VIII“, „Šiaulių fragmentas“ (Popierius, rašalas, matmenys 12,3 x 20,7 cm. 1960 m.). Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „Šiauliai. 1960. VII“, „Šiauliai. Klebonijos skersgatvis“ (1928), „Šiauliai. Vilniaus gatvės kampas“(1928), „Šiauliai. Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampas“ (Pastelė, matmenys 32 x 42,8 cm. 1930), „Šiauliai. Kapų gatvė“ (Mišri technika, matmenys 64 x 49,5 cm. 1933 m.), „Šiauliai. Vokiečių gatvė“ (1933), „Užkirkėj“ (1933) (tai neoficialaus vieno buvusio Šiaulių miesto kvartalo pavadinimas – Kirke miesto gyventojai vadino 1854 m. Vilniaus gatvėje netoli dabartinės turgavietės pastatytą evangelikų liuteronų bažnyčią – J. N.), „Šiaulių centre“ (1939), „Šiauliai. Dvaro gatvė“, „Vytauto, buvusi Pagyžių, gatvė Šiauliuose“, „Šiauliai. Užkirkės rajonas“ (Pastelė, matmenys 30 x 40 cm. 1939). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Šiauliai. Užkirkė. Aušros alėja 1939 mt. stovis...“; „Šiaulių fragmentas“ (1942), „Šiauliai. Senoji turgavietė iki 1915 metų“ , „Šiauliai 1944 metais“; „Šiauliai. Užkirkė“, šio piešinio apačioje yra autoriaus užrašas: „Užkirkė“, vadin. „Jursdika“, žuvo II (pasauliniame) kare. Lūšnos. Senas kvartalas už buv. Liuteronų bažnyčios““; „Šiauliai. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvės pradžia 1939 metais“, „Šiauliai 1944 metais“ (Pastelė, matmenys 47,7 x 59,5 cm. 1981 m.), „Šiauliai. Vokiečių gatvė (Tušas, pieštukas, matmenys 29,5 x 41,8 cm. 1933 m.). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „Šiauliai. 1933 mt. Taip vad. Vokiečių g-vė už buv. Liuteronų bažnyčios – kirchės“. Užrašas viršuje dešinėje: „Taip vadinama „Jurdyka“, „Šiauliai. Vokiečių gatvė“ (Pieštukas, matmenys 22 x 34 cm. 1933 m.).

Gyvenamieji namai ir įvairūs pastatai. „Šiauliai. Grafų Zubovų Didždvario rūmai“ (Mišri technika, matmenys 61,5 x 43 cm. XX a. II p. LNM, DK 983). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „XVIII AMŽ. Buv. grafų Zubovų dvaras. Buvusi Mokytojų seminarija su grifais (1915 ar 1916 mt.)“. Užrašas antroje pusėje: „Grafų Zubovų dvaro rūmai architektūros statyba XVIII amžiaus vienintelė to amž. architektūra išlikusi mieste iki šiol. III aukštas – iš lentų (su spaliais) sienos, ir t. p. II auk. – mūro tik prie balkono. I a. – parteris – mūro. Sutarinės (pusrūsiai) – mūro. Jau prieš I karą (1914) – nuomavo miesto Piliečių klubas ir jo restoranas, miesto viešoji biblioteka (prie balkono kambarius)... ir pan. ... Grifai prieš įėjimą – fasadą ties lauko laiptais buvo dar, maždaug iki 1910 mt. – jie tuščiaviduriai, iš švies. pilkos cinos labai kietos skardos. Tarp sparnų did. – skylės vidun. Jie nebuvo pritvirtinti prie pjedestalo. Atrodo, kad galbūt, jie seniau galėjo būti ir ant dvaro įvažiavimo vartų (iš Dvaro g-vės) viršaus, kaip tai klasicizmo stiliuje (ampiras Rusijoje) ir kitur būdavo praktikuojama. Jie buvo gana stambūs: 200 / 70 / 50 cm did. Nedažyti – šviesiai pilki – melsvi, kiek dėmėti. Seni vestibiulyje (holl) mediniai laiptai su tekintais stulpeliais, apyseni, čirškiantieji (tamsoki) po I-mo karo apie 1924 mt. buvo pakeisti dabartiniais – cement. – betoniniais, su naujais barjerais. Visur buvo oland. sistemos baltų glazuruotų koklių įvair. Krosnys (Šiaulių Aleksandrijos dvaro keramikos plytų) dirbtuvių darbo. Buvo ir 150 cm t. p. stovylų – alegoriškų. Prie rūmų atskiras parko plotas dvarui. Buvo šimtamečių labai storų did. medžių – (Rusijos) Imperatorių (su vario lentelėm ant grandelių). Iškirsti medžiai 1924-1944 mt. Toliau parke buvo keli did. dvaro rūsiai (sklepai) maistui – viduj išmūryti plytomis. Yra ten dar jų likę kalneliai – kalvos. 1915 mt. daug medžių buvo iškirsta (ir krūmų). Namas (did. – greta – seniausias Šiauliuose. 1944 m. buvo sudegęs. Atstatytas laisvom formom.

G. Bagdonavičius“. „Šiauliai. Mokytojų seminarija 1910 m.“ (1957). Menotyrininkas J. Sidaravičius rašo: „Šiandieną nedaug kas prisimena prie mokytojų seminarijos pastato (dabar grafų Zubovų rūmai) stovėjusių grifų skulptūras, – jos buvo nugriautos 1910 m. Dailininkas atkūrė senuosius grifus peizaže „Šiauliai. Mokytojų seminarija. 1910 m. (1957)“ (J. Sidaravičius, Gerardas Bagdonavičius, p. 10-11).

„Šiauliai. Vilniaus gatvės kampas“ (Akvarelė, matmenys 41,3 x 30 cm. 1928). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Vilniaus gatvės kampas“. Aktorė Eugenija Nijola Jankutė prisiminimų knygoje „Apie vieną seną namą“ apie šią G. Bagdonavičiaus spalvotą akvarelę, vaizduojančią garsųjį Šiaulių Piliečių klubą, veikusį Vilniaus g. 134, rašo: „Tiksliai neprisimenu, kada pirmą kartą Šiaulių „Aušros“ muziejuje pamačiau dailininko Gerardo Bagdonavičiaus akvarelėje mūsų namą. Prisodrintas melsvų atspalvių, sklidinas pavakario jaukumo, paveikslas tada kabėjo virš vienų salės durų.

Pamačiau jį 1992-ųjų metų žiemą gulintį muziejaus vitrinoje po stiklu, nebepažinau. Jis atrodė kitaip: sumažėjęs, be rėmų... gal yra kitas Gerardo Bagdonavičiaus senojo namo piešinys, o gal pirmąjį įspūdį tada papildžiau savo vaizduote?.. Nors šviečiantys pastato langai vaišingai tebekvietė vidun, pavaizduotoje gatvės atkarpoje jis atrodė toks vienišas, toks graudus, priešpriešinių pastatų nėra, stovi tik keli laikini lentiniai „kioskeliai“. Tais metais, kai Gerardas Bagdonavičius liejo šią akvarelę, 2-ajame pastato aukšte visu pajėgumu jau veikė populiarusis Piliečių klubas“ (E. N. Jankutė. Apie vieną seną namą. Šiauliai: VŠĮ „Saulės užeiga“, 2005, p. 72-73).

„Šiauliai. Daktaro Vytauto Žilinskio namas Pagyžių gatvėje“ (1926). Šioje akvarelėje yra dailininko ranka padarytas užrašas: „Buv. daktaro taverna. Žilinskio med. namas 3-ų auk. XVII amž. miesčionių architektūros Šiauliuose (ir kitur Lietuvoje) nuostabiai per šimtmečius išlikęs anų laikų statinys. Tariamai ano laiko prie miesto buv. Pagyžių vardu kelias – gatvė (dabar Vytauto). Žuvo 1945 m. okupantams atsitraukus į Kuršėnus nuo jų bombardavimo ir ten iš broniruoto traukinio. Paišė G. Bagdonavičius.“

„Šiauliai. Namai A. Kleinerio gatvėje“ (Popierius, pieštukas, matmenys 28,8 x 40,2 cm.1967 m.). Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „Pakalnės g-vė 6... nr. 4. Šiauliai VIII. 1967, buv. Kalėjimo gatvė, dabar Kleinerio skersgatvis už senos pirties (viršum užpilto Rūdės upokšnio)“.

„Šiauliai. Klebonijos skersgatvis“ (Akvarelė, matmenys 42,3 x 31,4 cm). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Šiauliai. Klebonijos skersgatvis. Vaizdas į pietų-rytus (į ežerą)“. Užrašas antrojoje pusėje: „Tolumoj „Salduvės“ kalnas... 1971 Dabartinis šiandien čia Aušros takas su nauj. Granito did. Laiptais. Dabar čia did. Laiptai į ežerą, greta VK, gaisrinės. Bagdonavičius Gerardas“.

(Bus tęsinys)