Fotografija niekada nėra klusni įžvalga visuminės išraiškos prasme. Kai pati šypsena, reportažinė šypsena tampa vizualiniu pagrindu tokiai išraiškai vystytis, tada pati įžvalga dar painesnė. Pati šypsenos įžvalga neretai virsta papildomu plėtiniu. Tokiu išraiškos plėtiniu, kuris nusidriekia per skirtingus laikus, kuris sujungia visai skirtingas temas, susaisto vieno įvykio skirtingus dalyvius. Kai kada šypsena virsta vizualine žinia, paties fotografo siunčiamu šypsniu.

Pati šypsnio žinia tada atveria daugybę skirtingų situacijų. Šypsnio raiškos aplinkybėse susikuria naujas solidarumas, atsiranda atviras reiškinio solidumas. Fotografinė įžvalga kai kada ateina iš apeinamo, apžiūrimo žvalgos lauko, neretai iš atviro panoraminio lauko, rečiau – iš artimo žvilgsnių sankirtos lauko.

Jei yra įžvalga, tai tada yra ir blyksnis. Blyksnis virsta reportažine blykste. Reportažinė blykstė palieka savitą šviesos pėdsaką. Pėdsaką fiksuojamos ieškos, fiksacijos raidos pėdsaką įvykio šviesose, įvykio apšvietimo ir įvykio nušvietimo šviesose. Šypsnis – tai reportažinės fiksacijos blyksnis. Su blyksinčia, nutolstančia, tvinstančia supratimo raiška. Per užmarštį pasklidęs, į atmintį perkeliamas blyksnis, su sava pajautos galia. Tai nuotaikos įžvalga, artimos ar nutolintos raiškos boluojanti plotmė. Be blizgesio, be temdančio nuosprendžio, tik vyksmo paviršiuje sutilpęs įvykio mirksėjimas. Fiksacijos blyksnis, reportažinės raiškos blyksnis – jie vienas į kitą nurodo, vienas į kitą nuolat kreipiasi. Kol atsiranda pasitikėjimas.

Blyksnis yra tiesioginė, reportažinė atodanga, išraiškos atodanga. Nes taip yra regima visa reportažinio veiksmo visuma. O toje įvykio visumoje dar reikia įsižiūrėti į kitą, autonominį aspektą, reikia įsižiūrėti į vizualinį-fotografinį įvykį. Antano Dilio fiksacijos blyksnis mums leidžia, sukuria prieigą iškilmingume pamatyti jaudulį, įvykio vienovėje pajusti permainą, pavieniuose figūratyviuose veiksmuose išvysti bendrystės balsus. Jo reportažinės fiksacijos blyksnis – tai nuolatinė vizualinė polemika su esmės stoka.

Fotografiją galima suprasti kaip apžvalgą ir kaip įžvalgą. Ne išimtis yra ir reportažas, kur visa tai dar geriau yra pastebima. Antano Dilio paroda „Šiauliai ir šiauliečiai“ išrikiuota su gausybe skirtingų reportažinių šypsnių. Didieji ir svarbieji pastarųjų dešimtmečių šiaulietiški įvykiai pateikiami vienokia intonacija, su iškilmių šypsena, mažieji įvykiai šio ciklo fotografijose grįžta su kitokia šypsnio galia. Čia yra regima ta svarbi atvira reportažo raiška, kuri kai kada  išsiplečia iki situatyvaus detalumo. Nuo panoraminės kronikinės aprėpties yra nueinama į niuansuotas kompozicines pastabas. Keli greta išsidėstę, susiklostę įvykio aplinkoje aspektai netikėtai pasisuka gesto inicijuota linkme. Pats raiškos atvirumas su ta daugiakrypte įvykio sugestija, kuri prasideda nuo tos nežymios, elegantiškos raiškos užuomazgos, nuo nežymios gestikuliacijos, staiga pavirsta savita kompozicine santalka.

Autorinė veiksmų sugestija – tai tarsi pratarmės būsimai ar juntamai kulminacijai. Gestai netikėtai susigretina, kreipiniai randa papildomas nuorodos kryptys. Muzikinis gestas, diriguojamas, deleguojamas gestas, jis kupinas linksmos improvizacijos. Susibūrimo gestai, stichiškos, situatyvios jungties gestai ieško vienovės. Net sutrikę, laukiantys gestai. Ir jie savo santalkos, savo telkties ištakose. Pratiso reportažinio foto klausimas – tai papildomo įvertinimo, nekantrume, atidėtoje žaismėje pasiliekantis fonas. Visi fiksuotieji įvykiai ir yra pasilikę tame faktūrinio fono, atmosferinio fono akiratyje.

Čia daug minėtos situatyvios raiškos. Portretinės šypsenos, kur žymi esama situacija, kur pastebima ir pagaunama nuotaiką lydinti situatyvi raiška. Čia yra regimas reportažinio pasitikimo momentas. Pats fotografas pasitinka įvykį. Tada pasitinkama šypsena yra vizualinė. Tokios šypsenos nėra dirbtinai kuo nors papuoštos, jos nėra iš anksto paruoštos. Jose yra susidaręs, susiklostęs pasitikėjimo ženklas. Fotografas ne tik gerai žino reportažinę situaciją, ne tik išmano būtinus, privalomus reportažo stichiškumo niuansus. Šypsena, kuri randama dalyvių  ir veikėjų išraiškose, jų laikysenose, – tokia šypsena yra aprėpiamas visas įvykis. Pasitikimo šypsena, pasitikėjimo šypsena – tai randamų, vykstančių ir vykdomų įvykių atvirumas. Ar tai būtų oficiali laikysena, ar tik nuošalaus pokalbio tonas, visur šypsenos atviroji, atveriančioji galia. Be pataikavimo ir demaskavimo kontraversijų – visa tai – šiuose darbuose yra plėtojama.

Reportažas fotografijoje ieško ir kliaujasi reikiama išraiška, kuri visada migruoja tarp vizualinio būdingumo ir esmingumo ribų. Autorius nepainioja, nekuria nereikalingos vizualinės painiavos, atveria tai, kas tam ar kitam įvykiui yra būdinga ir dėsninga. Vienu atveju reportažinį įvykį nulemia neaprėpiamas, perteklingas būdingumas, o kitu atveju – įtaigus, esmingas tikslingumas. Būdinga ir charakteringi bruožai, plastinės detalės, šviesos invazijos pokyčiai, atmosferinė aplinka. Visa tai sukuria tą retoriką, veiksmo retoriką, sulėtinimo eigą. Tarsi pati vizualinė intriga būtų regima ir lauktų fiksuojamo palaikymo. Šypsenos išsklaida su geranoriška šypsena palydimi reportažai. Juose yra svarbios, perteklingos liekanos kultūrinio įdirbio, meninio skonio.

Kas visuose tuose reportažuose išlieka? Čia vis dėlto yra peržengiama pati anoniminė ir automatinė fiksacija. Ir yra regimas autorinis pėdsakas. Šypsena suranda kitą šypseną, šypsnis nuveda į kitą šviesos lauką, į įvykio žaismę, į komunikacinę, estetinę, socialinę žaismę. Būtis lengva, pakylėta, bet jokiu būdu ne palengvinta. Daug šiuose reportažuose žaismingos šypsenos apraiškų. niekur nerasime beviltiško ir sureikšminto patoso. Nėra čia ir jokio dirbtinio dramatizmo. Visur tas pats lydimas ir palydimas žaismingas lengvumas. Bet tas žaismingas lengvumas nėra naivumo atmaina. Nėra tai ir būtina rūstybės prieštara. Šypsnyje kai kada tvyro lengvai tonuojama, įmantriai plėtojama mintis. Mintis atmintyje, atminties pagarboje, atminimo pagalboje. Yra visa ta mintis ir tam tikra reportažinė įminimo, įsidėmėjimo, įsitikinimo mintis, kitokio pobūdžio vizualinė išmintis.

Nuošalaus pokalbio šypsenos tampa tikrosiomis ištarmėmis. Nes yra pasitikima tokia raiška, tokia veiksmo situacija. Visa tai jau yra prasidėję ir yra įsibėgėję. Reportažo fone tai ne užsklanda, tai tonas, vizualinis tonas. Čia ne suokalbio, čia tai susišnekėjimo, dalyvavimo įsitraukimo šypsenos. Mus šioje autoriaus fotografijų parodoje pasitinka kasdienybės ir išskirtinių įvykių reportažai. Su aibe žinomų žmonių, su daugybe įsimintinų akimirkų. Su charakteringais gestais šios akimirkos artėja link mūsų suvokimo.

Reportažiniai pastebėjimai, dokumentiniai apibendrinimai – visa tai – vizualinės apžvalgos ir įžvalgos. Tiesioginiai vaizdai iš vyksmo bei įvykio vietos. Ir visa tai tiesiogiai susiję su Šiauliais, esamais ar buvusiais šiauliečiais. Artimų, savaip fotografo artinamų portretinių išraiškų perteklius, nesusumuojamas perteklius. Atviros, neužsisklendusios akimirkos, jose yra ta atvira išraiška. Šventinės akimirkos su savita judesio pagava, su būdinga vizualine intonacija. Visoje toje apsuptyje, visuose šios parodos atvaizduose labai daug skirtingų šypsnių. Tarsi tai būtų tų atvirų šypsenų katalogas. Tarsi visa ta paroda būtų atlaidžiai, su šypsena palydima apžiūrai.

Šventiniai fragmentai ir užkulisių segmentai, fiksuojamos, stebimos, vertinamos ir apibendrinamos vizualinės miesto aplinkybės, visur prasiskverbia šypsnio galia, šypsena palydimo apsilankymo, ritualo aplinkybės.

A. Dilys šia paroda mums siunčia savo pastebėtas ir įsidėmėtas įvykių ir situacijų, būsenų ir aplinkybių šypsenas, bet kartu ji siunčia ir mums savo autorinės meistrystės šypsnius, fotografinės meistrystės šypsnius. Šios šypsenos ir šie pasklidę reportažiniai, portretiniai šypsniai visi nukreipti, nukrypę į Šiaulius ir šiauliečius, jie visi susaistyti pasitikėjimo galia. Šypsena čia visada ieško kitos šypsenos, šypsnys savo tiesos blykstelėjime, savo išraiškos šleife randa atramą ir atgarsį.

A. Dilio fotografijų ciklo visumoje vizualinė šypsena išsiskleidžia sava, reikiama, norima galia. Atpažinta, pripažinta, aptikta ir aptikta galia ji kreipiasi į visus tuos svarbius įvykius ir žmones kūrusius šiuos įvykius. Atlikti veiksmai ir įvykę įvykiai, išlikę savo šypsenų rėmuose veidai. Šypsenos veidai, šventiški ir nesupainiojami žvilgsniai.

Paroda vyko Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

2021 08 30 7

2021 08 30 9

2021 08 30 13

2021 08 30 11

2021 08 30 8

2021 08 30 10

2021 08 30 12

 
Straipsnių peržiūros
94590202
Į viršų