Menininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius

(Tęsinys)
G. Bagdonavičiaus knygos ženklų kūryba: nuo eskizo iki ekslibriso
Susipažinus su G. Bagdonavičiaus kūrybiniu palikimu, jo knygos ženklais, saugomais Šiaulių „Aušros“ ir kituose muziejuose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir kitų Lietuvos bibliotekų rinkiniuose ir privačiose kolekcijose, matome, kaip atsakingai ir kruopščiai dailininkas kūrė ekslibrisus. Išliko daug jo ekslibrisų eskizų, sukurtų vienam ir tam pačiam asmeniui ar organizacijai. Kai kurių knygos ženklų versijų sukurta per 20 variantų. Jie parodo tą nelengvą ir ilgą ieškojimų kelią, kuriuo teko dailininkui nueiti kuriant ekslibrisą. Šie jo eskizai atskleidžia, kad G. Bagdonavičius išsamiai susipažindavo su adresato savybėmis, charakteriu, jo veikla ir asmenybe.

G. Bagdonavičius kurdamas mažosios grafikos kūrinius daug eksperimentavo, naudojo įvairias kompozicijas, simboliką, šriftą, siekdamas sukurti patį optimaliausią ir originaliausią ekslibrisą, geriausiai atspindintį knygos savininką, jo pasaulėžiūrą, jo dvasinius ir materialinius interesus, pomėgius, specialybę ir profesiją. Ekslibrisai ir jų eskizai kurti tušu, pieštuku, rašalu, flomasteriu, guašu ir įvairia grafikos technika. Tai patvirtina, kad dailininkas G. Bagdonavičius itin atsakingai kurdavo ekslibrisus, ieškodavo geriausio galutinio varianto, kuris ir virsdavo knygos ženklu.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, kitose Lietuvos bibliotekose ir muziejuose, taip pat ir privačiuose rinkiniuose išlikę G. Bagdonavičiaus šie ekslibrisų eskizai: Stasio Sipkaus – 24, Zofijos ir Domo Jasaičių – 20, E. Buivydaitės-Prėskienienės – 20, Vandos Kavaliauskienės – 18, Vytenio Rimkaus – 18, Gerardo Bagdonavičiaus – 12, Igno Šlapelio – 11, Vinco Vaitekūno – 10, Vitolio E. Vengrio – 10, Antano Margaičio – 8, Stasio Bulzgio – 7, Vinco Kisarausko – 7, Jono Kuzminskio – 7, Jono Putriaus – 7, Egidijaus Urlakio – 7, Marijono Žilevičiaus – 7, Jono Adomaičio – 6, Algirdo Lauciaus – 6, D. ir V. Valečkų – 6, R. Gedmino – 5, Juozo Baršausko – 5, Antano Gudaičio – 5, Vytauto Liandsbergio-Žemkalnio – 5, Lukošių – 5, Marijonos Macijauskienės – 5, E. Tarnausko – 5, Edvardo Cicėno – 4, Eugenijaus Gromato – 4, „Dzintars“ kūrybos namų – 4, Pakruojo miesto – 4, Palangos miesto bibliotekos – 4, Laisvūnės Petkevičienės – 4, Jono Vajegos – 4, Auksės Vasaitytės – 4, Šiaulių Televizijos ir radijo muziejaus – 4, Jūrmala. Maksla bibliotekos – 3, Aloyzo Každailio – 3, Petro Murausko – 3, J. Proscevičiaus – 3, Levo Vladimirovo – 3, Pauliaus Galaunės – 3, Viliaus Ulozo – 3, Vyčio Vaičiaus – 3, Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės – 2, Irenos Gromatienės – 2, Prano Gudyno – 2, Vytauto Kisarausko – 2, Romualdo Neimanto – 2, Pakruojo bibliotekos – 2, Palangos kultūros namų – 2, Sauliaus Sondeckio – 2 ir kt.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir privačiuose rinkiniuose saugomi G. Bagdonavičiaus sukurti 45 ekslibrisų eskizai, kurie nėra adresuoti konkrečiam asmeniui, kokiai nors įstaigos ar organizacijos bibliotekai, tik juose yra užrašas: „Ex libris“. Šie ekslibrisų eskizų neįvardytiems, anoniminiams asmenims ar adresatams taip pat yra įdomūs ir papildo G. Bagdonavičiaus kūrybinį palikimą. Gal dailininkas laukdamas užsakymų kilusias mintis iš anksto realizuodavo eskizuose, kad vėliau galėtų juos panaudoti kuriant knygos ženklą konkrečiam asmeniui ar įstaigos bibliotekai.

Ex libris Buvydene RSK (XX a. II p. Popierius, tušinukas. Eskizas, matmenys 12,5 x 8,5 cm). Ekslibriso eskizo viršuje yra užrašas: „EX LIBRIS“, per vidurį – „TABULA RASA“, apatinėje dalyje užrašas: „BUVYDENE RSK“*( *G. Bagdonavičiaus ekslibrisų eskizų aprašymui duomenys paimti iš albumo „Gerardas Bagdonavičius. Tapyba / Grafika / / Fotografija (Sudarytojos: Augenija Jovaišaitė, Odeta Stripinienė, Virginija Šiukščienė. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2011) ir iš prie šio albumo pridėto katalogo kompaktinio disko, taip pat iš šio rašinio autoriaus, prof. Vytenio Rimkaus archyvo ir kolekcininkų P. Kaminsko, A. Skerio ir kitų kolekcininkų rinkinių).

Ex libris G. B. (1973 m. Popierius, guašas. Eskizas, matmenys 60 x 39,5 cm). Manoma, kad dailininkas šį knygos ženklą sukūrė sau. Ekslibriso eskizo kompozicijos centre – paletė, teptukai, pelėda, atversta knyga, smėlio laikrodis. Nuo jų į šalis eina tamsūs potėpiai lyg spinduliai, už jų – geltonos linijos. Ant paletės užrašas: „EX / LIB / RIS / G. B.“ Apatinėje dalyje kairėje pusėje užrašas: „ARS LINGA / VITA BREVIS EST“. Ekslibriso originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Ex libris Vlado Kašausko (XX a. II p. Popierius, pieštukas. Eskizas, matmenys 11,1 x 6,8 cm). Manoma, kad knygos ženklas skirtas tarpukariu Šiauliuose dirbusiam inžinieriui Vladui Kašauskui. Ekslibriso kompozicijos eskize pavaizduota saulė, knyga, gėlės, periskopas, viršutinėje dalyje užrašas: „EX LIBRIS“, apatinėje dalyje: „VLADO / KAŠAUSKAS“.

Ex libris St. Kunčino (1930 m. Ekslibriso eskizo piešinys piešimo mokytojo G. Bagdonavičiaus, linoraižinys jo mokinio Stasio Kunčino. Knygos ženklo matmenys 8,5 x 5,5 cm). Stasys Kunčinas (1912–1999) – pedagogas, Lietuvos šaulių sąjungos narys. Jis mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, 1932 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, dirbo Lietuvoje pradžios mokyklose. 1930 m. gegužės 3 d. laikraštis „Mūsų momentas“ išspausdino S. Kunčino ekslibriso iliustraciją. Jo viršuje yra užrašas: „EX / LIBRIS“, apatinėje dalyje – „ST. / KUNČINO“. Prie šio knygos ženklo yra prierašas, kad tai „Šiaulių mokyt. semin. mokinio St. Kunčino raižytas linoleume savo bibliotekos knygoms ženklas (ex libris), simbolizuojantis knygrišystę ir mokslą. Mokyt. G. Bagdonavičiaus darbų klasė ir škicas“ (Ex libris St. Kunčino. „Mūsų momentas“, 1930 gegužės 3, p. 4).

Gaidos Jono Lamausko (XX a. II p. Popierius, tušinukas. Eskizas, matmenys 15 x 8,3 cm). Jonas Lamauskas – muzikas, dirigentas, pedagogas, Šiaulių miesto garbės pilietis. Knygos ženklo eskize pavaizduotas vyras dirigentas, muzikos raktas, gaidų lapai. Eskizo viršutinėje dalyje užrašas: „GAIDOS“, apatinėje dalyje: „JONAS / LAMAUS / KAS“.

Ex libris Vytauto Liandsbergio-Žemkalnio (XX a. II p. Popierius, flomasteris. 5 Eskizai). Manoma, kad ekslibriso eskizai sukurti Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui (1893–1993) – lietuvių architektui, visuomenės veikėjui. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi penki ekslibriso eskizai Vytautui Liandsbergiui-Žemkalniui (dar Vytautui Liandsbergiui-Žemaičiui). 1. Eskize (matmenys 13,5 x 9,5 cm) užrašas: „Ex libris / VYTAUTAS / LIANDS / BERGAS / ŽEMAITIS“. 2. Eskize (matmenys 14,5 x 9,5 cm) užrašas: „EX / LIBRIS / VY / AUTO / LIANDSBERG / IS / ŽEMAI / TIS“. 3. Eskize (matmenys 14,5 x 9,5 cm) užrašas: „EX LIBRIS / VY / TAUTOS / LIANDSBERGIO / ŽEMAI / ČIO“. 4. Eskize (matmenys 10 x 14,6 cm) užrašas: „EX LIBRIS / VYTAUTO / LIANDSBERGIO / ŽEMKALNIO“ 5. Eskize (matmenys 15 x 9,7 cm) užrašas: „E / X/ LIBRIS / VYTAUTO / ŽEMKALNIO / LIANDS/ S/ BERG/IO“.

Ex libris M. P. (XX a. II p. Popierius, tušinukas. Eskizas, matmenys 20 x 14 cm). Knygos ženklas nenustatytam asmeniui, kurio nurodyta tik monograma ir užrašas: „EX / LIBRIS. M. P.“

Ex libris Antanas Margaitis (XX a. II p. Popierius, pieštukas, tušinukas. Eskizai). Antanas Margaitis (1902–1991) – Lietuvos pedagogas, amatų mokyklos, vėliau Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. Jis turėjo gausią biblioteką, kurios dalį 1963 m. padovanojo Šiaulių viešajai bibliotekai. G. Bagdonavičius, kurdamas knygos ženklą A. Margaičiui, sukomponavo net aštuonis jam skirto ekslibriso eskizus. Juose dominuoja užrašas: „EX LIBRIS / MARGAITIS“.

Ex libris Petras Murauskas (XX a. II p. Popierius, flomasteris. Ekslibriso eskizai). Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi trys ekslibriso eskizai Petrui Murauskui. 1. Eskize (13,5 x 12 cm dydžio) pavaizduoti ąžuolo lapai, gilė, pastatų kontūrai, knygos ženklo viršuje užrašas: „EX / LIBRIS“ apatinėje dalyje – „MURAUSKAS / PETRAS“. 2. Eskize (matmenys 15,5 x 12,6 cm) yra užrašas „Ex libris / MURAUSKAS Petras“. 3. Eskize (13,8 x 12,4 cm dydžio) užrašas: „Ex libris / MURAUSKAS / Petras“.

Ex libris B. Narkevičiūtei (XX a. II p. Popierius, tušinukas. Eskizas, matmenys 10,5 x 8 cm). Manoma, kad knygos ženklas sukurtas šiaulietei, pagal profesiją medikei. Ekslibriso kompozicijoje vaizduojama knygų lentyna su knygomis, kaukolė, gyvatė, apsivijusi taurę. Eskize yra užrašas: „B. NARKEVIČIŪTĖ / EX / LIBRIS“.

Ex libris Vincas Pauliukas (XX a. II p. Popierius, pieštukas. Eskizas, matmenys 7,5 x 6,6 cm). Manoma, kad ekslibriso eskizas sukurtas medikui. Jame yra užrašas: „Ex libris / Vincas / Pauliukas“.

Ex libris Peppy (XX a. II p. Popierius, tušinukas. Eskizas, matmenys 19 x 12,9 cm). Manoma, kad dailininkas G. Bagdonavičius šiame knygos ženkle įamžino savo katę, kurią labai mylėjo. Ekslibriso eskize pavaizduota tupinti katė ir užrašas: „EX / LIBRIS / PEPPY“.

Ex libris Laisvūnė Petkevičienė (XX a. II p. Popierius, tušinukas. Eskizas, matmenys 20 x 14,5 cm). Gydytoja, poetė Laisvūnė Petkevičienė mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1958 m. G. Bagdonavičius buvo jos piešimo mokytojas. Knygos ženklo eskize yra užrašas: „EX / LIBRIS // LAISVŪNĖ / PETKEVIČIENĖ“.

Ex libris Petrulio (XX a. II p. Popierius, pieštukas. Eskizas, matmenys 22 x 13,5 cm). Manoma, kad šis knygos ženklo eskizas sukurtas Juozui Petruliui (1904–1975) – Lietuvos kultūros istorikui, kraštotyrininkui, Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojui, muziejininkui ir restauratoriui. Knygos ženklo eskize yra užrašas: „EX LIBRIS / PETRULIO“.

Ex libris Bronius Prėskienis (XX a. II p. Popierius, tušinukas, ekslibriso eskizai). Bronius Prėskienis (1930–2019) – Lietuvos kalbininkas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi šie trys G. Bagdonavičiaus Broniui Prėskieniui sukurti ekslibrisų eskizai su užrašais: 1. „BRONIUS / PRESKIN“ (matmenys 10 x 9 cm). 2. „EX LIBRIS / Bronius / PRESKIE“ (matmenys 12,5 x 12,5 cm). 3. „EX / LIBRIS / BRONIUS PRESKIENIS“ (matmenys 10,5 x 11 cm).

Ex libris Kazys Pimpa (XX a. II p. Popierius, tušinukas. Eskizas, matmenys 19 x 13 cm). Knygos ženklo eskize yra užrašas: „EX / LIBRIS / KAZYS / PIMPA“.

Ex libris J. Proscevičius (XX a. II p. Popierius, tušinukas. 3 Ekslibriso eskizai). Knygos ženklas šiauliečiui fotografui J. Proscevičiui. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi trys ekslibriso eskizai J. Proscevičiui. 1. Eskize (matmenys 11,2 x 12,2 cm) užrašas: „EX / LIBRIS / J / PROSCEVIČIUS / FOTOGRAFAS“. 2. Eskize (matmenys 19 x 13,1 cm) užrašas: „EX / LIBRIS / J. PROSCEVIČIUS“. 3. Eskize (matmenys 16,5 x 13,3 cm) užrašas: „EX / LIBRIS / J. PROSCEVIČ“.

Ex libris Zenta Proscevičienė (XX a. II p. Popierius, tušinukas. Eskizas, matmenys 13 x 12,5 cm). Knygos ženklas Šiaulių pedagoginio instituto (vėliau Šiaulių universiteto) mokslo darbuotojai Zentai Ruškytei-Proscevičienei. Knygos ženklo eskize yra užrašas: „EX / LIBRIS / ZENTA / PROSCEVIČIENĖ“.

Ex libris Pučinskio (XX a. II p. Popierius, pieštukas. Eskizas). Užrašas ekslibriso eskize: „EX LIBRIS / PUČINSKIO“.

Ex libris N. Urlakienė (XX a. II p. Popierius, tušas. Eskizas). Neda Urlakienė – pedagogė, visuomenės veikėja. Ji mokėsi ir baigė Šiaulių pedagoginį institutą, dirbo mokytoja Šiaulių miesto vidurinėse mokyklose, Prekybos mokykloje, Šiaulių darbo rinkos mokymo centre. Išėjusi į pensiją dalyvavo Šiaulių miesto pagyvenusių žmonių asociacijos veikloje. Knygos ženklo kompozicijoje pavaizduota šokanti moteris, dešinėje rankoje laikanti atverstą knygą, kairėje – muzikos raktą. Eskize dar pavaizduotos pelėdos, kanklės, apatinėje dalyje užrašas: „EXLIBRIS / N. URLAKIENĖ“.

Ex libris VP (XX a. II p. Popierius, pieštukas. Eskizas, matmenys 11,3 x 6,7 cm). Knygos ženklas nenustatytam asmeniui, kurio nurodyta tik monograma ir užrašas: „EX LIBRIS VP / OVO“.

Ex libris. Riga. Jūrmala. Dzintari kūrybos namų biblioteka (XX a. II p. Piešimas, tušinukas. 3 eskizai, matmenys 18,3 x 12, 3 cm).

Ex libris. Riga Jurmala. Maksla biblioteka (XX a. II p. Piešimas tušinukas. Eskizas, matmenys 8 x 10,5 cm). Dailininkas G. Bagdonavičius vasarą dažnai atostogaudavo Jūrmaloje. „Dzintari“ poilsio namų bibliotekai sukūrė keletą ekslibriso eskizų. Knygos ženklo eskizo kompozicijoje pavaizduotas daugiaaukščio namo fragmentas, apskritime atversta knyga, juoda moters figūra ir užrašas viršutinėje dalyje: „EX LIBRIS / RIGA / JURMALA“. Apatinėje dalyje užrašas: „MAKSLA BIBLIOTEKA“.

Dailininkas G. Bagdonavičius savo užrašuose nurodė, kad dar sukūrė šiuos ekslibrisus: 1926 m. Volpei (vaistininkui, chemikui), Savičio ir Šumkauskio spaustuvei (1930 m. Šiauliai), 1933 m. Kubiliui 1934 m. ), mokytojui, skautui ir spaudos kolekcininkui J. Kirliui (1934), Fridmano spaustuvėi (1935 m.), 1938 m. režisieriui B. Lukošiui, įvairių studijų mokiniams įvairiose mokyklose (1928–1966 m.), Zdzichauskiui, Medoniui („Raudonosios vėliavos“ laikraščio redaktoriui, 1949 m.), ir kt. Kol kas nepavyko aptikti šių G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų ar jų eskizų. Tačiau tikėtina, kad jie gali būti pas kolekcininkus, privačiuose rinkiniuose, įvairių įstaigų ar organizacijų bibliotekose arba muziejuose. Būtų gerai surinkti ir aprašyti, kiek įmanoma, visus G. Bagdonavičiaus sukurtus ekslibrisus ir jų eskizus ir išleisti jo sukurtų knygos ženklų katalogą.

Dar 1988 m. pradžioje, aptardamas galimybę parengti ir išleisti G. Bagdonavičiaus ekslibrisų katalogą, norėdamas sužinoti nuomonę apie šį mano sumanymą, kreipiausi laišku patarimo į prof. V. Rimkų. Prof. V. Rimkus 1988 m. lapkričio 14 d. savo laiške šių eilučių autoriui rašė: „Dar dėl G. Bagdonavičiaus – tai būtų jam ir paminklas – gerai išleistas katalogas su bibliografija bei kitais duomenimis“ (1988 m. lapkričio 14 d. prof. V. Rimkaus laiškas. Saugoma rašinio autoriaus archyve).

Kai kurios pastabos apie G. Bagdonavičiaus knygos ženklus ir jų eskizus
Tenka pastebėti, kad kai kuriuose šaltiniuose ir leidiniuose nurodoma, kad 1926 m. G. Bagdonavičius sukūrė ekslibrisą (matmenys 3,8 x 2,3 cm, ŠAM, D-T 6752) ir jo eskizą (ŠAM, D-T 4215) „S. Š“ . Šio rašinio autoriaus nuomone, tai ne ekslibrisas, o tarpukariu Šiauliuose nuo 1920 iki 1928 m. veikusios Šolomo Savičiaus ir Borucho Šumkauskio spaustuvės, litografijos ir knygrišyklos („S. Š.“) logotipas, kadangi šiame ženkle nėra užrašo „ex libris“. Šis logotipas tarpukario reklamoje ir įvairiuose skelbimuose bei įmonės firminiuose dokumentuose buvo naudojamas kaip Š. Savičiaus ir B. Šumkauskio spaustuvės, litografijos ir knygrišyklos ženklas.

Yra ir daugiau G. Bagdonavičiaus kūrinių, kurie, šio rašinio autoriaus nuomone, nepagrįstai priskirti prie ekslibrisų. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas G. Bagdonavičiaus apie 1925 m. sukurtas Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios 300 metų jubiliejui skirtas ženklas (matmenys 7,6 x 6,5 cm, ŠAM, D-T 6762), kurio kompozicijoje pavaizduota Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia ir viršuje yra užrašas: „1625 1925“, o apatinėje dalyje kampuose dvi raidės: „G.“/„B“. Rašinio autoriaus nuomone, šis mažosios grafikos kūrinys nėra ekslibrisas, nes nėra žodžio „ex libris“.

Tas pats pasakytina ir apie kitą G. Bagdonavičiaus 1929 m. sukurtą mažosios grafikos kūrinį (matmenys 6 x 7 cm, ŠAM, D-T 6838), kuriame be piešinio yra tik užrašas: „KVK“ ir daugiau nieko.
Dar viename G. Bagdonavičiaus grafikos kūrinyje, saugomame Šiaulių „Aušros“ muziejuje (ŠAM, D-T 6783), be piešinio kompozicijos yra užrašas: „Albinas Regelskis / Kaunas, Tvirtovės al. 27, tel. 25827“. Šio rašinio autoriaus nuomone, šis ženklas galėtų būti priskirtas kaip vizitinė kortelė, o ne knygos ženklas, kadangi jame nėra žodžio „ex libris“.

Dailininkas G. Bagdonavičius savo ekslibrisuose naudojo jo autorystę patvirtinančius įvairius užrašus, kuriuos sudarė jo vardas ir pavardė, monograma arba įvairūs jo pavardės ir vardo sutrumpinimai: G. BAGDONAVIČIUS, G. BAGDONAVI / ČIUS, BAG/ DO / NA / VI / ČIUS / G., BGDN. G., G. Bagdo, G. BAGD., GER. BAGDONAVIČIUS / pinxit, G. BAGDONA..., G. BAGDO, G. BAGDONAVIČ., G. BAGDON, G. BAGDONAV., G. BAGDONAVIČIUS / PINXIT, G. / BAG / DONAVIČIUS, G. B, G B., G. BAG., BAGDONAVIČIUS GER. / PINXIT-SCULPSIT, BAGDONAVIČIUS GERARDAS SCULPSIT, Gerardas Bagdonavičius / pinxit, GERAR. G. BAGD., BAGD. GERAR., G. / BAGD., PAIŠĖ / GERARDAS / BAGDONAVIČIUS, G. Bag., G. Bagd., BAGDONAVIČIUS GER., BAGD. GERARD., GER. BAG., PAIŠĖ G. BAGDONAVIČIUS, G., G. BAGDONAVIČIUS PINX, proj. G. Bagdonavičius ir kt.

G. Bagdonavičius daugiausia tarpukariu savo sukurtuose ekslibrisuose prie savo pavardės ir vardo ar jų sutrumpinimo nurodydavo ir knygos ženklo sukūrimo metus: G. BAGDONAVIČIUS 27, G. BAGDONAVIČIUS 1927, G. BAGDONAVIČIUS 28, GB 1929 Met, G. BAGDONAVIČIUS 29, G. BAGDONAVIČIUS 1929, PINX G. BAGDONAVIČIUS / 1930 / VYTAUTO DIDŽIOJO METAIS, VYTAUTO DIDŽIOJO METAIS / PINXIT G. BAGDONAVIČIUS ir kt.

Viename iš sukurtų knygos ženklų G. Bagdonavičius net nurodė ir namų adresą: G. BAGDONAVIČIUS. 1934 ŠIAULIAI / AUŠROS AL. 84 (Jagmino ekslibrisas 1934).

G. Bagdonavičius be užrašo „Ex libris“ dar knygos ženklus ženklino kitais užrašais: „Ši knyga“, „Iš knygų“, „Gaidos“ ir kt. Tačiau daugiausia jo sukurti knygos ženklai ir jų eskizai pažymėti lotynišku užrašu: „Ex libris“ (iš knygų). G. Bagdonavičius ekslibrisus kūrė piešimo būdu, pieštuku, tušu, tušinuku, flomasteriu, guašu (Ex libris G. B, ŠAM D-T 4002), taip pat naudojo įvairią grafikos techniką: linoraižinį (St. Kunčino ekslibrisas, ex libris Jono Putriaus. Ex libris Marijono Žilevičiaus ir kt.), taip pat medžio raižinio techniką (ex libris Zigmanto Kuzmickio, ŠAM, D-T 894). Jo sukurti ekslibrisai buvo atspausti cinkografijos būdu, štrichine kliše, poligrafijos atspaudu (ex libris Juozas Petrulis, ŠAM, D-T 5727, ex libris Vinco Vaitekūno, ŠAM, D-T 5712), ar atspausti panaudojant tipografinį šriftą: ex libris Dovydas Gėcas, ex libris Asė Gėcaitė ir kt.

G. Bagdonavičiaus sukurtuose ekslibrisuose ir jų eskizuose apstu įvairių užrašų, lotyniškų sentencijų, aforizmų ir įdomių minčių: pvz.: „OMNIA VINCIT AMOR“ ir kt.

Dailininkas ekslibrisuose ir jų eskizuose dažniausiai naudojo šiuos simbolius ir ženklus: pelėdą, paukščius, knygas, knygų lentyną, gaublį, svarstykles, teatrinę kaukę, kardą, saulę, debesis, jūros bangas, laivus, pastatų ir architektūrinių statinių fragmentus, kryžius, koplytstulpius, stogastulpius, svarstykles, muzikos instrumentus, muzikos raktus ir kt.
(Bus tęsinys)

2021 08 27 10