Menininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius

(Tęsinys)
Tęsiame dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų ir jų eskizų aprašymus, iš dalies papildant šiuos aprašymus nauja medžiaga apie asmenis ir įstaigas, kuriems dailininkas sukūrė knygos ženklus ir jų projektus. Taip pat, kiek leido rašytiniai šaltiniai, pateiktos ir šių ekslibrisų sukūrimo istorijos.

Ex libris Edvardas Cicėnas (XX a. II p. Eskizai). Edvardas Cicėnas (1931–2007) – Lietuvos istorikas, muziejininkas. 1971 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, 1957–1971 m. mokytojavo Švenčionių rajone ir Šiauliuose. 1971–1997 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius. 1997-2002 m. šio muziejaus direktoriaus pavaduotojas, 1988–2004 m. vadovavo Lietuvos kraštotyros draugijos Šiaulių miesto skyriui. Lietuvos nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas.

Dailininkas G. Bagdonavičius aktyviai bendradarbiavo Šiaulių „Aušros“ muziejaus veikloje, palaikė ryšius su šio muziejaus direktoriumi E. Cicėnu, sukūrė jam keletą eskizų, kurie saugomi šiame muziejuje. 1. Knygos ženklo eskizo (7,2 x 13 cm. ŠAM D-T 5764) centre kaligrafiškas užrašas: „EDVARDAS / CICĖNAS“ ir dešinėje eskizo pusėje užrašas: „EX / LIBRIS“. 2. Knygos ženklo kompozicijos (Eskizas. ŠAM D-T. 7,2 x 7 cm) viršutinėje dalyje – užrašas „Ex libris“, ant juostos užrašas: „Edvardas Cicieno“; po juosta knyga ir užrašas: „Rb.“ ir pavaizduoti popieriaus lapai. 3. Ekslibriso eskizo kompozicijoje pavaizduota atversta knyga su paragrafo, begalybės, procentų ženklais ir užrašu: „EX / LIBRIS“. Viršutinėje dalyje – pelėda, Gedimino stulpai, užrašas: „LEX“. Apatinėje dalyje užrašas: „ED / VARDAS / CICĖNAS“* (* Čia ir kituose ekslibrisų ir jų eskizų aprašymuose iš dalies panaudota medžiaga ir užrašai, esantys Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (https://sam.limis.lt/detali-paieska/rezuiltai/-/exhibitList/detailed?re... LIMIS ir šiame rašinyje pateiktų dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisų ir jų eskizų, esančių Šiaulių „Aušros“ muziejuje, aprašymai yra šio muziejaus muziejininkių Birutės Masiliūnaitės ir Reginos Tamašiūnaitės).

Ex libris J. Jakštas (XX a. II p. Cinkografija, P1. 5,5 x 6,4 cm). Manoma, kad dailininkas G. Bagdonavičius ekslibrisą sukūrė Jonui Jakštui – lietuvių poetui, rašytojui, vertėjui, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojui. Knygos ženkle pavaizduota pelėda, debesys, dvi raidės JJ. Viršutinėje dalyje užrašas: „EX / LIBRIS“, apatinėje dalyje užrašas „J. JAKŠTAS“. Ekslibrisas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris Sofijos ir Domo Jasaičių (XX a. II p. Eskizai). Knygos ženklai Sofijai Jasaitienei ir Domui Jasaičiui. Sofija Janina Lukauskaitė-Jasaitienė (1901–1981) – agronomė, Lietuvos visuomenės veikėja, šiauliečio advokato Stasio Lukauskio ir dantų gydytojos Elenos Ziabickaitė-Lukauskienės dukra, Domo Jasaičio žmona. Domas Jasaitis (1898–1977) – Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas. Nuo 1925 m. Šiauliuose dirbo vidaus ligų gydytoju. Šiauliuose vedė Sofiją Lukauskaitę. Dėstė Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1944 m. kartu su žmona Sofija pasitraukė į Vakarus. Rašytojas Jurgis Jankus apie Jasaičius rašė: „Juodu ir su Gerardu Bagdonavičium iš čia (JAV – J. N.) palaikė ryšius. Jie nusiųsdavo siuntinėlį kitą, o Gerardas atsiųsdavo savo darbų. Porą Sofijos ir Domo Jasaičių ekslibrių Jasaičiai ir man dovanojo“ (Jankus J. „Skaitydamas „Varpus“, užtikau ir pažįstamų žmonių...“ „Varpai“ 92, p. 35).

Ex libris Aloyzas Každailis (XX a. II p. Eskizai). Aloyzas Každailis (1943–2018) – Lietuvos istorikas, muziejininkas, prozininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi trys G. Bagdonavičiaus ekslibrisų eskizai, sukurti Aloyzui Každailiui. Viename iš ekslibriso eskizo kompozicijos viršutinėje dalyje pavaizduota plokštė su buriniais laiveliais, užrašas: „EX / LIB / RIS“, dviratininkas. Viduryje – vyras-vėplys. Apatinėje dalyje užrašas: „ALOYZAS / Kaž- / dai- / lis“, knyga su pelėda ir smėlio laikrodžiu.

Ex libris Vincas Kisarauskas (XX a. II p. Eskizai). Vincas Kisarauskas (1934–1988) – Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas. Vienas ekslibriso kūrėjų judėjimo Lietuvoje iniciatorių.

V. Kisarauskas apie G. Bagdonavičiaus ekslibrisus rašė: „Lietuviškų knygų ženklų – ekslibriso istorijoje šalia prof. P. Galaunės ryškiausia figūra yra šios mažosios grafikos kūrėjas, populiarintojas, kolekcionierius G. Bagdonavičius.

Ryški dailininko individualybė ir pasaulinės meno srovės jos ekslibrisuose persipynė į vieną turtingą ir puošnų audinį. Stilizacija, aiški konstruktyvizmo kryptis pirmuosiuose darbuose vėliau paprastėja, nyksta, atsiranda detalus piešinys, o vėliau ir eskiziškumas. Dailininkas knygų ženkluose piešia elementus, atskleidžiančius knygos savininko profesiją, pomėgius, silpnybes. Tačiau tas detalių gausumas netrukdo bendram įspūdžiui ir visumai. Išradingumu dailininkas pasižymi šriftų komponavime ir panaudojime“ (V. Kisarauskas. Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai. „Naujos knygos“, 1969, Nr. 8).

Ex libris Algirdo Lauciaus (XX a. II p. Eskizas). Manoma, kad dailininkas knygos ženklą sukūrė Algirdui Lauciui (1928–1995) – lietuvių dailininkui keramikui.

Ex libris Mackevičiaus (XX a. II p. Eskizas). Vytautas Mackevičius (1911–1991) – lietuvių tapytojas, dailininko G. Bagdonavičiaus mokinys.

Ex libris L. Peleckio (XX a. II p. Eskizas). Leonas Peleckis-Kaktavičius – poetas, prozininkas, eseistas, literatūros istorikas ir tyrinėtojas, „Varpų“ almanacho vyr. redaktorius.

Ex libris V. M. Savickai (XX a. II p. Eskizas, 28,9 x 20,3 cm). Knygos ženklo kompozicijos apatinėje dalyje vaizduojamos šešios, po tris viena prieš kitą stovinčių ir skaitančių žmonių stilizuotos figūros. Už jų – gyvenamųjų namų siluetai, pramoniniai pastatai. Kairėje, viršuje lauro lapų vainikas, užrašas: „EXLIBRIS“. Apatinėje dalyje užrašas: „V. ir M. SAVICKAI“.

Ex libris D. ir V. Valečkų. (XX a. II p. Eskizai. Piešimas, tušinukas. 20,5 x 14,5 cm). Knygos ženklas D. ir V. Valečkų šeimai. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi šeši G. Bagdonavičiaus ekslibrisai, sukurti D. ir V. Valečkų šeimai. 1. Ekslibriso kompozicijos (27,7 x 20,3 cm) viršuje – užrašas „EX / LIBRIS“, apačioje – „D. ir V. / VALEČKŲ“. Tarp šių užrašų – įvairios paskirties pastatai, statybų kranai. 2. Ekslibriso kompozicijos (20,5 x 14,5 cm) viršuje matlankis ir užrašas: „ex / LIBRIS“, apačioje – „D. ir V. „VALEČK“. Tarp šių užrašų pastatų fragmentai, augalo šakelė ir atversta knyga. 3. Kompozicijoje – daugiabučių namų fragmentai, viršuje liniuotės, apačioje – ant rankraščio gulinti katė. Užrašas: „EX / LIB / RIS / D. ir V. / VA / LEČ- / KŲ“. 4. Kompozicijoje – trys juostos namų fragmentų, viršuje – matlankis, žemiau – užrašas: „EX / LIBRIS“, lauro šakelė. Ar popieriaus lapų: „VA- / LEČ- / KAI, / D. V.“ 5. Kompozicijoje – atversta knyga, namų fragmentai, plunksnakotis, pieštukas, matlankis, trikampis, viršutinėje dalyje: „Ex / libris“, žemiau, kairėje – „D. V. VALEČKAI“. 6. Pastatų, knygų, pieštuko, plunksnakočio fragmentai. Užrašas apatinėje dalyje: „EX / LIBRIS / D. /“.

Ex libris Venclauskaitės-Pampikienės (XX a. II p. Eskizas, 14 x 16,4 cm, ŠAM D-T 5906). Gražbylė Venclauskaitė (1912–2017) – Lietuvos teisininkė, advokatė, visuomenės veikėja, Šiaulių miesto garbės pilietė. Knygos ženklo eskizo apskritimo ir stačiakampio fone pavaizduotos augalų šakelės, apačioje atversta knyga ir plunksnakotis. Viršuje užrašas: „EX / LIBRIS“, apačioje: „VENC / LAU- / SKAITĖS / PAMPIKIENĖS“.

Ex libris Vitolio E. Vengrio (XX a. II p. Eskizai). Vitolis Enrikas Vengris gimė 1943 m. sausio 19 d. Dotnuvoje. Mokėsi Kaune „Aušros“ gimnazijoje. Vėliau studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje. 1966 m. ją baigęs įgijo veterinarijos gydytojo specialybę ir iki 1968 m. dirbo Jonavoje. 1966 m. Kartu su motina 1968 m. emigravo į JAV pas tėvą prof. Joną Vengrį (1909–2004). 1973 m. Vitoliui E. Vengriui Ajovos valstijos universitete buvo suteiktas virusologijos mokslų daktaro laipsnis. Vitolis E. Vengris – bibliofilas, kolekcininkas. Jis yra pirmosios knygos apie lietuvių ekslibrisus „Lithuanian bookplates – Lietuvių ekslibriai“ (Čikaga, 1980) autorius ir sudarytojas. G. Bagdonavičius 1973–1975 metais susirašinėjo su Vitoliu E. Vengriu, keitėsi su juo meno leidiniais, parodų katalogais, knygos ženklais, kūrė jam ekslibrisų eskizus.

Pateikiame ištraukose iš G. Bagdonavičiaus laiškų V. E. Vengriui, nemažai rašoma ir apie pastarajam kolekcininkui kuriamą ekslibrisą: „Su džiaugsmu pasistengsiu tuoj nupaišyti Jūsų ex librisą ir net keletą įvairių. Bet tuoj parašykite, kokią turit darbo specialybes, hobby, pomėgis ir t. t. Tada ex libris galiu priderinti Jums. Ar su pilnu vardu norite? Parašykite“ (Iš G. Bagdonavičiaus 1973 m. gruodžio 19 d. laiško Vitoliui E. Vengriui).

„Dėl exl komponavimo dar prašau tuojau papildyti, kokios kompozicijos gal ypač tamsta norėtum sulaukti. Galiu įvairiai komponuoti. Dabar labiausiai – šiųdieniškai. Koks šriftas? Žinau (iš puikaus estų prof. didž. reikalų!) net JAV modern. dail. įv. stilius naujų šriftų. Gal ir ant kitų daryti ir t. vad. – liet. – senų-viduramžių archaizuotų. Ar tik tokias švelnias užuominas? O ką turizmui susimbolinti norėtumėt? Poezija aš irgi rečituoju (+satyra ir ju – taip norai) viešai saviveiklose su atžymėjimais! Vitolis E. + pavardė? Gerai. Ar tik su E. + pav.? Lauksiu, bet jau komponuosiu dabar” (1973-12-19).

G. Bagdonavičius rašė laiške Vitoliui E. Vengriui: „O dėl Tamstos ex libriso, tai dar Tamsta neparašėte man reikalingų smulkmenų – simbolių – emblemų, nes aš visados stengiausi naudoti juos kompozicijose. Jei Tamstai tai nėra taip esminga, tai prašom parašyti – tada sukursiu be tų elementų.. Pradėjau su tom žiniom tamstos laiške nuo sausio 4 d. Tai irgi gali pakakti ex librisui. Tuoj atsiųsiu tokias jų kompozicijėles atsk. laiške – keletą variantų“ (1974 m. vasario 9 d.).
G. Bagdonavičius rašo apie sukurtus ekslibrisus V. E. Vengriui: „Kaip jau kiek rašiau Tamstai anksčiau, tai sukūriau spec. Tamstai keletą ex librisų. Išsiunčiau Dailės muziejaus drg. Budriui, kad padėtų antspaudas – leidimus siųsti per muitines pas tamstą“.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir privačiuose rinkiniuose saugoma nemažai dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų eskizui Vitoliui E. Vengriui. Visuose juose yra užrašas: „EX LIBRIS / VITOLIS E. VENGRIS“ ir kt. Šiaulių „Aušros“ muziejuje viename iš ekslibrisų eskizų (Piešimas, tušinukas. ŠAM D-T 5898, 19,3 x 13 cm) tamsiame fone pavaizduota didelė taurė su begalybės ženklu, gyvatė, gėlė, rankraštis, popieriaus lapai, pelėda, smėlio laikrodis. Viršuje saulė ir užrašas: „EX / LIBRIS“, apačioje: „E. VITOLIS / VENGRIS“.

G. Bagdonavičiaus knygos ženklai, jų eskizai įstaigoms ir organizacijoms
Dailininkas G. Bagdonavičius sukūrė ekslibrisų ir jų eskizų ne tik žmonėms, knygų savininkams, bet ir bibliotekoms, muziejams, bibliofilų klubams, kultūros ir švietimo įstaigoms ir organizacijoms.

Ex libris Simono Daukanto klubo (XX a. II p. Eskizas, 19 x 13 cm). Simono Daukanto bibliofilų klubas įkurtas 1984 m. gruodžio 26 d. Plungės miesto bibliotekoje. 1994 m. klubas oficialiai pasivadino Simono Daukanto bibliofilų klubu. Knygos ženklo kompozicijoje pavaizduoti rėmai su žmogaus galvos kontūrais, pelėda, begalybės ženklas, žąsies plunksna, knygos ir užrašas viršuje: „Ex / libris / Simo DAUKANTO v. / KLUBO“.

Ex libris „Gyvulių draugas“ (XX a. I p. Cinkografija, 6,8 x 5,4 cm). G. Bagdonavičiaus užrašas apie šį ekslibrisą „Gamtininkų būreliui (jaunimo)“. Gyvulių draugija Šiauliuose veikė nuo 1925 m. Jai vadovavo agronomė Sofija Jasaitienė. Užrašas: „GYVULIŲ / DRAUGAS / EXLIBRIS“.

Ex libris Jūros muziejus (XX a. II p. Piešimas, tušas, tušinukas, pieštukas. Eskizas, 19 x 12,5 cm). Lietuvos jūrų muziejus nuo 1979 metų veikia Kuršių nerijos šiauriausiame taške, Kopgalyje, Smiltynės g. 3. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomo knygos ženklo eskizo kompozicijos viršutinėje dalyje pavaizduota atversta knyga su užrašu: „EX LIBRIS“, inkaras, trys žuvys ant bangų. Apatinėje dalyje – tarp smėlio laikrodžio ir pelėdos tupinčios ant popieriaus lapų užrašas: „JUROS / MUZIEJUS“, po juo – susukta virvė, gelbėjimo ratas, jūrų žvaigždė.

Ex libris Kauno medicinos institutas (XX a. II p. Piešimas, tušinukas. Eskizas, 19 x 13 cm). Kauno medicinos institutas įkurtas 1950 m. vietoj Kauno universiteto Medicinos fakulteto, veikusio 1922–1950 metais. 1989–1998 metais Kauno medicinos akademija, valstybinė aukštoji mokykla. Knygos ženklo eskizo kompozicijoje pavaizduota gyvatė su taure, kaukolė, pelėda, apskritimas, atversta knyga, herbinis skydas. Viršutinėje dalyje užrašas: „EX / LIBRIS“, apatinėje dalyje – „KAUNO / MEDICINOS / INSTITUTAS“.

Ex libris kūrybos rūmai Palanga (XX a. II p. Piešimas, tušinukas. Eskizas, 20,3 x 5 cm). Knygos ženklo eskizo viršuje pavaizduoti du pegasai ir užrašas: „Ex libris“, apatinėje dalyje – „KŪRYBOS / RŪMAI/ PALANGA“.

Ex libris Literatūros muziejus (XX a. II p. Eskizas, 16,7 x 9,2 cm). Lietuvių literatūros muziejus Kaune, įsteigtas 1936 m. poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) namuose, kuriuos jis nusipirko 1909 metais. 1989 m. kovo 1 d. literatūros muziejus pervardytas Maironio lietuvių literatūros muziejumi. Ekslibrise knygų lentynų ir senovinės knygos fone – Maironio skulptūra. Ant knygos užrašas: EX / LIB / RIS“. Apatinėje dalyje užrašas: „LITE / RATŪROS / MUZIEJUS“.

Ex libris Pakruojo bibliotekai (1985 m. Piešimas, flomasteris). Pakruojo miesto biblioteka įkurta 1937 m. kovo 15 d. 1985 m. tarptautiniam ekslibrisų konkursui G. Bagdonavičius sukūrė 4 ekslibrisus Pakruojo bibliotekai, jų pirminius variantus, kurie yra vertinga ekslibrisų kolekcijos dalis, papildanti Pakruojo temai skirtą kultūrinį palikimą. Juose užrašas: „Ex libris / Pakruojo biblioteka“.

Ex libris Pakruojo miesto (1985 m. Piešimas, flomasteris. Eskizai, 12,5 x 10 cm). 1985 m. tarptautiniam ekslibrisų konkursui G. Bagdonavičius sukūrė 2 ekslibrisus, skirtus Pakruojo miestui.

Vieno iš knygos ženklo eskizo centre užrašas: „Ex / lib / ris / Pakruojo / miesto“.

Ex libris Palangos kultūros namai (XX a. II p. 2 eskizai. Piešimas, tušinukas). 1. Knygos ženklo eskizo kompozicijoje (Piešimas, tušinukas. 20,3 x 14,5 cm) pavaizduotas burinis laivas banguotoje jūroje, arfa, kanklės, pegasas, pelėda apskritime, atversta knyga, smėlio laikrodis. Viršuje užrašas: „ex libris / PALANGOS / KULTŪROS / NAMAI“. 2. Knygos ženklo eskizo kompozicijos (20,3 x 5 cm) viršutinėje dalyje pavaizduota atversta knyga, kanklės, kaukė ir užrašas: „ex libris“, apatinėje dalyje: „PALANGA / KULTŪROS / NAMAI“.

Ex libris Palangos miesto biblioteka (XX a. II p. 4 eskizai). Palangos valstybinė viešoji biblioteka su skaitykla įsteigta 1937 m. kovo 15 d. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi keturi G. Bagdonavičiaus ekslibrisų eskizai Palangos miesto bibliotekai. 1. Knygos ženklo eskize (Piešimas, tušinukas. 20,3 x 9 cm) pavaizduotas Birutės kalnas Palangoje, daugiaaukščių namų panorama. Viršuje užrašas: „Ex / libris / PALANGOS / Miesto BIBLIOTEKA“. 2. Knygos ženklo eskize (Piešimas, tušinukas) pavaizduotos bangos, žuvys. Viršutinėje dalyje užrašas: „Ex libris“, apatinėje dalyje – „PALANGOS / Miesto Biblioteka“. 3. Ekslibriso eskizo kompozicijos (Piešimas, tušinukas. 20,3 x 13,5 cm) viršutinėje dalyje pavaizduoti Birutės kalno kontūrai, atversta knyga. Apatinėje dalyje užrašas: „Ex / libris / Palangos / Miesto / Biblioteka“. 4. Dar viename knygos ženklo eskize (piešimas, tušinukas) apskritime pavaizduota atversta knyga ir užrašas: „Ex / libris“. Apie apskritimą namų siluetai ir jūros bangos. Apatinėje dalyje užrašas: „PALANGOS / MIESTO / BIBLIOTEKA“.

Ex libris Šiaulių televizijos ir radijo muziejus (XX a. II p. Piešimas, tušinukas. Eskizas,12,9 x 9,7 cm). Šiaulių televizijos ir radijo muziejus įkurtas 1982 m. Lietuvos inžinieriaus, radiotechniko, kraštotyrininko, muziejininko Jono Rimkevičiaus (1940–2016) iniciatyva. Įkurtas muziejus buvo globojamas Šiaulių televizorių gamyklos, o nuo 1994 m. tapo Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniu ir veikia Vilniaus g. 174. Knygos ženklo eskize pavaizduoti įvairūs apskritimai, linijos, radijo bangos, įkomponuotas užrašas: „EXLIBRIS / ŠIAU / LIŲ / TELE / VIZI / JOS / ir / RADIO / MUZ /IE/ JUS“

Ex libris Televizijos ir radijo (1981. Eskizai). Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi trys knygos ženklų eskizai „Ex libris Televizijos ir radijo“. 1. Ekslibriso eskizo kompozicijoje (piešimas tušinukas, 18,3 x 14,2 cm) vaizduojamos tarp štrichuotų apskritimų radijo bangos, baltas stačiakampis, atversta knyga su dviem begalybės ženklais ir smuiko raktų. Viršuje užrašas: „TELE / VIZI / JOS // R / ADIO / EX / LIBRIS“. 2. Knygos ženklo kompozicijos (piešimas, tušinukas. 18 x 12,8 cm) viršuje apskritime smuiko raktas, begalybės ženklas. Apatinėje dalyje užrašas: „TELE / VIZI / JOS / IR / RADI / JO“. 3. Ekslibriso eskizo kompozicijoje (piešimas tušinukas, 18 x 13 cm) pavaizduoti apskritimai, smuiko raktas, begalybės ženklas, žaibas, akis. Viršutinėje dalyje užrašas: „T / ELEVIZI / RA / D / I / O“. Apatinėje šio knygos ženklo dalyje, kairėje pusėje, yra užrašas: „EX / L / I / B / R / L / I S“.

(Bus tęsinys)

2021 08 20 18