(Tęsinys)
Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai ir jų eskizai žmonėms
G. Bagdonavičius buvo produktyvus ekslibrisų kūrėjas. Jis šioje srityje daug nuveikė tarpukariu. Apie to meto G. Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus rašoma: „Neseniai spaudoje buvo įvertinta Čiurlionies galerijos direktoriaus p. P. Galaunės knyga – „Ex libris Lietuvoje“. Bet ypatingą visuomenės dėmesį atkreipė į save Šiaulių mokytojų seminarijos mokytojas, jaunas, bet gabus ir žinomas Lietuvoje, dailininkas p. Gerardas Bagdonavičius, kuris yra pagaminęs didelį skaičių ex libris – knygos ženklų. Reikia pripažinti, kad p. Gerardas Bagdonavičius daug prisidėjo prie ex libris išpopuliarinimo. Jo įdomūs šioje srityje dirbiniai buvo išstatyti Kauno ir Šiaulių parodose. Lietuvos ir užsienio spauda apie p. G. Bagdonavičiaus dirbinius – ex libris – yra gerai atsiliepusi.
Mums teko patirti, kad p. Gerardas Bagdonavičius šioje srityje daug dirba ir rengiasi išleisti net ex libris rinkinių knygą. Tai naujas šioje srityje darbas, bet vertas pagyrimo ir pasekmių palinkėjimo“ (J. Š. Ex libris. „Momentas“, 1928 gruodžio 1, p. 4).
Dailininkas G. Bagdonavičius ekslibrisus kūrė ne tik tarpukariu, bet ir pokaryje iki pat savo gyvenimo pabaigos. Jo sukurtų ekslibrisų ir jų eskizų skaičius siekia daugiau kaip keturis šimtus, o gal ir dar daugiau. Ne visi jo sukurti knygos ženklaii r jų eskizai išliko, tačiau ir tai, kas saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje, kituose Lietuvos muziejuose, galerijose ir privačiuose rinkiniuose, atskleidžia jo begalinę meilę ir atsidavimą šiam mažosios grafikos žanrui.
Toliau tęsiame G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų ir eskizų aprašymus ir tikimės, kad laikraščio skaitytojai pasidalys savo turimais ir dar nežinomais šio dailininko sukurtais knygos ženklais ir jų eskizais. Didžioji jų dalis saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje, taip pat privačiuose rinkiniuose. Būtų labai svarbu surinkti ir išleisti visų G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų ir jų eskizų rinkinį, katalogą „ex libris rinkinių knygą“, kurią tarpukariu norėjo išleisti pats dailininkas.
Ex libris Jonas Adomaitis (XX a. II p. Eskizai). Jonas Adomaitis (1903–1981) – pedagogas, vertėjas, teatro kritikas, LTSR nusipelnęs mokytojas. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi keli G. Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklo eskizai J. Adomaičiui. 1. Ekslibriso centre – knygų lentyna su knygomis ir pusiau išlindusiais dviejų paukščių atvaizdais. Piešinio kairiajame viršutiniame kampe pavaizduoti debesys ir žvaigždė, dešiniau – atversta knyga su užrašu: „libris“, jos viršuje: „EX“. Apačioje lanku užrašas: JONAS / ADOMAITIS“. Po juo – tautinė juosta ir kairiajame apatiniame kampe – baublys. 2. Kito ekslibriso centre pavaizduotos knygų lentynos, trys atverstos knygos su žąsies plunksnomis, apačioje – viena knyga su plunksna. Dešiniajame viršutiniame kampe užrašas: „EX / LIB / RIS“, apačioje: JONAS / ADOMAITIS“. Dešiniajame apatiniame kampe – teatrinė kaukė“* (* Čia ir kituose ekslibrisų ir jų eskizų aprašymuose iš dalies panaudota medžiaga ir užrašai, esantys Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (https://sam.limis.lt/detali-paieska/rezultatai/-/exhibitList/detailed?re... LIMIS ir šiame rašinyje pateiktų dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisų ir jų eskizų, esančių Šiaulių „Aušros“ muziejuje, aprašymai yra šio muziejaus muziejininkių Birutės Masiliūnaitės ir Reginos Tamašiūnaitės).
Ex libris Henri Bačiulis (XX a. II p. Eskizas, piešimas, grafinis pieštukas. 9 x 7,5 cm.). Knygos ženkle pavaizduotas švyturys, burinis laivas, penkiakampė žvaigždė, parkeris ir kompasas. Viršuje užrašas: „Ex libris“, apatinėje dalyje užrašas: „Henri Bačiulis“.
Ex libris Sofi Bagdonavičienė (XX a. II p. Cinkografija (P1). Du knygos ženklai dailininko G. Bagdonavičiaus pirmajai žmonai Sofijai Jančiauskaitei-Bagdonavičienei (1918–2002), kurią vedė 1962 m. spalio 13 d. ir išgyveno kartu 20 metų, išsiskyrė 1982 m. vasarą. Nežiūrint to, Sofija buvo svarbiausia moteris dailininko gyvenime. Sofija gimė turtingoje inteligentų šeimoje. Jos tėtis buvo vaistininkas, turėjo Šiaulėnuose (Radviliškio rajone) vaistinę. Ji Kaune studijavo farmaciją. Buvo ištekėjusi, susilaukė sūnaus Antano (Toni) Petrausko. Jos santuoka su G. Bagdonavičiumi buvo antroji, G. Bagdonavičiui – pirmoji (Žadeikytė R. Moteris, kuri ištekėjo už legendos. „Šiaulių kraštas“. 2001 m. rugpjūčio 25, p. 9). 1. Knygos ženklo kompozicijos (Eskizas, 18,5 x 12,8 cm dydžio) apatinėje dalyje pavaizduotos nuogų moterų figūros. Kairėje pusėje – ilgaplaukė moteris iškeltomis rankomis ir užrašas: „Ex libris / Gerardas / Bagdonavičius“. Dešinėje pusėje – moteris perverta strėle, pianino klaviatūra ir užrašas: EX LIBRIS / Sofi Bagdonavičienė“. Dešiniajame viršutiniame kampe boso ir smuiko raktai. 2. Ekslibrise (Cinkografija (P1), 9,5 x 5,2 cm. dydžio) pavaizduotas amūras, moteris kairėje rankoje laikanti širdį, dešinėje deglą, dar gaidos, pianino klavišai, vokas. Centre užrašas: „Bonjours / SEX / L‘AMOUR“, apatinėje dalyje užrašas: „EX LIBRIS / Sofi / BAGDONAVIČIENĖ“.
Ex libris Tonny Bagdonavičius (XX a. II p. Cinkografija (P1), 6,2 x 4,5 ir 8,7 x 7, 5 cm dydžių). Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir privačiuose rinkiniuose saugomi keli Antanui (Tonny) Petrauskui sukurti knygos ženklai ir jų eskizai. Ekslibriso kompozicijoje pavaizduotas penklinės fragmentas, futbolo kamuolys, tinklas, atversta knyga, kaukolė ir užrašas: „Ex libris / Tonny / Bag / dona / vičius“.
Ex libris Stasys Bulzgis (XX a. II p. Eskizai). Stasys Bulzgis (1935–2017) – Lietuvos žurnalistas, poetas, publicistas, kraštotyrininkas, ilgą laiką vadovavo Šiaulių miesto literatų sekcijai, nuo 1986 m. – Šiaulių literatų susivienijimui. Dirbo „Raudonosios vėliavos“ (vėliau – Šiaulių naujienų“) laikraštyje. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma keletas G. Bagdonavičiaus žurnalistui Stasiui Bulzgiui sukurtų ekslibrisų variantų su įvairiai išdėstytu užrašu „EX LIBRIS STASYS BULZGIS“. Vieno iš ekslibriso kompozicijos (XX a. 7 dešimt. Eskizas, piešimas, flomasteris. 24 x 15 cm), apskritime pavaizduoti vokai ir popieriaus lapai. Apskritimą juosia Gedimino stulpai ir užrašas: STA / EX / KLIBRIS / SYS / BULZGIS“. Po apskritimu – ovalinis diskas, muzikos ženklai, vokai.
Ex libris Dagio (XX a. II p. Eskizas. Piešimas, tušinukas, 19,8 x 14,4 cm). Manoma, kad ekslibriso eskizas skirtas gydytojui urologui Petrui Dagiui (1927–2002). Jis 1945 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, 1950 m. – Kauno medicinos institutą. Nuo 1952 m. buvo Respublikinės Šiaulių ligoninės chirurgas, vėliau – urologas. Knygos ženklo eskizo kompozicijos centre ant balto apskritimo įstrižas užrašas: „DAGIO“. Apskritimo apačioje – buteliukai ir indeliai. Kompozicijos viršutinėje dalyje, kairėje, įstrižai į dešinę, ant linijų užrašas: „EX / LIBRIS“, po užrašu alyvmedžio šakelė, žemiau – užrašas: „DAIKT / MEDIC“. Viršutinėje dalyje dešinėje – atverstos knygos, gyvatė, apsivijusi garuojančią taurę. Fonas įvairiai štrichuotas.
Ex libris Asė Gėcaitė (XX a. 4 dešimt. 5 x 5 cm dydžio). Tai teisininko, teismo tardytojo ir advokato Dovydo Geco (1894–1941) dukra Asė Gecaitė (1928–1941). Ji su tėvais 1941 m. liepos pradžioje pateko į Šiaulių getą ir apie 1941 m. liepą buvo sušaudyta Pročiūnų kaimo miškelyje Zoknių oro uosto teritorijoje (Šiaulių getas: kalinių sąrašai: 1942 (sud. Irina Guzenberg, Jevgenija Sedova. Vilnius: Valstybinis Gaono žydų muziejus, 2002, p. 282-283). G. Bagdonavičius apie šį knygos ženklą rašė: „Tipografiškas, mažos mergaitės. Mechanizuota grafika“. Tai tipografiniu būdu iš spaustuvinių šriftų surinktas ekslibrisas. Jame užrašas: „EX LIBRIS / AG / Asė Gėcaitė / Šiauliai“.
Ex libris Rom. GEDMINAS (XX a. II p. Eskizai, 10,2 x 7,2 cm, 10,2 x 9 cm). Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi G. Bagdonavičiaus knygos ženklų eskizai, sukurti šiauliečiui inžinieriui statybininkui ir fotomenininkui Romualdui Gedminui (1936–2001). Jis gimė 1936 m. spalio 1 d. Šiauliuose, mokėsi J. Janonio vidurinėje mokykloje. Studijavo ir 1960 m. baigė Kauno politechnikos institutą įgydamas inžinieriaus statybininko specialybę. Po studijų grįžo į Šiaulius ir daug metų dirbo inžinieriumi Šiaulių gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje Nr. 2 (vėliau Namų statybos kombinatas). Dar mokykloje pradėjo fotografuoti. Nuo 1957 m. pradėjo dalyvauti fotografijos parodose. R. Gedminas buvo aktyvus Šiaulių miesto fotosekcijos narys, nuo 1966 m. – Šiaulių fotoklubo, Lietuvos fotografijos meno draugijos narys, rengė personalines parodas, skaitė paskaitas ir pranešimus apie fotografiją.
Viename iš knygos ženklo eskizų apačioje vaizduojami fabrikų kontūrai, iš kurių kyšo septyni aukšti kaminai, iš jų rūksta dūmai, viršuje saulė ir dalis gaublio bei užrašas juostoje: „EX LIBRIS“. Dešiniajame apatiniame kampe pavaizduotas ant vieno kelio klūpantis vyro siluetas. Nuo apačioje klūpančio žmogaus iki gaublio įstrižai kyla filmo juosta. Apačioje yra užrašas: „GEDMINAS / Rom“. Kitame knygos ženklo eskize (Popierius, tušas, 10,2 x 9 cm) pavaizduotas laivas, tiltas, filmo juostos. Viršuje užrašas: „EX libris“, apatinėje dalyje „Gedmino“. Dar viename ekslibriso eskize (13,5 x 6,5 cm) pavaizduotas ant trikojo pastatytas fotoaparatas, atremtas į plytų sieną. Viršuje yra užrašas: „EX LIBRIS“, apatinėje dalyje „R. GEDMINO“.
Ex libris Eugenijus GROMATAS (XX a. II p. 1973 m.). Knygos ženklo viršuje apskritime užrašas: „EX LIBRIS“, stogo su žirgeliais fragmentas ir kompozicija iš augalų, centre trijų vertikaliai sustatytų ir atverstų knygų eilė, apačioje užrašas „EUGENIJUS GROMATAS“.
Ex libris Irena Gromatienė (1940 m. Piešimas, grafinis pieštukas. Eskizai, 9,8 x 8 cm). Knygos ženklo kompozicijos centre įstrižai išdėliotų mažėjančių knygų eilė bei iš abiejų pusių analogiška rutulių ir pelėdų eilės. Viršuje užrašas:“ Ex libris“, apačioje: „IRENA / Gromat“, vertikaliai: „iene“.
Ex libris Zigmanto Kuzmickio (1934 m.). Knygos ženklas Zigmantui (Zigmui) Kuzmickiui (1898–1976) – Lietuvos literatūros ir kalbos tyrinėtojui, pedagogui, filologijos mokslų kandidatai. G. Bagdonavičiaus užrašas apie šį knygos ženklą: „Literatūros istorijos mylėtojui (liet. k.) ir pedagogui“.
Ex libris Aldonos Jono Lamauskų gaidų (XX a. II p. Eskizas, 5,5 x 9 cm dydžio). Knygos ženklas sukurtas tautodailininkei Aldonai Lamauskienei (1943–2017) ir muzikui, dirigentui, pedagogui, Šiaulių miesto garbės piliečiui Jonui Lamauskui. Knygos ženklo centre pavaizduotas dirigentas, dešinėje rankoje laikantis batutą. Ekslibriso dešinėje pavaizduota stovinčių žmonių grupė. Viršuje užrašas: „Ex libris“. Centre ir apačioje užrašas: / Aldonos / Jono / Lamauskų / gaidų“.
Ex libris Lukošių (XX a. II p. Eskizai). Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi keli ekslibrisų eskizai Lukošių šeimai. Viename iš jų pavaizduotas bokštas, kaimo sodyba, viršuje užrašas „EX LIBRIS“, apačioje užrašas – „LUKOŠIŲ“. Kitoje Knygos ekslibriso eskizo kompozicijoje (Piešimas, tušinukas. Eskizas, 4,4 x 4,8 cm) pavaizduota lietuviška sodyba su šulinio svirtimi. Viršuje užrašas: Ex / libris“, apačioje: LUKOŠIŲ“.
Marijos Macijauskienės ekslibrisas (XX a. II p. Eskizai, 10,9 x 7,8). Ekslibrisas lietuvių poetei, publicistei, literatūros darbuotojai Marijai Macijauskienei (1930–2020). Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi keli knygos ženklai M. Macijauskienei. 1. Knygos ženklo eskizo kompozicijoje pavaizduotas trikampis su pakabintu skrituliu. Apatinėje užrašas: „Macijauskien / Marija / Ex“. 2. Eskizo kompozicijos apskritime pavaizduotas paukštis, medis, kaukė ir knygų lentyna. Viršuje užrašas: EX LIBRIS“, apatinėje dalyje užrašas „MARIJA / MACIJAUSKIENĖ“.
Ex libris Morkus Kazimieras (1943 m. 6 x 5 cm dydžio. Cinkografija (P1). Apie šį asmenį G. Bagdonavičius rašė: „Prekių žinovas – ekonomistas“. Kazimieras Morkus (1916–1999) gimė Ariogalos parapijoje, ūkininko šeimoje. 1936 m. baigė Kėdainių gimnaziją. Baigęs Lietuvos karo mokyklą, 1938 m. įstojo į Klaipėdos prekybos institutą, vėliau mokslus tęsė Šiauliuose. Buvo aktyvus ateitininkas, studentų ateitininkų korporacijos „Gintaras“ valdybos narys, vėliavnešys. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Lietuvos partizanas. Buvo suimtas, nuteistas 25 metams katorgos. 1957 m. grįžo iš lagerių. Mirė ir palaidotas 1999 m. Palangoje.
Ekslibriso viduryje – žmogaus profilis su šalmu ir sparnu. Ant jo kontūriniai garlaivio, lėktuvo, statinės, dėžės ir maišo, pelėdos ir atverstos knygos piešiniai. Ties žmogaus kaklu pavaizduota tautinė juosta. Užrašas viršutinėje dalyje: „Ex libris No“, apatinėje dalyje – „MORKUS / Kazimieras“.
Ex libris Romualdas Neimantas (XX a. II p. Eskizai. 18,2 x 12,5 cm dydžio). Romualdas Neimantas (1939–2009) – kultūros istorikas, orientalistas, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras. Knygos ženkle pavaizduota saulė, vikingas, burinis laivas. Viršuje kairėje pusėje užrašas: „Matyti reikia širdimi“, apatinėje dalyje užrašas: „EX / LIBRIS / Romualdas / Neimantas / Žurnalistas“. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi keli šiam asmeniui skirti ekslibrisų eskizai.
Ex libris Petrauskas Antanas (XX a. II pusė. Eskizas). Antanas Petrauskas – Sofijos Bagdonavičienės sūnus, G. Bagdonavičiaus augintinis, veterinarijos gydytojas. Knygos ženklo kompozicijos viršuje pavaizduotas žmogus, dešinėje rankoje laikantis kamuolį, kairėje – kaukolę. Dar pavaizduota lauro šakelė, herbas su jaučio galva, taip pat vaistų buteliukai, gaidos ir pianino klavišai. Knygos ženklo viršuje užrašas: „EX / LIBRIS“, centre – „PETRAUSKAS ANTANAS“. Apatinėje dalyje užrašas: „Bag / dona / vičius“. Apatinės dalies dešiniajame kampe sumažintas užrašas: „Gerardas Bagdonavičius / pinxit.“
Ex libris Petro Poželos (XX a. I p. Cinkografija (P1) 6,2 x 4,5 cm). G. Bagdonavičiaus užrašas apie šio knygos ženklo savininką: „Mokslininko, teisininko“. Kompozicijoje pavaizduota Temidė ir Atėnės figūros juodame ovale, skydas ir pelėda. Virš jo lenktos formos lietuviškais simboliais dekoruota juosta. Užrašas viršutinėje dalyje: „EX LIBRIS“, apatinėje dalyje – „PETRO / POŽELOS“.
Ex libris kunigo A. Rinkevičiaus (1934 m. Popierius, tušas, 3,4 x 22,8 cm. Cinkografija (P1). Kunigas Antanas Rinkevičius 1941–1953 metais buvo Raudondvario klebonas. G. Bagdonavičiaus apie šį ekslibrisą rašė: „Kulto dėstytojo, asketo“. Knygos ženklą aprėmina didelis kryžius, ant jo viršaus užrašas: „EX / LIBRIS“. Vertikaliai užrašas: „KU / NI / GO“, apatinėje dalyje: „A. / RIN / KEVI /ČIAUS“. Ekslibriso dešiniajame kampe pavaizduota rašomoji plunksna.
Ex libris Vytauto Sauliaus (XX a. II p.). G. Bagdonavičius apie šį asmenį rašė: „Sportininkas-sklandytojas, taikos šalininkas“. Ekslibrise pavaizduotas sklandytuvas, parašiutas, paukštis. Užrašas: „Ex libris / Vytauto / Sauliaus“.
Ex libris Aldonos ir Vytauto Saulių (XX a. II p. Cinkografija (P1), 4,5 x 4 cm dydžio). Dailininkas G. Bagdonavičius apie šį knygos ženklą rašė: „Liaudies švietėjai (kolektyvus)“. Šio ekslibriso apskritimo centre pavaizduota saulė, atversta knyga su užrašu: „Švieskis Šviesk“ ir virš jos dvi į šalis išskėstos rankos. Saulės spindulių diskų šonuose pavaizduoti iš kairės pusės – koplytstulpiai ir stogastulpiai, iš dešinės šventovių ir pastatų fragmentai. Kompozicijos viršutinėje dalyje užrašas: „EX / LIBRIS“, apatinėje dalyje: „ALDONOS / ir / VYTAUTO / SAULIŲ“.
Ex libris Egidijus Urlakis (XX a. II p. Fotografija, 5,2 x 3,4 cm dydžio). Šis knygos ženklas, manoma, skirtas Šiauliuose veikusiam „Baltijos“ restorano pirmajam vadovui Egidijui Urlakiui. Yra žinomi trys šio knygos ženklo variantai, saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, taip pat privačiuose rinkiniuose. 1. Knygos ženklo kompozicijos viršutinėje dalyje pavaizduota atversta knyga su užrašu: „EX LIBRIS“, šonuose – štrichai, viršuje – įvairūs ženklai-simboliai. Apatinėje dalyje – dekoratyvus užrašas: „URLAKIS / Egidius“, kiškis, skrendantis paukštis. 2. Ekslibriso kompozicijos viršuje pavaizduota atversta knyga, gėlių ir sparnų, stilizuoto paukščio fragmentai, įvairūs matematiniai žymenys ir užrašas: „EX LIBRIS / E. URLAKIS“. 3. Cinkografija (P1). Knygos ženklo kompozicijos centre – apskritime pavaizduota knyga, įvairūs matematiniai žymenys, sparnai, smagratis, medžiai, kiškis. Užrašas viršuje: „EX LIBRIS“, apačioje – „EGIDIJUS / Urlakis“.
Ex libris Vytis Vaitkus (XX a. II p.). Ekslibrisas sukurtas lietuvių inžinieriui, technologui Vyčiui Vaitkui (1931–2004). Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi dailininko G. Bagdonavičiaus sukurti trys ekslibrisų V. Vaitkui eskizai. 1. 16 x 12,8 cm dydžio knygos ženklo kompozicijoje – knygų lentyna su knygomis, obuoliai su šakelėmis, stilizuotos eglės fragmentai su popieriaus lapais, viršuje – apskritimai, pelėda. Apatinėje dalyje užrašas: „Ex LIBRIS / VYTIS / VAITKUS“, abipus augalų motyvai. 2. Knygos ženklo kompozicija (30 x 21,2 cm dydžio) sudaryta iš įvairių daiktų ir ženklų, knygų lentynų, kolbų, matematinių ženklų, grybų, žmogaus, kopiančio į kalną vaizdo, teleskopo, popieriaus lapų su tekstais, vaisių kekių, jaučio galvos, lauko teniso raketė, raidžių „UX HX“ kompozicija ir kt. Užrašas apatinėje dalyje: „EX LIBRIS / Vytis / VAITKUS / A V“. 3. Toks pat ekslibriso aprašymas, kaip ir 2 punkte aprašyta kompozicija, tik ekslibriso dydis 6,5 x 42 cm.
Ex libris Zigmanto (XX a. I p. Piešimas, pieštukas. Eskizas, 16,8 x 12 cm). Tikėtina, kad šis knygos ženklo eskizas, skirtas Lietuvos literatūros ir kalbos tyrinėtojui, pedagogui Zigmantui (Zigmui Kuzmickiui, 1898–1976), kuriam 1934 m. dailininkas G. Bagdonavičius sukūrė ekslibrisą ir jo tiražą atspaudė cinkografijos technika. Šio eskizo kompozicijoje pavaizduota kaimo sodyba, viršuje erelis nagais laiko atverstą knygą. Kairiajame eskizo šone stogastulpio fragmentas, ant jo stogelio užrašas: „EX“, šalia stogastulpio kairėje pusėje knygos kontūre – „LIB / RIS“, apačioje užrašas: „ZIG / MAN / TO“.
(Bus tęsinys)
Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris kunigo A. Rinkevičiaus. 1934 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris Morkui Kazimierui.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris Aldonos ir Vytauto Saulių.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris Petrauskas Tonny Bagdonavičius.



