(Pabaiga)                                                                                                     
Atvažiavus miško keliuku nuo Kurtuvėnų pusės prie kelio ženklo „Bunokiškė“, keliautoją pasitinka informacinis stulpas su užrašu „Girnikų šventkalnis“ ir stendas „Girnikų kalnas“. Jame rašoma: „Šis šventkalnis, vadinamas Šikšto kalnu, stūksantis Girnikų kraštovaizdžio draustinyje, yra aukščiausias Šiaulių rajone – 183,4 m. Nuo jo atsiveria gražiausi Kurtuvėnų regioninio parko vaizdai, Žemaitijos aukštumų panorama. Padavimai mini čia buvus šventą vietą. Pasakojama apie kalne palaidotą milžinų motiną Kurtuovę, prasmegusią bažnyčią, apie akmenį kalno viršūnėje, ant kurio degusi Šventoji Ugnis...“

Einant keliu link Girnikų kalno, galima pamatyti akmenį, kuriame įspausta žmogaus pėda. Šalia esančio kito akmens paviršiuje išpjautas apskritimo formos ratas, pripildytas vandens ir monetų, kurias paliko kalno lankytojai. Lipant pakopomis ir laipteliais šonuose įstatytis perpjautos girnos akmenys. Pro medinius vartus, ant kurių užrašyta „Girnikų kalnas“, pakilus į Girnikų kalną, jo viršūnėje stūkso tautodailininko Z. Lažinsko išdrožtas 14 metrų ąžuolinis kryžius, pastatytas 1990 m. birželio 20 d. minint spaudos atgavimo 85-ąsias metines.

Girnikų kalno viršūnėje iš akmenų sudėtas aukuras byloja apie čia puoselėjamą tradiciją rengti ugnies sąšaukas. Ant kalno yra keturi stendai su pasaulio krypčių rodyklėmis ir informacija apie vaizdus, kuriuos galima pamatyti iš Girnikų kalno. Stende „Pietų pusė“ rašoma: „Paraudžių kalvynas. Kurtuvos slėnis su tvenkiniais. Dūkštos kalnas 11 km. Raudsparnės kalnas 12 km. Vanagių-Raudsparnės kalvynas. Karalių kalnas 3 km.

Kalno viršūnė yra vaizdingiausia regykla Kurtuvėnų regioniniame parke. Į pietų pusę atsiveria Kurtuvėnų miškingo, ežeringo kalvyno kraštovaizdis. Pagal geomorfologinę kilmę kalnas yra keimas, kartu su visu Vainagių-Raudonsparnės kalvagūbriu susidaręs paskutiniame Lietuvos apledėjimo laikotarpyje. Tolumoje matome kalvagūbryje esančias aukštesnes  kalvas Raudsparnės – 200,2 m,  Dūkštos – 196,9 m. Tačiau Girnikų kalnas išraiškingesnis, nes jį nuo kalvų grandinės skiria Dubysos-Ventos senslėnis.“

Stende „Šiaurinė pusė“ rašoma: „Kuršėnų bažnyčia 17 km. Į šiaurę nuo kalno atsiveria Kuršėnų miestas, platūs laukai, milžino „priverkto“ Bulėnų ežero pelkė. Nuo Girnikų kalno matomas kraštovaizdis gerokai pakeistas sovietmečiu: neliko buvusių Arvydiškių, Girnikų gatvinių kaimų: iškasus griovius Bulėnų ežeras virto pelke; laukuose buvę dideli akmenys susprogdinti; per amžius atviras Girnikų kalnas apaugo mišku.

1915 m. Girnikų apylinkėse vyko nuožmūs Pirmojo pasaulinio karo mūšiai. Šiauriniame šlaite yra sulaidota apie 240 Vokietijos ir Rusijos imperijos žuvusių karių...“

Stende „Rytų pusė“ rašoma: „Šiaulių katedra 19 km. Aukštelkės bažnyčia 11 km. Bubiai 6 km. Į  rytų pusę atsiveria įspūdinti saulėtekiai, Šiaulių miesto ir apylinkių panorama. Minint Baltų vienybės dieną galime stebėti ugnies ženklus ant tolimų piliakalnių: Luponių, Jurgaičių, Sauginių, Salduvės, Bubių ir kt.

1905 m. ant Girnikų kalno buvo pastatytas kryžius, skirtas lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo metinėms paminėti. Kryžių šventino kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Sunykusio kryžiaus vietoje pastatytas paminklinis stulpas „Varpinė“, autorius Vitalijus Lukošaitis. Stulpas ir aplink sudėti akmenys – saulės laikrodis, rodantis vietos laiką.“
Stende „Vakarų pusė“ rašoma: „Girgždutės kalnas 40 km. Ventos-Dubysos senslėnis. Sprūdės piliakalnis 35 km. Žemaičių aukštuma. Šatrijos kalnas 30 km. Tolumoje matomos Žemaičių aukštumų kalvos. Šatrijos kalnas yra 30 km į vakarus, todėl per lygiadienius nuo Girnikų kalno galima stebėti, kaip saulė leidžiasi ant Šatrijos kalno.

Girnikų šventkalnis yra trijų baltų genčių – žemaičių, kuršių ir žiemgalių – žemių jungtis. Kasmet rugsėjo 22-ąją,  minint 1236 m. Saulės mūšio pergalę ir Baltų vienybės dieną, ant šimtų piliakalnių uždegamos ugnys. Nuo Šatrijos gavęs ugnies ženklą Girnikų kalnas jį perduoda kitiems Šiaulių žemės piliakalniams. Nuo Girnikų kalno galima stebėti dešimties kitų piliakalnių ugnies ženklus“.

2021 08 06 15

Vaizdas nuo Girnikų kalno. J. Nekrašiaus nuotr.

2021 08 06 7

Aikštelė pakeliui į Girnikų kalną. J. Nekrašiaus nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94566337
Į viršų