(Tęsinys)
Ši knyga Prano Razmos (1933). Ex libris. Cinkografija (P1). Vienas iš retesnių G. Bagdonavičiaus sukurtų knygos ženklų, kur vietoj lotyniško žodžio „ex libris“ vartojami lietuviški žodžiai „Ši knyga“. Žurnalistas Pranas Razma (1902–1942) gimė Stirbaičių k., Platelių vls., Kretingos apskr. 1927-1928 m. buvo lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ centro valdybos narys ir jos leidinio redaktorius. Nuo 1929 m. buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ reporteris, 1933–1935 metais šio laikraščio atstovas Šiauliuose. 1933 m. savaitraščio „Šiaurės Lietuva“ leidėjas ir redaktorius. Baigęs Vytauto Didžiojo universitete ekonomiką, nuo 1935 m. studijavo teisę. 1934-1935 m. – „Mūsų kelio“ redaktorius. 1935 m. redagavo savaitraštį „Mūsų kraštas“, 1935–1938 m. – žurnalą „Jaunoji karta“. 1937 m. buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos narys. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Ateitis“, „Pavasaris“, „Rytas“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų kraštas“, „Jaunoji karta“, „Tautos mokykla“ ir kt. 1937 m. suredagavo leidinį „Dešimtmečio sąskrydžio vadovas (1927–1937)“. P. Razma 1941 m. buvo sovietų ištremtas ir žuvo 1942 m. Sosvos lageryje, Sverdlovsko srityje.
P. Razmos knygos ženklas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir privačiuose rinkiniuose.
Ex libris Juozas Petrulis (XX a. II pusė). Cinkografija (P1). Knygos ženklas kraštotyrininkui ir muziejininkui Juozui Petruliui (1904–1975). Jis gimė 1904 m. balandžio 23 d. Kupiškio r. Rudikų k. Nuo 1938 m. dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje, jo fotografuotos ir surinktos nuotraukos sudaro 313 saugomų vienetų. J. Petrulis rinko ir kaupė knygos ženklus.
J. Petrulio rankraštinis palikimas ir nedidelis ekslibrisų rinkinėlis saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Fondo šriftas LNB f. 127).
J. Petrulio knygos ženklas saugomas GBEF, privačiuose rinkiniuose.
Ex libris Б. Аф. Вилинбахова (1956). Cinkografija (P1), dydis 56 x 43 mm. B. Vilinbachovas –akademikas, meno istorikas, kolekcininkas iš Peterburgo. Jis turėjo sukaupęs didžiulę tais laikais Sovietų Sąjungos dailininkų ekslibrisų kolekciją. Nemažai joje buvo ir lietuvių autorių knygos ženklų. B. Vilinbachovas gimė ir augo Vilniuje. Todėl neatsitiktinai G. Bagdonavičius, kurdamas šiam meno istorikui ekslibrisą, panaudojo Vilniaus miesto motyvą, kurį simbolizuoja Gedimino pilies bokštas ir trimituojančio kario figūra. Gerai dera ir viršuje įkomponuotas originalus šriftas 33.
Šiaulietis prof. V. Rimkus buvo apsilankęs pas B. Vilinbachovą jo namuose Peterburge. V. Rimkus pasakojo, kad pas B. Vilinbachovą matė didžiulę ekslibrisų kolekciją, kurią pastarasis laikė sudėtą į gausybę segtuvų lentynose. Lentynos su ekslibrisų segtuvais ir jų aprašais užėmė visą akademiko darbo kambario sieną nuo grindų iki lubų. Akademikas V. Rimkui pasakojo, kad turėjo daug lietuvių dailininkų ekslibrisų, kuriuos sukūrė V. Kisarauskas, V. Jucys, G. Bagdonavičius ir kt.
B. Vilinbachovo knygos ženklas saugomas privačiuose rinkiniuose.
Ex libris Ingrida Korsakaitė (1970). Cinkografija (P1). I. Korsakaitė – menotyrininkė, kuri nemažai rašė apie G. Bagdonavičiaus kūrybą. Atsidėkodamas G. Bagdonavičius jai sukūrė ekslibrisą.
I. Korsakaitės knygos ženklas saugodamas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiuose rinkiniuose.
Ex libris Kostas Dockus (apie 1970 m.). Cinkografija (P1). Dailininkas Kostas Dockus (1920–1990) 1950 m. baigė Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (grafiką). Nuo 1950 m. dalyvavo dailės parodose. Dirbo knyginės ir lakštinės grafikos srityse. Iliustravo knygas, sukūrė ekslibrisų, kuriems būdingas žanrinis įvairumas ir aiški mintis, charakterizuojanti knygos savininką. Taip pat kūrė plakatus, pašto ženklus, liejo akvarelę, sukūrė tapybos darbų. Bet daugiausia kūrybinės energijos atidavė estampams, kuriuos dažniausiai raižė linoleume. 1958 m. K. Dockus kartu su A. Čižu išleido knygą „Šriftai ir jų naudojimas brėžiniuose, plakatuose, sienlaikraščiuose“. G. Bagdonavičius gerai pažinojo dailininką K. Dockų, bendravo su juo, kartu dalyvavo įvairiose ekslibrisų parodose, todėl ir paskyrė šiam dailininkui knygos ženklą.
K. Dockaus ekslibrisas saugomas privačiuose rinkiniuose.
Ex libris S. Sipkui. (1970 m.). Eskizas. Piešimas, tušinukas. G. Bagdonavičius apie XX a. septintąjį dešimtmetį sukūrė tris ekslibrisus Šiauliuose žinomam knygrišiui Stanislovui Sipkui (1910–1993). Knygrišys S. Sipkus gimė 1910 m. rugpjūčio 23 d. Liepojoje, geležinkelininko šeimoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui kartu su tėvais pasitraukė iš Liepojos į Gomelį. 1919 m. mirus tėvui, jo motina, likusi viena su penkiais vaikais, tais pačiais metais atvyko į Lietuvą ir įsikūrė Šiauliuose. Vaikystėje S. Sipkus Šiauliuose lankė pradžios mokyklą. Besimokydamas mokykloje, susidomėjo knygrišyste. Kaip įrišti knygas, jį išmokė Šiaulių pradžios mokyklos vedėjas, vėliau Šiaulių mergaičių gimnazijos mokytojas Brunonas Gužauskas. S. Sipkus savarankiškai įrišo knygas Šiauliuose pradėjo 1930 m. Tarpukaryje vertėsi knygrišio amatu. Šis neeilinių gabumų jaunuolis ilgainiui tapo patyrusiu knygrišiu ir išvarė didelę knygrišystės vagą Šiauliuose.
Pokaryje, nuo 1953 m. iki 1974 m. S. Sipkus dirbo knygrišiu Šiaulių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato knygrišykloje. Jis įrišo daug knygų dailininkui G. Bagdonavičiui. Atsidėkodamas knygrišiui, G. Bagdonavičius 1967 m. sukūrė jam knygos ženklą „Ex libris St. Sipkus“.
Apie 1970 m. G. Bagdonavičius sukūrė S. Sipkui dar vieną knygos ženklą su įvairaus dydžio šrifto įrašu: „Ex libris. Stanislovas Sipkus“. Pas knygrišio S. Sipkaus artimuosius išliko ir šio ekslibriso cinkografinė klišė. Be to, išliko dar vieno G. Bagdonavičiaus sukurto įdomaus knygos ženklo „Ex libris Stanislovas Sipkus introligatio“, eskizas. Pastarojo ekslibriso eskize dailininkas G. Bagdonavičius pavaizdavo knygrišio darbo simbolius – spaustuvus ir knygas ir įrašė lotynišką knygrišio pavadinimą – „introligatio“.
Šiuos tris ekslibrisus S. Sipkus naudojo savo gausios lituanistinės bibliotekos knygoms žymėti. Joje buvo nemažai ir paties S. Sipkaus įrištų knygų. Pasak knygrišio giminaičio Mariaus Bekerio, sovietmečiu didelę ir retą S. Sipkaus biblioteką, kurioje buvo nemažai prieškaryje Lietuvoje išleistų knygų, kratų metu per kelis kartus konfiskavo sovietų saugumas.
Šie trys S. Sipkaus ekslibrisų eskizai saugomi privačioje kolekcijoje.
Šiaulių „Aušros“ muziejus saugo G. Bagdonavičiaus sukurtų 10 ekslibrisų Stasiui Sipkui eskizus (ŠAM D-T 5876) Jie visi aprašyti, nuskanuoti ir patalpinti portale LIMIS. Iš jų du Stasio Sipkaus ekslibrisai (Dvipusis). XX a. II p. Eskizas. Piešimas, tušinukas. Eskizas. 11 x 9,7 cm. Averse – kartuše, ant atverstos knygos pelėda, viršuje užrašas: EXLIBRIS INTROLIGATORIONIS / OR“. Apačioje kartušo, atversta knyga, teptukas, žirklės ir parkelis. Virš jų užrašas: „STASYS / SIPKUS“. Reverse – ekslibrisas su atversta knyga, žirklėmis, teptukais, dviem pelėdomis ir užrašu: EX LIBRIS ARS INTROLIGATIO SIPKUS“.
Šis dvipusis S. Sipkaus ekslibrisas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje (ŠAM D-T 5876). EX LIBRIS STASYS SIPKUS INTROLIGATOR (1983) Eskizas, piešimas, spalvoti tušinukai, spalvoti flomasteriai (42 x 27 cm) ŠAM D-T 6820.
S. Sipkaus knygos ženklai saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje, privačiuose rinkiniuose.
Ex libris Jonas Kuzminskis (1972). Cinkografija (P1), dydis 103 x 75 mm. Knygos ženklas sukurtas Lietuvos grafikui Jonui Kuzminskiui (1906–1985) su kuriuo dailininkas G. Bagdonavičius artimai bendravo. Ekslibrisas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, privačiuose rinkiniuose.
Ex libris Antanas Margaitis (apie 1970 m., eskizai). Antanas Margaitis (1902–1991) – Šiaulių pedagogas, amatų mokyklos, vėliau Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. Jis turėjo gausią pedagoginės ir techninės literatūros biblioteką. 1963 m. dalį knygų ir kraštotyros spaudinių padovanojo Šiaulių viešajai bibliotekai. G. Bagdonavičius šiam pedagogui kūrė ekslibrisą. Išliko keletas dailininkų eskizų sukurti knygos ženklą A. Margaičio bibliotekai. Ekslibriso eskizai saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir privačiuose rinkiniuose.
Ex libris Laisvūnei Petkevičienei (1972 m., eskizai). Laisvūnė Petkevičienė – gydytoja ir poetė. Jos mergautinė pavardė Laisvūnė Simonavičiūtė. Jos giminės medis šakojasi iš garsios bajorų Šliūpų giminės kamieno – gydytojų, literatų, visuomenininkų. Jos tėvai atsikėlė į Šiaulius. L. Petkevičienės vaikystė prabėgo muzikos ir poezijos mūzų globoje. Nuo 5 iki 14 metų vaidino profesionaliame Šiaulių vaikų teatre, lankė muzikos, baleto mokyklą, tapė. Būdama dvylikos metų pradėjo rašyti eilėraščius. Aukštesnėse klasėse grojo mokyklos mergaičių dūdų orkestre. Baigusi mokyklą išvyko Vilnių, studijavo universitete Medicinos fakultete, pasirinko akušeriją-ginekologiją. Doc. dr. L. Petkevičienė – Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė, Lietuvos samariečių bendrijos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė. Be darbinės veiklos, rašo eiles, išleido kelias poezijos knygas.
Vilniuje gyvenanti L. Petkevičienė pasakojo, kad mokėsi Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1958 m. G. Bagdonavičius buvo jos piešimo mokytojas. Dailininkas apie 1972-1973 metus sukūrė ir jai padovanojo trijų knygos ženklų su įrašu „Ex libris Laisvūnė Petkevičienė“ eskizus. Viename iš šių ekslibrisų reverse yra dailininko antspaudas: „Paišė / Dailininkas / Gerardas / Bagdonavičius“. Dar vieną ekslibrisą G. Bagdonavičius sukūrė Laisvūnės Petkevičienės vyrui, ilgą laiką Šiaulių Respublikinėje ligoninėje dirbusiam gydytojui Stasiui Petkevičiui (1940–1991). Šiame knygos ženkle „Ex libris Stasys Petkevičius“ tarp knygų ir medikamentų pavaizduotas gydytojas, rankose laikantis kaukolę ir vaistažoles.
Šie G. Bagdonavičiaus sukurti netiražuoti ekslibrisų eskizai saugomi L. Petkevičienės rinkinyje.
Ex libris Vytenis Rimkus (apie 1970 m., eskizai). Menotyrininkas, kolekcininkas prof. Vytenis Rimkus (1930 – 2020) knygomis domėjosi nuo vaikystės. Namuose buvo didelė jo tėvo Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojo Jaroslavo Rimkaus (1888–1976), biblioteka.
Gresiant trėmimams jo tėvas savo biblioteką išvežė pasaugoti dviem kaimynams. Grįžęs iš tremties ir lagerio, tėvas vieną didesniąją bibliotekos dalį rado net nepaliestą, o kitos neliko. V. Rimkaus kruopščiai kaupta gimnazijos laikų bibliotekėlė taip ir dingo be pėdsakų, o kartu – ir pašto ženklų kolekcija
1958 m. grįžęs iš tremties V. Rimkus pradėjo kaupti asmeninę biblioteką. Mokydamasis Leningrado akademijos I. Repino dailės institute pirkdavo vos ne visus leidinius apie meną. Sukaupė daug smulkiųjų leidinių – parodų katalogų, bukletų, teatrų, koncertų programų. Surinko apie keletą tūkstančių knygų ir įvairių leidinių apie meną (albumai, parodų katalogai), istoriją, kraštotyrą, lituanistiką, dar apie tremtį Sibire, įvairių enciklopedijų, žinynų, žodynų. Daugiausia knygų – lietuvių ir rusų kalbomis, dar lenkiškų, latviškų, estiškų, anglų, vokiečių, po vieną kitą – kitomis kalbomis, daug autografuotų knygų – su S. Šalkauskio, J. Paukštelio, T. Ivanausko, J. Balčikonio, J. Basanavičiaus, J. Grušo ir kitų parašais.
V. Rimkus nuo 1966 m. rinko ekslibrisus apie Šiaulius (ar susijusius su Šiauliais), jų turėjo per 200, kaupė literatūrą apie knygos ženklus. Jis apie ekslibrisą ir kolekcionavimą rašė: „Ekslibrisas – paslankus, dėkingas dailės žanras, gerai įsikomponuojantis į kultūros procesą. Nuo savo pirminė funkcijos – ženklinti knygos priklausomybę – jis plėtoja savo buvimo erdvę, tampa kolekcionavimo objektu, grafikos temų ir technikų plėtotės rodikliu, tautų, žalių kultūros reprezentantu. Toks funkcijų daugialypiškumas ir lemia aukštą šiuolaikinio ekslibriso meną ir visuomeninį statusą.“
V. Rimkus surinko nemažą knygos ženklų kolekciją, G. Bagdonavičiaus piešinių, eskizų, atvirukų, fotografijų, ekslibrisų. Iš savo rinkinių buvo surengęs parodų, davęs eksponuoti bendroms (atvirukų, ekslibrisų, dokumentų ir kt.) parodoms. Didžioji V. Rimkaus knygų ir dokumentų dalis 2021 metais perduota Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai.
Prof. V. Rimkus artimai bendravo su dailininku G. Bagdonavičiumi, rašė straipsnius apie jo kūrybą, iš savo rinkinių rengė šio dailininko sukurtų ekslibrisų parodas.
G. Bagdonavičius turėjo sumanymą sukurti ekslibrisą V. Rimkui. Tam sukūrė nemažai knygos ženklo eskizų V. Rimkui. Prof. V. Rimkaus dukra Janina Budrienė aptarė šio ekslibriso eskizus: „Peržiūrėdama savo tėvo Vytenio Rimkaus rinkinį, atkreipiau dėmesį į seriją piešinių – jam kurto ekslibriso eskizų. Pats šio ekslibriso adresatas nežinojo, kad jam yra kuriamas šis kūrinys, o eskizai buvo rasti jau po dailininko mirties.
Tai labai įdomūs piešiniai, kuriais mėginama rasti ir atskleisti žmogaus materialinius ir dvasinius interesus. Tai įvairūs daiktai ir jų simbolika, kompozicinė sandara – apskritai meninis vaizdas. Šiandien sunku nustatyti, ar pats dailininkas buvo patenkintas savo paieškomis, bet atrodo galutinio, baigto varianto taip ir nebuvo. Vis dėlto jau ir esami darbai atskleidžia tą ilgą, nelengvą ieškojimų kelią, o jo rezultatai tapo savarankiškais meno kūriniais.
Tie eskizai paliudija, kad dailininkas, sukūręs savitą lietuviškojo ekslibriso stilistiką, pirmiausia susipažindavo su adresato savybėmis, charakteriu, jo darbu ir to darbo reikšme. Panašus procesas, tikriausiai vyko ir kuriant ekslibrisus įstaigoms, sukaktims, reikšmingiems įvykiams pagerbti.
Išlikę ekslibrisų eskizai reikšmingai papildo kolekcijas, atskleidžia ir praturtina G. Bagdonavičiaus kūrybinio palikimo visumą“ (Budrienė J. Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų eskizai. Kn.: Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai (sud. Asta Kaktytė, Jonas Nekrašius. – Šiauliai: Povilo Višinskio viešoji biblioteka, 2017, p. 54-57).
Yra išlikę G. Bagdonavičiaus sukurto ekslibriso V. Rimkui, 17 eskizų, kurie saugomi prof. V. Rimkaus fonde Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.
Ex libris E. Tarnauskas (1968). Cinkografija (P1), dydis 60 x 45 mm. Knygos ženklas sukurtas žymiam Lietuvos klinicistui ir pedagogui doc. Enrikui Tarnauskui (1910–1995).
E. Tarnauskas 1933–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete ir įgijo gydytojo diplomą. VDU klinikose atliko privalomąją gydytojo praktiką, dirbo Rokiškio apskrities ligoninėje. Savo likimą E. Tarnauskas susiejo su akušerija ir ginekologija. 1940 m. pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo universiteto klinikų Ginekologijos skyriuje. 1944 m. dirbo Alytuje. 1946–1950 m. vadovavo ginekologijos skyriui, dirbo asistentu VDU Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Nuo 1950 m. po VDU reorganizacijos tęsė darbą katedroje ir ginekologijos skyriuje. 1946 m. pirmasis Lietuvoje pritaikė kolposkopiją. 1957 m. apgynė disertaciją ir 1958 m. pradėjo eiti katedros docento pareigas. 1962 m. jam suteiktas pedagoginis docento vardas.
E. Tarnauskas įsteigė Respublikinę akušerių ir ginekologų draugiją, jai vadovavo 1958–1962 m. Buvo ilgalaikis Mokslinės tarybos narys, respublikinės medikų draugijos, Vilniaus krašto akušerių ir ginekologų draugijos Garbės narys. 1981 m. E. Tarnauskui suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio gydytojo vardas. Doc. E. Tarnauskas Kauno medicinos institute dirbo iki 1983 m., klinikose iki 1990 m. Mirė 1995 m. gruodį.
E. Tarnausko knygos ženklas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiuose rinkiniuose.
Ex libris Vilius Uloza (XX a. II p.). Stilizuota plačiai pastatytomis kojomis žmogaus figūra su žąsies plunksnomis rankose. Už nugaros – ekslibriso viršutinėje dalyje užrašas: „ex / LI / BR / IS“, apatinėje – „M / VILIUS / B / ULOZA“. Žemiau dekoratyvinis užrašas: „EX / LIBRIS“.
V. Ulozos knygos ženklai saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Ex libris Auksė Vasaitytė (XX a. II p.). Dydis 54 x 53 mm, popierius, dažai. Knygos ženklas-eskizas šiaulietei poetei Auksei Vasaitytei (1947–1988). Ekslibriso kompozicijoje pavaizduota atversta knyga, iš kurios kyla spinduliai, dvi paukščio plunksnos, du skrendantys aukštyn paukščiai, užrašas „Ex Libris“. Kompozicijos apačioje užrašas: „Auksė / Vasaitytė / Flower“.
A. Vasaitytės ekslibriso eskizas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Ex libris Vinco Vaitekūno (XX a. II p.). Knygos ženklas eskizas muziejininkui, esperantininkui Vincui Vaitekūnui (1908–1987). Gimė 1908 Šlapakių k., Joniškio rajone. 1929 m. baigė Šiaulių valstybinę gimnaziją. 1933 m. tapo Šiaulių kraštotyros draugijos sekretoriumi, „Aušros“ muziejaus bendradarbiu. Mokėjo anglų, vokiečių ir esperanto kalbas. V. Vaitekūnas buvo aktyvus kraštotyrininkas, bendradarbiavo spaudoje. Buvo išrinktas respublikos garbės kraštotyrininku.
Ekslibriso kompozicijos kairėje pusėje – medžio kamienas, skydas su dvigubu kryžiumi, užrašas: „EX LIBRIS / Vincas / VAITIEKŪNAS“, žemiau – namelis tarp medžių, dešinėje – dekoratyvus apskritimas.
V. Vaitekūno knygos ženklas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiuose rinkiniuose.
(Bus tęsinys)

Ši knyga Prano Razmos. 1933 m.

Ex libris Б. Аф. Вилинбахова. 1956 m.

Ex libris E. Tarnauskas.

Ex libris Stanislovui Sipkui. Eskizas.

Ex libris E. Tarnauskas.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris Vyteniui Rimkui. Eskizas.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris Vinco Vaitiekūno. Eskizas.



