(Pabaiga)                                                                                                      

Vaikščiojant aplink Šatrijos kalną, verta susipažinti su jo istorija, įvairiais padavimais, legendomis ir pasakojimais, čia vykstančiomis apeigomis ir organizuojamomis šventėmis. Apie visa tai galima perskaityti  stenduose, kurie išdėstyti priekalnyje, palei taką, vingiuojantį aplink Šatrijos kalną. Stenduose esantys tekstai byloja, kad vienas iš pagrindinių pagonybės ir mitinio pasaulio vietų Žemaitijoje buvo Šatrijos kalnas, ant kurio stovėjo senojo tikėjimo stabai ir buvo kūrenama  amžinoji ugnis, kuri globojo ne tik namų židinio ugnį, bet ir visą ūkį, gyvulius, moterų darbus, ypač verpimą prie balanos ar žvakės. Ugnies prižiūrėtojai buvo žynių luomo atstovai – vaidilos ir vaidilutės. Dar ir šiais laikais kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį, senojo žemaičių tikėjimo tęsėjai susirenka ant Šatrijos kalno švęsti ugnies deivės Gabijos šventės.

Švenčiant Amžinosios ugnies šventę, liepos trečiąjį sekmadienį, apeigų dalyviai renkasi ant Raudonkalnio, esančio šalia Šatrijos kalno, kur ugnume saugoma Šatrijos ugnis. Eisena su ugnimi patraukia į Šatrijos kalną. Eidami ratu giesmėmis pagerbiama Šatrija, Dievai ir protėviai. Vyksta Ugnies pagerbimas ir atnaujinimas. Žemynėliaujama ir vyksta kitos iš protėvių paveldėtos apeigos ir tradicijos.  

Rugpjūčio mėnesį ant Šatrijos kalno švenčiama Žemynos Žolinių šventė. Jos metu renkami žolynai, daromi kūriniai ir žolynai, puošiamas Žemynos medis. Vyksta Žolynų šventinimo apeiga ant Šatrijos kalno. Po apeigos rengiamos bendros suneštinės vaišės, skamba giesmės ir senosios lietuvių dainos, šokami rateliai, vyksta pasivaikščiojimai aplink Šatriją.  Atsivežti seni praėjusių metų žolynai aukojami ant aukuro Šatrijos kalne.

Su Šatrijos kalnu susijusi Blukvilkio (žemaitiškai Blokvėlkė) šventė, kuri švenčiama saulei leidžiantis, per patį Saulės Kalėdų virsmą.  Papročių puoselėtojai, Luokės apylinkių gyventojai atgaivino paprotį užtempti Blukį į Šatriją ir sudeginti jį ant kalno viršūnės su visomis metų blogybėmis. Tai tikra žemaitiška senoji Kalėdų-Saulėgrįžos šventė, susijusi su Šatrija.

Eidami ratu aplink Šatriją Blukvilkio šventės dalyviai prisimena praėjusius metus, pasvajoja apie ateinančius, stebi gamtos ženklus. Mušant tabalams ir kartojant burtažodį „Tabalai tai tai, judink seni kaulai, up up up suplok rankų delnus...“ atsikratoma visokių metų blogybių ir suvaromas viskas į Blukį. Paskui Blukis sudeginamas su blogybėmis ant Šatrijos kalno, kaip darė žemaičiai nuo seniausių amžių. Kol Blukis dega, žmonės skaistinasi prie Ugnelės, šoka ratelius, dainuoja, vaišinasi atsineštais valgiais ir gėrimais, džiaugiasi gamta, gėrisi apylinkių vaizdais ir kraštovaizdžiu.

Nuo Šatrijos kalno apžvalgos aikštelės galima pamatyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalnius, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnus, Užventį, Upyną, Telšius ir kt. Išskirtinę panoramą lemia kalno padėtis takoskyrinio kalvyno atžvilgiu. Šatrijos kalnas stūkso šiauriniame kalvyno kampe, todėl aplinkui plytinti plynaukštė sustiprina aukščio įspūdį: rytuose driekiasi Užvenčio dubuma, šiaurėje plynaukštė pereina į Ventos lygumą, o vakaruose esanti Virvytės dubuma atitolina Viešvėnų kalvyną.

2012 m. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendino techninį projektą „Pašatrijos piliakalnio su gyvenviete sutvarkymas“. Šio projekto partneris – Varnių regioninio parko direkcija. Įgyvendinant projektą, atlikti archeologiniai tyrimai, suformuoti komplekso lankymo maršrutai, įrengtos atokvėpio, informacinės ir dvi automobilių stovėjimo aikštelės, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai.

Dabar Šatrijos kalnas reprezentuoja Telšių rajoną visoje Lietuvoje. Kalno apylinkės paskelbtos Šatrijos kraštovaizdžio draustiniu (plotas 813 ha), kurio tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vieną unikaliausių bei įspūdingiausių Lietuvos moreninių masyvų kraštovaizdžių su ypatingos vertės archeologiniu kompleksu.     

2021 07 09 1

Iškilmės ant Šatrijos kalno. 1939 m. Foto „Vilnius“, Luokė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 07 09 8

Šatrijos kalnas. 1937 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 07 09 22

Vaizdas nuo Šatrijos kalno. J. Nekrašiaus nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94604779
Į viršų