(Tęsinys)                                                                                                        
Gerardas Bagdonavičius sukūrė daugiau kaip 200 ekslibrisų!
G. Bagdonavičius per visą savo kūrybos laikotarpį sukūrė daugiau kaip 200 ekslibrisų. Spaudoje nevienodai nurodomas šio dailininko sukurtų ekslibrisų skaičius.

1944 m. „Varpų“ almanache S. Vaitkus apie Bagdonavičiaus kūrybą rašė:  „Grafikoje, būdamas šios srities Šiauliuose pionierius, yra nupiešęs ir realizavęs kelioms dešimtims knygų viršelius, įvairias užsklandas, įv. knygoms iliustracijas, švenčių ir k. atvirukus ir t. t. Be to, Bagdonavičius yra įgijęs meisterio vardą piešime originalių adresų, diplomų, plakatų ir įv. tipografinių apipavidalinimų, be to – exlibrisų; exlibrisų projektavime vaizduojamo asmens charakteristiką, profesiją bei pomėgius siekia išreikšti simboliškai. Viso exlibrisų yra sukūręs per 50. <...> Daug kruopštaus darbo yra įdėjęs ir į kraštotyros darbą bei kolekcionavimą. Su neišsemiama energija renka iš viso pasaulio moderniųjų dailininkų darytus įvairius ekslibrisus, kolekcionuoja mūsų tautodailę“  (Vaitkus S. Veržlios dvasios kūrėjas (G. Bagdonavičiaus 20 metų darbuotės proga).  „Varpai“, 1944, p. 329–331).

Menotyrininkas, prof. V. Rimkus 1976 m. rašė, kad dailininkas G. Bagdonavičius yra sukūręs apie 100 ekslibrisų, tačiau jis pilno jų rinkinio neturi (V. Rimkus. Ekslibriso paroda. Lankstinukas. 1976 m. Šiauliai. Išleido Lietuvos savanoriškos knygos bičiulių draugijos Šiaulių m. skyriaus valdyba).

Pats G. Bagdonavičius yra minėjęs, kad per savo gyvenimą sukūrė apie 200 knygos ženklų. Yra išlikęs paties dailininko G. Bagdonavičiaus sudarytas sąrašas, pavadintas „Gerardo Bagdonavičiaus ex librisai (labai nepilnas) tik pagal užsakymus“, su pastaba: „Atranka – nes seniau jų nerinkau, neregistravau,“ Šiame sąraše nurodyta, kad iki 1966 m. dailininkas G. Bagdonavičius sukūrė 121 ekslibrisą. Tačiau tai nepilnas sąrašas.

Po 1966 m. dar buvo beveik 20 jo kūrybos metų, per kuriuos dailininkas G. Bagdonavičius sukūrė apie 100 knygos ženklų, jų eskizų, piešinių.

Ekslibrisų tyrinėtojas ir kolekcininkas Vitolis E. Vengris, susirašinėjęs su dailininku G. Bagdonavičiumi, savo sudarytame albume „Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibrisai“ nurodo, kad G. Bagdonavičius sukūrė apie 200 ekslibrisų. „Pats produktyviausias ekslibrisų kūrėjas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Gerardas Bagdonavičius, ne kartą eksponavęs savo ekslibrius užsienyje. 1931 m. jo darbai buvo pažymėti diplomu Los Angeles parodoje“  (Vitolis E. Vengris. Lithuanian bookplates Lietuvių ekslibrisai. Lithuanian library press, Inc. and Loyola university press Chicago, Illinois 1980, p. 45).Vitolis E. Vengris nurodo, kad G. Bagdonavičius sukūrė apie 200 ekslibrisų.

Manau, kad galima drąsiai teigti, jog G. Bagdonavičiaus sukūrė ne tik apie 200 ekslibrisų, tačiau paliko dar daug nebaigtų knygos ženklų piešinių, jų eskizų. Daugelis jo sukurtų knygos ženklų skirti iškilioms Šiaulių ir Lietuvos asmenybėms, kultūros ir visuomenės veikėjams. Šie ekslibrisai atskleidžia Lietuvos ir Šiaulių miesto istoriją, kultūrą ir tradicijas. Savo ekslibrisuose dailininkas siekė išsamiau papasakoti apie žmogų, knygos savininką.

V. Kisarauskas, aptardamas Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisus, 1969 metais rašė: „Lietuviškų knygų ženklų – ekslibriso istorijoje, šalia prof. P. Galaunės, ryškiausia figūra yra šios mažosios grafikos kūrėjas, populiarintojas, kolekcionierius G. Bagdonavičius.

Ryški dailininko individualybė ir pasaulinės meno srovės jo ekslibrisuose persipynė į vieną turtingą ir puošnų audinį. Stilizacija, aiški konstruktyvizmo kryptis pirmuosiuose darbuose vėliau paprastėja, nyksta, atsiranda detalus piešinys, o vėliau ir eskiziškumas. Dailininkas knygų ženkluose piešia elementus, atskleidžiančius knygos savininko profesiją pomėgius, silpnybes. Tačiau tas detalių gausumas netrukdo bendram įspūdžiui ir visumai. Išradingumu dailininkas pasižymi šriftų komponavime ir panaudojime“ (V. Kisarauskas. Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisai. „Naujos knygos“, 1969, Nr. 8).

Pasak V. Kisarausko, „G. Bagdonavičiaus kūryba sudaro vientisą ir ryškų etapą mūsų ekslibrisų raidoje“ (V. Kisarauskas. Ekslibrisas Lietuvoje 1900–1945. „Bibliotekų darbas“, 1969, Nr. 3).

Menotyrininkė I. Korsakaitė, aptardama dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtus knygos ženklus, rašė: „G. Bagdonavičius praturtino ir lietuvių ekslibrisą. Knygos ženkluose dailininkas naudojo sudėtingą emblematiką, simboliką, mėgsta antikinės mitologijos arsenalą. Dažnai jo ekslibrisuose matome lietuvių liaudies meno motyvų: kryžių ir koplystulpių (K. Jasėno, 1927, J. Jagmino, 1934; S. Stonio, 1926), stilizuotų lelijų (M. Kavolio, 1926) ar geometrinių juostų ornamentiką (P. Požėlos, 1938) ir kt.“ (Korsakaitė I. Gyvybinga grafikos tradicija, V., 1970, p. 69).

V. Krikštaponis apie dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisus, rašo, kad G. Bagdonavičiaus kūryboje susipynė Vakarų Europos plastinio meno srovės. Savo stilistika dailininko ekslibrisai buvo nevienodi, nes per daug metų keitėsi jo požiūris, stilius, darbo metodas. Bendras G. Bagdonavičiaus ekslibrisų bruožas – kruopštus realistinis piešinys, didelis preciziškumas, aiški kompozicija. Dailininkas piešiamus elementus komponuodavo į paprastą geometrinę figūrą, kvadratą, stačiakampį, kai kurie jo darbai turi ir sudėtingesnę konfigūraciją. Kartais dailininkas viename knygos ženkle sujungė ir kelias geometrines figūras, kai viename ekslibrise autorius įkomponuodavo antikinės skulptūros siluetus, o apačioje – šriftinius trikampius ar stačiakampius  (Krikštaponis, V. Kūrėjas ir pedagogas, sugebėjęs išlikti savimi. XXI amžius, 2011 rugpjūčio 31 d., Nr. 61).

G. Bagdonavičius ekslibrisus kūrė keliais etapais. Pradžioje ekslibriso piešinį padarydavo plunksnele tušu ant popieriaus, kartais prireikdavo ne vieno eskizo, kol dailininkas likdavo patenkintas savo kūriniu. Po to jis šį piešinį perkeldavo į cinkografinę plokštelę, užsakydamas cinkografinę klišę spaustuvėje, ir suderinęs su užsakovu pagamindavo spaustuvėje ekslibriso norimą tiražą. Taip dauguma jo sukurtų ekslibrisų buvo tiražuojami cinkografine kliše spaustuvėje. Tokių ekslibrisų jis nepasirašydavo ir jie plisdavo Lietuvoje didžiuliais kiekiais.  

Taip jis kurdavo ekslibrisus tarpukaryje, taip tęsė šią kūrybinę veiklą ir antrosios okupacijos metais. Ypač jam daug padėjo Vilniuje gyvenęs kolekcininkas ir spaustuvės darbuotojas Josifas Šapira (1921–2005). Jis sovietmečiu daug G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų atspaudė iš cinkografinių klišių. J. Šapira dirbo vienoje iš Vilniaus spaustuvių ir, pasinaudodamas šią galimybe, gamino klišes ir tiražavo didžiuliais kiekiais ir įvairiomis spalvomis atspaustus G. Bagdonavičiaus ekslibrisus. Taip G. Bagdonavičiaus ekslibrisai sovietmečiu paplito po visą pasaulį, kadangi kolekcininkas J. Šapira juos siuntinėjo mainams kitų šalių ekslibrisų kolekcininkams.

Teko lankytis pas J. Šapirą bute Vilniuje ir mačiau didžiulius kiekius atspaustų spaustuvėje įvairių spalvų G. Bagdonavičiaus ekslibrisų. J. Šapira ne vieną dešimtį G. Bagdonavičiaus ekslibrisų yra ir man padovanojęs. Tokių G. Bagdonavičiaus ekslibrisų turi daugelis Lietuvos kolekcininkų. Taip kolekcininkas ir spaustuvininkas J. Šapira savotiškai propagavo šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus kūrybą ir jo sukurtus ekslibrisus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Dar nemažai G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų ar jų eskizų neišliko arba nėra žinomi, saugomi įvairiuose muziejuose, privačiuose rinkiniuose ar kolekcijose. 2015 m., padedant šiauliečiui Mariui Bekeriui, kuriam knygose pavyko aptikti iki šiol nežinomus tris ekslibrisus, kuriuos G. Bagdonavičius maždaug apie XX a. septintąjį dešimtmetį sukūrė Šiauliuose žinomam knygrišiui Stanislovui Sipkui (1910–1993).

Pokario ir sovietiniais metais G. Bagdonavičius taip pat kūrė ekslibrisus, dalyvavo respublikinėse parodose: 1960 m. eksponavo 3 ekslibrisus, 1967 m. – taip pat 3, 1970 m. – 4, 1972 m. – 3, 1974 m. – 8, 1975 m. – 5.

G. Bagdonavičius iki pat 1986 m. dalyvavo ekslibrisų parodose, konkursuose, seminaruose, propagavo lietuvių knygos ženklą Šiauliuose ir Lietuvoje.

Savo įrašuose dailininkas G. Bagdonavičius naudojo įvairias monogramas, antspaudus, inicialų sutrumpinimus su įvairiais žodžiais lietuvių, rusų, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis. Šiais įrašais ir atspaudais jis žymėdavo savo sukurtus knygos ženklus ir kūrinius, ekslibrisų kolekcijos eksponatus, savo bibliotekos knygas, įvairius leidinius, rankraščius.

Savo knygas G. Bagdonavičius žymėjo penkių eilučių neapibrėžtu spaudu: „GERARDAS / BAGDONAVIČIUS / ŠIAULIAI / Aušros alėja 84 Nr. / LIETUVA – LITHUANIA“.

1981 m. pabaigoje Vilniuje, Respublikinėje bibliotekoje (dabar – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), buvo surengta didžiulė G. Bagdonavičiaus ekslibrisų paroda, kurioje eksponuota daugiau kaip 100 jo mažosios grafikos kūrinių. Ta proga Savanoriška knygos bičiulių draugija ir Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubo ekslibriso ir knygos grafikos sekcija išleido šios parodos katalogą, jau tapusį bibliografine retenybe.

Šios parodos katalogo įžanginiame žodyje dailininkas Vincas Kisarauskas apie G. Bagdonavičiaus sukurtus ekslibrisus rašė: „Jie pasižymi dideliu stilistiniu vieningumu ir kartu vaizduojamų objektų, siužetų, nuotaikų įvairove, detalės ir visumos pajautimu, konstruktyvizmu, vėliau pereinančiu į smulkesnes faktūras, lyriškesnes nuotaikas. Ypač tai būdinga pastarųjų metų darbams“ (Gerardas Bagdonavičius. Ekslibrisų parodos katalogas (sud. A. Čepauskas). Vilnius: Lietuvos savanoriška knygos bičiulių draugija, Vilniaus Mažvydo knygos bičiulių klubo ekslibriso ir knygos grafikos sekcija, 1981, p. 2).

Bene paskutiniai dailininko veiklos ir kūrybos ekslibriso srityje metai yra tvirtai susiję su Pakruoju. Čia buvo surengtos paskutinės ir reikšmingiausios  jo ekslibrisų parodos.

1985 m. birželio mėnesį Pakruojo rajono centrinėje bibliotekoje buvo organizuota G. Bagdonavičiaus ekslibrisų paroda, kurioje eksponuota 50 knygos ženklų, sukurtų įvairiu laiku. Ta proga Pakruojo knygos bičiulių klubo „Akiratis“ nariai apsilankė pas dailininką jo namuose Šiauliuose, apžiūrėjo jo studiją. Susitikimo metu G. Bagdonavičius papasakojo apie savo kelią į dailę, apie sukurtus paveikslus, ekslibrisus, surinktas meno vertybes, pasidalijo prisiminimais iš susitikimų su įžymiais žmonėmis.

Atsisveikindamas G. Bagdonavičius paliko įrašą „Akiračio“ klubo atsiliepimų knygoje: „Pakruojo bibliofilų ekskursijos apsilankymo proga mano namuose bei ekslibriso parodos ten maloniai proga iš gilios širdies reiškiu savo padėką ir nepaprastai džiaugiuosi ir laukiu naujų aplankymų!      

Su susijaudinimu ir dėkingumu visuomet pasiruošęs Jums tarnauti. Bagdonavičius Gerardas (pedagogas, dailininkas)“ (G. Bagdonavičiaus įrašas Pakruojo „Akiračio“ klubo svečių knygoje // Svečių knyga saugoma Pakruojo rajono J. Paukštelio viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriuje. 1985).

1985 m. „Akiračio“ klubo iniciatyva Pakruojyje buvo organizuota kilnojamoji ekslibrisų paroda, skirta Pakruojo miesto 400-mečio sukakčiai. Šioje parodoje, be kitų dailininkų, buvo eksponuojami ir G. Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklai. Šio dailininko ekslibrisai taip pat buvo eksponuojami Pakruojyje 1986 m. „Akiračio“ klubo surengtose grupinėse knygos ženklų parodose: „Pakruojis ekslibrise“, „Respublikos bibliotekų ženklai“ ir kt.

1985 m. paskelbtam tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Pakruojis-400“ G. Bagdonavičius sukūrė šešis ekslibrisus, iš jų du – Pakruojo miestui ir keturis knygos ženklus – Pakruojo bibliotekai. Tai vertinga ekslibrisų kolekcijos dalis, papildanti dailininko kūrybinį palikimą.

Nemažiau reikšmingas Šiaurės Lietuvos kultūros istorijai yra ir G. Bagdonavičiaus dalyvavimas Pakruojo miesto jubiliejui skirtuose renginiuose. 1985 m. rugsėjo 27-ąją, tarptautinio ekslibrisų konkurso „Pakruojis-400“ atidarymo dieną, miesto centre, skverelyje, buvo atidengta kraštiečio dailininko Klemenso Kupriūno sukurta skulptūrinė kompozicija iš girnų „EX LIBRIS“. Garbė atidengti šią skulptūrą buvo suteikta vyriausiajam konkurso dalyviui dailininkui Gerardui Bagdonavičiui.

G. Bagdonavičius XX a. devintajame dešimtmetyje aktyviai dalyvavo Pakruojyje organizuojamose ekslibrisų parodose ir konkursuose, seminaruose ir susitikimuose, noriai dalydavosi savo didžiule patirtimi ir sumanymais. Išlikę laiškai byloja apie Bagdonavičiaus didelį entuziazmą ir paramą kultūros plėtotei Pakruojyje.       

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centre saugomas įdomus aplankalas su paties dailininko kaligrafišku įrašu viršelyje. Tai dailininko G. Bagdonavičiaus dovana bibliotekai, įteikta 1971 m. liepos 25 d. Aplankale yra kitas dailininko įrašas, patvirtinantis šios dovanos paskirtį: „Šiaulių viešosios bibliotekos skaityklos fondui – bendros mūsų meilės knygai – vardan bibliografijos aukuro. Gerardas Bagdonavičius. 1971 m. liepos 25 d. – per savo gimtadienį“. Šiame aplanke sudėti geriausi dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisai, sukurti įvairiais laikotarpiais.       

Po dailininko mirties didžioji dalis jo kūrybinio palikimo, ekslibrisai ir jų eskizai buvo perduoti Šiaulių „Aušros“ muziejui. Iš to palikimo matosi, kad dailininkas daug eksperimentavo, ieškodavo, kol sukurdavo norimą ekslibrisą. Muziejaus fonduose saugoma dešimtys įvairių ekslibrisų eskizų, projektų.

Prof. V. Rimkus rašė: „Stambiausias ir pagrindinis G. Bagdonavičiaus kūrybos saugotojas – „Aušros“ muziejus. Ten dar jam tebegyvenant ir ypač po jo mirties susikaupė stambieji kūriniai – tapyba ir grafika, scenografijos, eskizai, piešiniai, ekslibrisai ir dar daug kas, tačiau nemažai jo kūrinių yra pasklidusių ir kitur. Įdomi kolekcija susikaupė ir pas mane. Kaip ji susiklostė? Pirmiausia tai ekslibrisai, kuriuos jis man dovanodavo ir kurie sudaro pagrindinę mano šiaulietiškų ekslibrisų dalį. Čia yra ne tik tipografiniu būdu atspausdinti tiražuoti lakštai, bet ir jų variantai spalvotame popieriuje bei darbai, padauginti foto būdu. Yra ekslibrisų eskizų. Pasirodo, jis kūrė man ekslibrisą, bet taip ir nesukūrė galutinio varianto, o liko tik keletas eskizų. Yra ir kitų bandymų – jie, tie eskizai, ypač vertinga ekslibrisų kolekcijos dalis.

Aš nesiimu jo kūrybos vertinti – apie tai daug rašyta. Bet kyla klausimas, ar ekslibrisų kolekcija pilna. Deja, reikia pripažinti, kad negali būti pilna, nes pats G. Bagdonavičius skundėsi, kad visų savo darbų neturįs“ (Rimkus, V. Pabūkime su Gerardu Bagdonavičiumi. Kolekcija, 1996, Nr. 3, p. 30).

G. Bagdonavičius, mokslininkui ir ekslibrisų kolekcininkui Vitoliui E. Vengriui, gyvenančiam JAV, yra sukūręs net dešimt skirtingų variantų (eskizų).  Jis siekdamas sukurti ekslibrisą Vitoliui E. Vengriui ne kartą rašė šiam kolekcininkui laiškus į JAV.  

Iš 1973 m. gruodžio 19 d. G. Bagdonavičiaus laiško V. E. Vengriui (JAV): „Malonus prieteliau. <...> Su džiaugsmu pasistengsiu tuoj nupaišyti Jūsų ex librisą ir net keletą įvairiai. Bet tuoj parašykite, kokią turit darbo specialybes, hobby, pomėgis ir t. t. Tada ex libris galiu priderinti Jums. Ar su pilnu vardu norite? Parašykite!

Deja, dėl prieškarinių ex librisų atsiuntimo Jūsų kolekcijai yra visai sunku, nes praėjo jau 33 metai! Jau nėra iš ko juos dabar surinkti! Nors aš jums Kaune pasistengsiu pereiti senus draugus ir kt. ir visur įsakmiai dėsiu visas tam reikalui pastangas Jums!“ (Ištrauka iš G. Bagdonavičiaus 1973 m. gruodžio 19 d. laiško Vitoliui  E. Vengriui. Vitolio E. Vengrio archyvas).

1974 vasario 9 d. G. Bagdonavičiaus laiškas V. E. Vengriui (JAV): „Aukštai gerbiamas ponas V. E. Vengris!  O dėl Tamstos ex libriso, tai dar Tamsta neparašėte man reikalingų smulkmenų – simbolių – emblemų, nes aš visados stengiausi naudoti juos kompozicijose. Jei Tamstai tai nėra taip esminga, tai prašom parašyti – tada sukursiu be tų elementų. Pradėjau su tom žiniom T[amstos] laiške nuo 4/I. Tai irgi gali pakakti ex librisui. Tuoj atsiųsiu tokias jų kompozicijėles atskirame laiške – keletą variantų“ (Ištrauka iš G. Bagdonavičiaus 1974 m. vasario 9 d. laiško Vitoliui E. Vengriui. Vitolio E. Vengrio archyvas).

Vitolis E. Vengris rašė: „Pats produktyviausias ekslibrisų kūrėjas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Gerardas Bagdonavičius, ne kartą eksponavęs savo ekslibrisus užsienyje. 1931 m. jo darbai buvo pažymėti diplomu Los Angeles parodoje“ (Vitolis E. Vengris. Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibriai. Lithuanian Library press, Inc. and Loyola University Press Chicago, Illinois, 1980, p. 45).

1997 m. Šiauliuose buvo suorganizuotas tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Gerardas Bagdonavičius. 1901–1986. Šiauliai“, kurio tikslas buvo įprasminti šio žymaus šiauliečio dailininko ir pedagogo asmenybę ir kūrybą, įamžinusią Šiaulių miesto istoriją ir kultūrą. Šiam konkursui 132 autoriai iš 127 pasaulio valstybių pateikė įvairia grafikos technika sukurtų 230 knygos ženklų, savitai ir originaliai atskleidžiančių dailininko G. Bagdonavičiaus asmenybę, jo darbus ir kūrybą, Šiaulių miesto kultūros ir istorijos paminklus, architektūrą ir gamtovaizdį.

Vienas iš konkurso dalyvių dailininkas Adolfas Vaičaitis iš Australijos rašė: „Man labai malonu skirti Gerardui Bagdonavičiui ekslibrisą, nes jo kūryba man buvo žinoma jau mano mokykliniame amžiuje Šiauliuose. G. Bagdonavičius stipriai jautė savo laikmečio meninę prasmę ir sėkmingai vystė savo kūrybinį talentą piešime, teatro scenų vaizdavime, ekslibrisuose. Aš, mokinukas, keletą kartų esu vaikščiojęs pro G. Bagdonavičiaus namą Aušros alėjoje, bet taip ir neišdrįsau pasibelsti į dailininko namo duris...“ (Nekrašius J. Dailininkas Gerardas Bagdonavičius ir ekslibrisai. Šiauliai: Saulės delta, 1998, p. 27).

G. Bagdonavičiaus sukurti knygos ženklai kartu su Pauliaus Galaunės, M. Dobužinskio, M. Bulakos, M. V. Jonyno ir kitų lietuvių autorių darbais sudaro XX amžiaus lietuviškų ekslibrisų klasikos fondą. Jis pagrįstai laikomas lietuviškų ekslibrisų mokyklos pirmtaku, XX a. Lietuvos knygos nuosavybės ženklo klasiku.
(Bus tęsinys)

Dail. G. Bagdonavičius. Ekslibrisas Zigmantui Kuzminskiui. 1934 m.

Dail. G. Bagdonavičiaus autoekslibrisas. Apie 1950 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Ekslibrisas Kazimierui Morkui. Apie 1930 m.

G. Bagdonavičius savo personalinėje parodoje. Apie 1971 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Apie 1960 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Aldonos ir Vytauto Saulių ekslibrisas. Apie 1960 m.

6 Dail. G. Bagdonavičius. Vitolio E. Vengrio ekslibriso eskizas. Apie 1974 m.