(Tęsinys)
Atsiliepimai apie „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriką
Tiek dėl fabriko pavyzdingo įrengimo, tiek dėl savininko A. Gricevičiaus vaišingumo beveik visos ekskursijos, kiek jų atvykdavo iš kitur tarpukariu į Šiaulius, būtinai aplankydavo „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriką. Pradedant nuo 1935 metų iki 1939 m. vasaros fabriką aplankė 199 ekskursijos (2000 kg saldainių į dieną. „Rūtos“ saldainių fabriką Šiauliuose aplankius. „Lietuvos žinios“, 1939 m. birželio 17, p. 22).
Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1935 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė lankytojų ir ekskursantų, aplankiusių „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriką, atsiliepimus apie šią įmonę ir jos gaminius: „1935. V. 20. Kražių „Žiburio“ gimnazija (48 asm.) aplankė „Rūtos“ saldainių fabriką. Su džiaugsmu ragavo lietuviško darbo saldainius ir, jei Dievulis leis, ir ateityje maloniai juos patys ragaus ir kitiems siūlys. Ilgo ir didžio gyvenimo!“
„1935 m. V 21 d. Panevėžio Žydų gimnazijos V-os klasės (16 asm.) ekskursija aplankė „Rūtos“ fabriko patalpas. Susipažinome su visais darbais. Mokiniai labai susidomėjo fabriko tobulumu, dirbinių gražumu ir visų darbų higieniškumu.“
„1935. V. 3 d. Pakapės ir Lingailių per. mok. IV-to skyriaus mokiniai (15 žm.) aplankė „Rūtos“ fabriko skyrius, paragavo „Rūtos“ saldainių ir nustebo įrengimais. Linki, kad kaip žalios rūtos kaimo šiaudinėse pastogėse, žaliuoja, kad taip pat „Rūtos“ saldainiai būtų mylimi ir vartojami visoj Lietuvoj, kaip miesto rūmuose, taip ir šiaudinėj pastogėj.“
„1935. VI. 4. Žemės ūkio akademijos II kurso studentų ekskursija, aplankiusi „Rūtos“ saldainių fabriką, susižavėjo lietuvio iniciatyvos kilimu pramonės srityje ir linki garbingos ir viltingos ateities.“
„Š. m. liepos 18 d. Gruzdžių jaunalietuvių apylinkės nariai aplankėme garsųjį Lietuvos saldainių fabriką „Rūtą“ Šiauliuose ir susipažinome su moderniu fabriko įrengimu, švariai ir higieniškai atliekamu darbu. Todėl linkime ir toliau „Rūtos“ fabrikui gaminti savo valstybei ir užsieniams patinkamus saldainius“ (Visuomenės nuomonė apie mūsų – Šiaulių „Rūtą“. „Įdomus mūsų momentas“, 1935. 08. 18, p. 2).
Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1936 m. liepos mėn. pranešė apie tai, kad „Rūta“ vėl buvo apdovanota aukso medaliu: „Šiauliečio p. Gricevičiaus saldainių fabrikas „Rūta“ didžiojoje šių metų žemės ūkio ir pramonės parodoje vėl buvo apdovanotas aukso medaliu už aukštos kokybės gaminius. Parodoje, tarp kitko, buvo 8 rūšys naujų saldainių. Apskritai, parodoje susidomėjimas „Rūta“ buvo labai didelis.
Fabrikas už savo gaminių aukštą kokybę iki šiol iš viso gavo jau 12 medalių, kurių 2 iš Anglijos. Pažymėtina, kad „Rūtos“ fabrike darbininkams yra parūpinta visa, kas reikalinga darbo higienai palaikyti, atlyginimas mokamas aukštas.
Įdomu tai, kad „Rūtos“ vardas tiek populiarus ir pasitikėjimas visuomenėje tiek didelis, kad mažiau sąžiningi biznieriai kiekviena proga panaudoja „Rūtos“ vardą savo tikslams, pav.: ledai „Rūta“, viešbutis „Rūta“, kojinės, muilas ir daugybė kitų gaminių bei įmonių vis pavadinama „Rūta“ (Pavyzdingoji „Rūta“ apdovanota medaliu. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 liepos 14, p. 4).
1936 m. didžiojoje žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune „Rūtos“ fabrikas vėl buvo apdovanotas aukso medaliu už aukštos kokybės gaminius. Į šią parodą „Rūta“ buvo atvežusi aštuonias naujų saldainių rūšis. „Susidomėjimas „Rūta“ buvo labai didelis“ („Įdomus mūsų momentas“, 1936 liepos 14). Tas pats laikraštis minėjo, kad „Fabrikas už savo gaminių aukštą kokybę iki šiol iš viso gavo jau 12 medalių, kurių 2 iš Anglijos“ (Pavyzdinga Rūta apdovanota medaliu. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 liepos 14, p. 4).
„Rūtos“ saldainių fabriko savininkas A. Gricevičius rūpinosi fabriko dirbančiaisiais, organizuodavo jiems šventes, gegužines. 1936 m. liepos mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „VII. 12 d. „Rūtos“ saldainių fabriko savininkas p. A. Gricevičius su ponia suruošė savo darbininkams gegužinę Bubiuose. Anksti rytą trimis sunkvežimiais šeimininkai nuvežė visus 150 darbininkų prie Dubysos krantų, kur įrengė jiems nemokamą bufetą, gražiai per visą dieną vaišinosi gegužinės dalyviai. Patys šeimininkai labai jaukioje nuotaikoje praleido dieną kartu su savo darbininkais ir tarnautojais, pareiškusiais didelio džiaugsmo ir padėkos. Linksmi, dainuodami, grįžo vakare į Šiaulius darbininkai. Ta proga reikia pažymėti, kad per visą fabriko veikimo laiką tarp savininkų ir darbininkų nebuvo nė vieno nesusipratimo, nė vieno darbininko atleidimo. Yra darbininkų, kurie jau dirba net 15 metų be pertraukos ir reiškia didelio pasitenkinimo savo padoriais šeimininkais“ („Rūtos“ gegužinė. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 liepos 14, p. 4).
1937 m. gegužės mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Gegužės 11 d. Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventei ruošti komiteto posėdyje, „Rūtos“ saldainių fabriko savininkas p. A. Gricevičius pranešė, kad jo fabriko darbininkai ir tarnautojai vienbalsiai pritarė komiteto pasiūlymui aukoti Ginklų fondui vienos dienos uždarbį. Tai džiuginantis reiškinys, kad visi taip vieningai prisideda prie šios svarbios idėjos vykdymo“ („Rūta“ aukoja. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 gegužės 16, p. 1).
Apie Šiauliuose įsikūrusį „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriką ir jo gaminius, kurie turėjo didelę paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1937 m. rugpjūčio mėnesį rašė: „Ko tūkstančiai žmonių važiuoja į Šiaulius. Vieta Šiauliuose, kuri traukia į save žmones ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš tolimojo užjūrio – Amerikos. Tokia vieta Šiauliuose – garsusis „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas. Į Šiaulius kasmet atvyksta specialiai – kad „Rūtą“ pamatytų – tūkstančiai žmonių (nebe šimtai!) ne tik iš visų Lietuvos kampų, bet ir užsieniečiai, ypač Amerikos lietuviai. Pavyzdžiui, per šių metų 2-3 mėnesius „Rūtą“ jau apžiūrėjo Vysk. Valančiaus v. žemės ūkio mokyklos mokinių ekskursija iš 40 asmenų, Moskavos (Seinų ap.) JŪR (Jaunųjų ūkininkų ratelis – J. N.) 50 narių ekskursija, 2-rojo inžinier. bataliono 14 kariūnų aspirantų ekskursija, Pušaloto v. (Panevėžio ap.) JŪR apie 20 žmonių ekskursija, Saldutiškio pradžios mokyklos mokiniai, Joniškio (Utenos ap.) JŪR 21 asmenų ekskursija, Žarėnų-Latvelių jaunalietuviai, Šventybrasčio ir Kalnaberžės (Kėdainių ap.) JŪR ekskursija iš 60 asmenų, Raguvos (Panevėžio ap.) JŪR iš 21 asmens, Panevėžio 8 nr. pradžios mokyklos mokiniai, Rokiškio mergaičių amatų ir ruošos mokyklos 20 mokinių, ŠŠ. J. Širdies Kongregacijos mokyklos 30 mokinių, Finansų ministerijos kooperacijos kursų klausytojai, Raseinių žemės ūkio mokyklos mokiniai, Šeduvos „Saulės“ progimnazijos mokiniai, kelios Amerikos lietuvių ekskursijos ir daugybė kitų ekskursijų bei paskiri asmenys.
Visi „Rūtos“ fabrike atsilankę žavisi pavyzdingu fabriko sutvarkymu, technika, švara. Visi fabriko lankytojai nuoširdžiai pareiškia savo nuomones – linki „Rūtai“ geriausios kloties, didžiausio pasisekimo. Čia skaitytojams pateikiame kelis būdingesnius atsiliepimus.
Gegužės 31 d. „Rūtą“ apžiūrėjo Mažeikių valstybinės gimnazijos mokinių ekskursija iš 150 asmenų, paties tos gimnazijos p. direktoriaus vadovaujama. Štai kaip atsiliepia šios ekskursijos vadovas: „Džiugu, kad Lietuvoje tos rūšies pramonė tarpsta ir kad atsiranda energingų ir nuoširdžių žmonių, kaip „Rūtos“ savininkai. Malonu buvo lankytis, malonu bus atsiminti, malonu bus ir „Rūtos“ saldainius valgyti ir raginti visus, kam brangūs nuoširdūs žmonės, jų pramonės gaminius vartoti“.
Marijampoliečiai laikraštininkai apie „Rūtą“ taip atsiliepia: „Liepos 20 d. vaikų laikraščio „Šaltinėlis“ (Marijampolė) redaktorius su bendradarbiu džiaugėsi pamatę mažųjų džiaugsmo šaltinį – „Rūtos“ saldainių fabriką. Darbas, tvarka, patarnautojai padarė malonų įspūdį. Valio lietuviškoji saldainių įmonė! Parašai.“
Rugpj. 12 d. „Rūtos“ fabriką lankė amerikietės, vienuolės, kurios taip apie „Rūtą“ atsiliepė: „Aplankėme, labai patenkintos, kad Lietuvoje taip sistemingai darbas tvarkomas. Ypač švarumas didelį įspūdį padarė. Seselės Amerikietės. Šv. Pranciškaus seserys, Pitsburgo Šv. Kazimiero seserys, Chicago.“
Čia štai, taip sakant, atsiliepimas daugiau iš idėjinės pusės. P. Gricevičiai vieną savo tarnautoją, Henriką Klovą, išleido į kunigus, kuris šiemet buvo įšventintas į kunigus. Ta proga jaunųjų kunigų ekskursija lankėsi „Rūtoje“ ir savo įspūdžius taip išreiškė: „Vakar, 1937 m. birželio m. 27 d. laimei šypsantis, jauno kunigo Henriko pirmus žingsnius džiaugsmu vainikuojant ir jo globėjams ponams Gricevičiams maloniai sutikus, jaunų kunigėlių puokštė sudūmojo pažiūrėti, kur pasigirdo kun. Henrikui Aukščiausiojo balsas. O šiandien, išvaikščioję tos didžiausios Lietuvą saldinančios įstaigos labirintus, nebesistebim, kur kun. Henrikas galėjo išmokti idealios tvarkos ir darbštumo. Tą mums atidengė įdomioji šios dienos ekskursija po derlingai šakojančią žaliąją „Rūtą“. Parašai“.
Radviliškio II-os žydų pradžios mokyklos mokinių ekskursija, vadovaujama tos mokyklos p. vedėjo ir dar dviejų mokytojų, apžiūrėjus „Rūtą“ taip atsiliepė: „Vaikai labai susidomėjo gamyba ir savininko maloniu nuoširdumu viską jiems aprodyti. Mokyklos vaikams fabrikas „Rūta“ seniai ir labai pažįstamas ne tik iš „Rūtos“ gaminių, bet ir iš savininko geraširdiškumo, kuris savo turtingomis aukomis maloniai prisideda kiekvieną kartą prie mokyklos ruošiamos loterijos. Linkime, kad „Rūta“ vis augtų ir plėtotųsi, o jos savininkui – ilgiausių ir laimingiausių metų! Parašai.“
Dėl vietos stokos kitų atsiliepimų necituosime, bet iš aukščiau pasakyto labai puikiai matyti, kokią reikšmę, – ne tik ekonominę, bet ir kultūrinę, – turi visai Lietuvai mūsų pavyzdingoji „Rūta“. Jei taip tvarkomų įmonių Lietuvoje turėsime daugiau, tai, kaip ekonominė, taip ir dvasinė ateitis tikrai bus be mažiausio debesėlio!“ (Ko tūkstančiai žmonių važiuoja į Šiaulius. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 rugpjūčio 22, p. 4)
Išaugus gamybai, atsirado poreikis „Rūtos“ fabrikui plėstis. 1938 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto statybos komisija išdavė leidimą Juzefai Gricevičienei statyti Šiauliuose, Tilžės g. 131, mūrinį dviejų aukštų gyvenamąjį priestatą skardos stogu ir patvirtintas šio statinio projektas (L. Peleckis-Kaktavičius „Rūtos“ istorija: puslapiai, kvepiantys šokoladu, p. 30-31).
Šiauliuose įsikūrusio saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ produkcija daugiausia buvo realizuojama Lietuvoje. 1938-1939 metais „Rūtoje“ metinė konditerijos gaminių gamybos apimtis išaugo iki 600 tonų (LCVA Šiauliuose, f. 152, ap. 1, b. 122, lp. 1). Iš šio skaičiaus: karamelė (vyniota ir nevyniota) – 340 t (57 proc.), saldainiai (glazūruoti ir neglazūruoti), marmeladas, irisas – 200 t (33 proc.), dražė (karamelinė ir šokoladinė) – 40 t (6,5 proc.), šokoladas įvairus – 20 t (3,5 proc.).
Gerą paklausą tarp pirkėjų turėjo vestuviniai saldainiai su specialiomis etiketėmis. „Rūtos“ fabrikas saldainių gamybai naudojo tiek vietinę, tiek ir importinę žaliavą. Sirupas, uogos, vaisiai, sviestas, o vėliau ir cukrus buvo vietiniai. Ši žaliava buvo naudojama karamelės gamybai. Pieną „Rūtai“ pristatydavo Šiaulių apylinkių gyventojai. Tarp jų buvo ir liaudies poetas J. Krikščiūnas-Jovaras (Raudonoji vėliava“, 1970 kovo 26).
Poetas keletą eilėraščių yra paskyręs ir „Rūtos“ fabrikui. Štai vienas toks posmelis, reklamuojantis „Rūtos“ saldainius:
O rūta, rūtelė, graži mūs gėlelė,
O Rūtos saldainiai – skani prabangėlė,
Paveikslais papuošti – graži dovanėlė.
Kitas poeto Jovaro eilėraštis „Rūtos“ yra skirtas šio fabriko produkcijos reklamai:
Rūtų šakelės širdį ramina,
Saldžius saldainius rankos gamina.
Rūtų lapeliai yra žaliausi,
„Rūtos“ saldainiai yra skaniausi.
Dainos jaunimo meilę pasėjo...
„Rūta“ saldainiai jėgas auklėja.
Rūtų vainiką linksma nešioti
„Rūta“ saldainius sveika vartoti.
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko saldainiams reklamuoti buvo sukurta nemažai eilių, kurių autoriai dažniausiai buvo Jovaras, kitų – Kazys Binkis. Tokių eilių sukurtos ištisos serijos. Pavyzdžiui, vestuvių saldainiai net penkių rūšių: „Jaunoji“, „Pamergė“, „Kvieslys“, „Kraičvežys“, „Svočia“. Saldainiams „Pamergė“ skirtos šios eilės:
Mūs jaunoji pamergėlė
Tai skaisti vestuvių gėlė.
Tartum angelas daili,
Visad linksma ir meili,
Ant galvelės žalios rūtos,
Myli tik saldainius „Rūtos“.
Savaitraštyje „Šiaurės Lietuva“ paskelbta „Gyvenimo saldybė“ priskiriama K. Binkio kūrybai. Šis kūrinėlis sueiliuotas „Rūtos“ fabriko saldainių reklamai:
Gyvenimas kartus,
Visokios bėdos ėda,
kartais taip būna neramu,
kad žmogus vietoj nenusėdi,
Eini gatve,
Tau užlipa ant kojos
Ir jau, žiūrėk, –
Tu grindiny voliojies.
Kai šitaip neramu,
Blogai taip nusiteiki,
Viena tik išeitis –
„Rūtos“ saldainių reikia.
Nusiperki, suvalgai,
Taip gera pasidaro,
Lyg būtum pirkęs motociklą
Ar dideliausį dvarą.
Saldainiai „Rūtos“ sveiki,
Saldainiai „Rūtos“ skanūs,
Juos valgo frantai, mamos,
Tetulės, dėdės, panos.
Tiktai saldainių „Rūtos“
yra rūšių daugybė.
Skubėk jų nusipirkti.
Nes jie – gyvenimo saldybė.
(L. Peleckis-Kaktavičius. „Rūtos‘ istorija: puslapiai kvepiantys šokoladu, p. 47).
1937 m. pirmą kartą „Rūtos“ saldainiai buvo išsiųsti į tarptautinę parodą JAV.
1938 m. spalio 5 d. Prekybos departamento Patentų skyriui buvo pateiktas „Rūtos“ fabriko įgaliotinio prašymas Nr. 25786 įregistruoti prekių ženklą pagal aprašymą: „Rūtos atvaizdas ir žodis „Rūta“. Prekių sąrašas: saldainiai, šokoladas, marmeladas ir kiti saldainių fabriko dirbiniai“.
Prekybos departamentas 1938 m. spalio 15 d. išdavė liudijimą Nr. 5295 išimtinai teisei naudotis prekių ženklu – rūtos atvaizdu ir žodžiu „Rūta“ (L. Peleckis-Kaktavičius „Rūtos“ istorija: puslapiai, kvepiantys šokoladu, p. 40-41)
1938 m. Prekybos registre buvo įregistruotas Lietuvių saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“ (reg. Nr. 130 (b. Nr. 412, savininkas A. Gricevičius). Įvairių rūšių saldainių ir šokolado gaminimas. Šiauliai, Tilžės g. 133. Skyriai: 1) Saldainių krautuvė „Rūta“ Nr. 1 – Šiauliai, Tilžės g. Nr. 129, 2) Saldainių krautuvė „Rūta“ Nr. 2 – Šiauliai, Vilniaus g. 140, 3) Saldainių krautuvė ir sandėlis „Rūta“ – Kaunas, Laisvės al. Nr. 61, 4) Saldainių krautuvė „Rūta“ – Kaunas, Laisvės al. Nr. 56 („Tautos ūkis“ 1938, Nr. 3, p. 69).
(Bus tęsinys)

Minkštų saldainių ceche apie 1934 m.

„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko reklama. XX a. 3 dešimt.

Saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ reklama. XX a. 4 dešimt.

Saldainių glazūravimo ceche apie 1933 m.



