(Pabaiga)                                                                                           
Kryžių kalnas. Nesuskaičiuojama daugybė įvairiausių kryžių pasakoja šio kalno istoriją, bylojančią apie žmonių likimus ir tikėjimą. Kiekvienas maldininkas ar keliautojas atvykęs prie Kryžių kalno nusilenkia šitam dvasios ir palaimos kalnui, stengiasi ir patys palikti jame savo atminties ir pagarbos ženklą – kryžių.

Kryžių kalnas turi ypatingą emocinę, sakralinę ir kultūrinę reikšmę. Tai gausiai piligrimų lankoma vieta.  Kerinti Kryžių kalno magija niekada nestokojo dailininkų ir fotografų dėmesio. XX a. pradžioje lietuvių dailininkas Antanas Jaroševičius viename savo darbe pavaizdavo Jurgaičių piliakalnį. Dailininkas Juzefas Perkovskis apie 1930 metus sukūrė medžio raižinį „Kryžių kalnas“. Šią sakralią vietą savo kūriniuose pavaizdavo M. Dobužinskis, A. Žmuidzinavičius, Vitolis Trušys, Antanas Krištopaitis, Ramunė Vėliuvienė ir kiti dailininkai.

Bene pirmą kartą 1912 m. iliustruotame savaitraštyje „Šaltinis“ buvo išspausdinta šiauliečio Kl. Skabeikos nuotrauka „Piliakalnis ties Jurgaičiais“. Tarpukariu šį piliakalnį dar fotografavo Vytautas Augustinas, Adomas Varnas, Kazimieras Skerstonas, Stasys Ivanauskas, Albertas Būdavas ir kt. Išsiskiria Balio Buračo tarpukariu fotografuotas Jurgaičių piliakalnis su Kulpės upeliu pirmajame plane ir Kryžių  kalno vartais apkabinėtais mažyčiais kryželiais. B. Buračas 1933 m. pabuvojęs Kryžių kalne rašė: „Viena tokių stebuklingų vietų yra garsusis Kryžių kalnas, kuriam aplankyti ir medžio kryžius aukoti daromi apžadai. Savo pažadėtąją auką, medžio kryžių, stato šiame Šventkalnyje tik tuomet, kada jau troškimai išsipildo. Tai tokiais šventais pasižadėjimais ant to piliakalnio išaugo keturių šimtų kryžių miškas.“

1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne lankėsi ir šv. Mišias aukojo Šventasis Tėvas Jonas Paulius II. Popiežius Jonas Paulius II, grįžęs į Vatikaną, Kryžių kalną paskelbė pasaulio katalikų paminklu, simbolizuojančiu viltį, tikėjimą, dvasingumą.

Minint vizito Kryžių kalne vienerių metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II padovanojo Lietuvai pagal specialų užsakymą italų skulptoriaus Enriko Manzinio sukurtą žmogaus dydžio krucifiksą. Jis pritvirtintas prie 3 metrų 80 cm aukščio lietuviško ąžuolo kryžiaus. Krucifikso postamente lietuvių ir anglų kalbomis iškalti Šventojo Tėvo žodžiai: „Ačiū jums, lietuviai, už šį Kryžių kalną, liudijantį Europos ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą.“

Popiežiaus žodžiai subrandino mintį prie Kryžių kalno pastatyti pranciškonų vienuolyną. 1997 m. birželio 13 d. popiežius Jonas Paulius II palaimino kertinį pranciškonų šventovės akmenį, kuris kartu su kryžiumi buvo padėtas vienuolyno statybos vietoje. 1998 m. gegužės 9 d. Kryžių kalno pranciškonų namai buvo iškilmingai pašventinti ir  2000 m. liepos 8 d. atidaryti.

2001 m. gegužės mėnesį pirmąkart UNESCO paskelbtame žodinio ir nematerialaus paveldo sąraše Lietuvos kryždirbystės menas įrašytas į pasaulio paveldo sąrašą ir tapo dar vienu mūsų šalies saugomu kultūros objektu.

2007 m. Šiaulių rajone esantis Kryžių kalnas ir daugiau kaip 50 jame pastatytų kryžių įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą ir kultūros vertybių registrą. Kryžių kalnas įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią, 2012 m. jis tapo sakralinio paveldo objektu.

Kryžių kalnas. Jono Nekrašiaus nuotr.

Kryžių kalno atspindžiai. Jono Nekrašiaus nuotr.

Kryžių kalno atspindžiai. Jono Nekrašiaus nuotr.

Kryžių kalnas iš viršaus. XX a. pab. Jono Nekrašiaus nuotr.