(Tęsinys)
Kūrinio raidos kelią, pradedant pačios idėjos užgimimu, galima iliustruoti paties dailininko pasakojimu apie meno darbą ,,Laidojimo apeigos / Simfonija“. 1981 m. mankštos metu, bėgiodamas Minesotos Ročesterio parke, pamatė įdomų gamtos kampelį – daugybę akmenų, išsibarsčiusių tarp aukštokų retų žolių. Galvoje švystelėjo archeologės M. Gimbutienės mokslinės formuluotės apie mirusiųjų laidojimą. Sąmonėje vienas vaizdinys keitė kitą.
Tuos akmenis sudėliojęs taip, kaip galėjo atrodyti palaidojimo vieta senovės Lietuvoje. Susidarė didelė 15 metrų ilgio ir tiek pat pločio lauko instaliacija, kurią pavadino ,,Mintys apie protėvių palaidojimo pagrindus“. Parodose eksponavo šios instaliacijos fotografijas. Vėliau vieną iš šių vaizdų panaudojo kaip fono elementą, kurdamas 4 metrų pločio drobę ,,Laidojimo apeigos / Simfonija“, kūrinio viršuje įrašydamas raidę M, simbolizuojančią Mariją Gimbutienę*.
Š. m. internetinėje erdvėje menininkas A. Pliopiys išplatino informaciją, kad kūrinį ,,Laidojimo apeigos / Simfonija“ modifikavo ir pavadino „Lietuvos protėviai“, kad siūlo parduoti kaip NFT (konkurso nugalėtojas negauna kūrinio originalo, tik unikalų skaitmeninį žetoną NFT). „Įsigijęs šį NFT, automatiškai gausite didelės raiškos skaitmeninę versiją, kad galėtumėt atsispausdinti vieną bet kokio dydžio kopiją“, – skelbia kūrinio „Lietuvos protėviai“ autorius. Ir priduria: „Visos pardavimo pajamos bus skirtos Čikagos lietuvių centrui paremti. Dėl pandemijos buvo prarastos pajamos, be to, prireikė pakeisti šildymo sistemą už 250 000 USD.“
Instaliacijos „Atminties ciklai“ centre kūrinys, kuris vadinasi „Donelaitis“ (maždaug 2,5 metro aukščio ir 1,2 metro pločio, apsisuka tris kartus per minutę). Jis atspausdintas ant permatomos medžiagos, todėl K. Donelaičio žodžiai matomi iš abiejų pusių. „Instaliacijos pavadinimas sufleruoja, kad mūsų atminties ciklai sukasi atgal visą šimtą metų iki Lietuvos valstybės atsiradimo, du šimtus metų iki pirmojo lietuviško meno kūrinio, 400 metų iki pirmosios lietuviškos knygos ir net keletą tūkstančių metų iki Lietuvos genčių ištakų“ (<www.lrytas.lt>).
Trumpai sakant, A. Plioplys kuria ne tradicinius statiškus vaizdus, o tokius, kurie juda, sukasi, kai kurie net ir šviečia. Štai paveikslų serija „Chromodinamika“, mano akimis, turi kažkokių eiliniam žmogui nesuprantamų sąsajų su spalvotosios atomo fizikos teorija. Vadinasi, A. Plioplio 1968–1971 m. Čikagos universitete studijuota fizika ir chemija, aprašanti spalvinę jėgą, nenuėjo perniek. Tik žinios pritaikytos netradiciniu aspektu.
Čia nėra jokios raganystės
Kaip neurobiologas, dr. A. Plioplys gilinosi į žmogaus smegenų veiklą. Jis puikiai žino, kaip išvengti smegenų perkrovos, galinčios pasireikšti panikos atakomis, išsekimu, įvairiausiomis opomis.
Pirmiausia rekomenduoja nedaryti kelių darbų vienu metu ir riboti pasiekiančios informacijos kiekį. Įsiklausykime į jo žodžius: „Galėtume sakyti, kad niekas nedaro kelių darbų vienu metu. Visi daro tik vieną darbą, po to kitą. Tačiau kai darai penkis dalykus iš karto, tu ir barstaisi tarp tų penkių, tačiau vis tiek vienu metu padarai truputį vieno, tada kito. Čia yra informacijos perkrova, kuri sukelia nerimą ir įvairiausius negalavimus“.
Todėl neurologijos praktikas ir mokslininkas visus įspėja: saugokite savo galvas, nes šiandieninis informacijos kiekis, kuris kasdien paliečia mus, yra itin pavojingas. Nuolatos įjungtas feisbukas, radijas, televizija ir vieną naujieną keičianti kita yra kenksmingi dalykai – mūsų smegenys nėra tam pritaikytos, todėl gali tiesiog perkaisti“ (2017-01-20; <diena.lt inf.>).
Dr. A. Plioplys, gerai perpratęs, kokie procesai ir kaip jie vyksta mūsų galvose, gali pasiūlyti ir būdą, padedantį susidoroti su begaliniu nuovargiu. Pasak jo, žmogaus protas – nuolat dirba: analizuoja aplinką ar įvykį, mąsto, priima sprendimus, apibendrina įgytą patirtį ir pan., todėl būtina smegenis kartkartėmis iš naujo perkrauti arba keisti veiklą.
Besimokydamas pas legendinio Zigmundo Froido dukters auklėtinę ir išmokęs, kaip aiškinti sapnus, A. Plioplys atvirauja: „Čia nėra jokios raganystės. Sapnuose nėra jokios mistikos. Kiekvienas galime paaiškinti bet kurį sapną, kuris yra mūsų gyvenime vykstančių įvykių atspindys.“
Ir priduria, kad atsitiktinumų nebūna, nukreipdamas dėmesį į du vienu metu vykusius nutikimus – Čikagos namuose nukritusią eglę ir Lietuvoje tuo pačiu laiku infarktą patyrusią žmonos mamą. Teiginį „atsitiktinumų nebūna“ patvirtina ir pasakodamas paties susapnuotą ir tuo pat metu kitame pasaulio krašte jo dukrai įvykdytą realią vagystę.
Šis gana senokas menininko sapnas įkomponuotas į vieną drobę. Autorius pasakoja: „Po pietų dažnai atsigulu pasiilsėti. Niekada nesapnuoju, bet tą dieną sapnavau, kad fotografuoju Pietų Prancūzijoje, prie jūros. Mano kuprinė pilna neišryškintų juostų, fotografuotų visą savaitę. Buvau pavargęs, ištroškęs. Pamačiau kavinę. Tuščią, nė vieno lankytojo. Pasidėjau savo kuprinę. Dairausi patarnautojo. Atsisukęs pamačiau, kad mano kuprinės nebėra. Dingo. Panikuodamas bėgau per smėlį ir... pabudau.“
Menininkas dar pridurtų apie baimės smūgį, kuris ištiko jį, pamanius, kad tai – labai blogas sapnas. Tad skubiai atsikėlęs. Tą pačią minutę suskambęs telefonas. Skambino dukra Milda – universiteto studentė, keliems mėnesiams su studentų grupe išvykusi į Milaną. Dukra guodėsi, kad buvo koncerte, o ten kažkas pavogė jos kuprinę. „Taip išėjo, kad jos kuprinė buvo pavogta tuo pačiu momentu, kai aš sapnavau apie savo nukniauktąją. Manojoje buvo man labai svarbūs meno darbai, josios – pinigai, pasas, t. y. viskas, kas buvo svarbu jai“, – kalba dailininkas ir tėtis Audrius.
Tą vagysčių sutapimą neurologas irgi aiškina moksliškai, teigdamas, kad pasaulyje yra kur kas daugiau nei mums įprastos trys erdvės ir viena laiko dimensijos. Todėl net tokie, rodos, niekuo nesusiję ir dešimčių tūkstančių kilometrų skiriami įvykiai turi ryšį.
Neurologijos ir archeologijos pėdsakų paieškos panašios
Pasak A. Plioplio, jam – vaikų neurologui, šios srities mokslininkui ir menininkui – anksti parūpo klausimai, kaip atsiranda protavimas, mūsų mintys, galvosena, mąstymas, kur yra mūsų kultūros ir kalbos šaknys. Visa tai turi panašumų su pasaulyje įtakingiausios archeologės M. Gimbutienės tikslais įsiskverbti į priešistorinio laikotarpio žmonių sąmonę, suprasti jų mąstyseną, jauseną, nustatyti pagrindinius tiriamų kultūrų bruožus, pagauti jų esmę, o ne apsiriboti vien ūkio, gyvenviečių, pragyvenimo, mitybos tyrimais. Ji sujungė archeologijos, mitologijos, tautosakos, lingvistikos, etnologijos, religijotyros ir istorijos duomenis į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą. Profesorė archeologinius radinius ne tik aprašinėjo, bet ir aiškino jų prasmę.
Išvardytos sąsajos paaiškina, kodėl A. Plioplys domisi M. Gimbutienės atradimais, ir liudija jos įtaką savo menui bei išryškina, kaip atsirado jo darbų ciklai, keliantys klausimus, iš kur kyla sąmonė, kaip formuojasi mąstymas, kaip per laiką kinta mūsų atsiminimai ir t. t.
Dr. A. Plioplys viename svarbiausių archeologijos centrų – Čikagos universiteto orientalistikos institute jau trečius metus organizuoja M. Gimbutienės atminimui skirtas paskaitas. Minint 100-ąsias mokslininkės gimimo metines, Lietuvos radijo laidoje pasakojo, kodėl ėmėsi organizuoti jas ir kuo jam svarbi bei įdomi M. Gimbutienė. Idėja surengti pirmąją paskaitą Čikagos universitete 2017 m. kilo po to, kai A. Plioplys pamatė pokalbio su M. Gimbutiene įrašą ir nustebo, kiek sunkumų jai, kaip moteriai, teko patirti gyvenime, siekiant įsitvirtinti mokslo pasaulyje. Minėtoje radijo laidoje A. Plioplys užsiminė, kad jis tik du kartus gyvenime buvo susitikęs su M. Gimbutiene, kai Čikagoje klausė jos įdomių paskaitų. Tad pažintis apsiribojusi pasisveikinimu, pasikalbėjimu, rankos paspaudimu. Ir viskas!
A. Plioplio meno kūrinių buveinės ir maršrutai
Visų jų neįmanoma būtų išvardyti. Tik vieną kitą.
* A. Plioplys buvo paprašytas sukurti dekorą naujai Amerikos neurologijos akademijai Mineapolyje. Visame pastate iškabinti vien šio autoriaus darbai, o pastatų aukštai pervadinti pagal juose esančias menines instaliacijas. Tai didi garbė.
* Mičigano miesto (Indiana) Menų galerijoje (Brincka Gallery, Lubeznik Center for the Arts) ant sienų ir lubų pakabinta 1500 instaliacijos „INFORMATIKA“ minčių fragmentų. Instaliacijos motyvas – vizualinė metafora apie informacijos procesą neuronų tinklo viduje.
* Yra surengęs per 50 personalinių parodų, dalyvavęs daugiau nei 100 grupinių ekspozicijų tarptautiniu mastu. Pirmoji paroda įvyko 1978 m. „Vašingtono menų projekto“ inkubatoriuje. Demonstravo skulptūros darbus ir šviesos bei garso instaliacijas. Nors apie jaunąjį menininką rašė Amerikos sostinės laikraščiai, nors jo darbai buvo giriami, tačiau pačioje pradžioje reikėjo dėti labai daug pastangų, kad galėtų eksponuoti savo darbus.
* Dr. A. Plioplio meno kūriniai buvo ir yra eksponuojami ne vien prestižinėse Čikagos vietose, kaip antai, šio miesto Dailės institute ar Šiuolaikinio meno muziejuje. Jo menas eksponuotas daugelyje tarptautinių muziejų kolekcijų, įskaitant Britų biblioteką Anglijoje, Harvardo universitetą, neurobiologijos tyrimų centrą Ispanijoje... Jos organizuotos nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune ir meno bei kultūros istorijos vertybes saugančiame Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje.
* 2019 m. gruodį Lietuvos medicinos bibliotekos 75-mečiui paminėti vyko A. Plioplio kilnojamoji paroda „Atminties gijos“, sudaryta iš serijų „Atmintis“, „Sibilės“ ir „Sibiro sielos“ kūrinių. Pasibaigus parodai, 17 darbų autorius padovanojo bibliotekai.
* Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune dr. A. Plioplys pristatė kūrinius iš įvairių darbų ciklų. Kūrinių potemės: sąmonė, mintys, prisiminimai, suvokimas.
* Marijampolės kultūros centre parodos lankytojai turėjo progos susipažinti su netikėtomis A. Plioplio fotografijų interpretacijomis, kurias, pasibaigus parodai, autorius padovanojo.
* 17 darbų ekspozicija į Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus „Saulėračio“ galeriją 2020 m. atkeliavo Lietuvos medicinos instituto bibliotekos darbuotojų dėka. Marijampolei tąkart pasisekė – ekspozicijos atidaryme dalyvavo ir pats autorius, į Lietuvą trumpam atvykęs darbo reikalais. Autorius per pristatymą išsamiai ir įdomiai pasakojęs, kaip gimsta kūrinio idėja, kaip ieško išraiškos priemonių jai realizuoti, komentavęs, kaip suvokti vieną ar kitą kūrinio detalę. Marijampolė – septintoji vieta, kurioje pristatyta po Lietuvą keliavusi paroda. Prieš tai dr. Plioplio meno kūriniai eksponuoti Birštono, Lentvario ir kitose bibliotekose.
* Šešiolika dr. A. Plioplio dailės darbų į Zyplių dvarą (Šakių r.) atkeliavo kartu su kraštiečio iš Čikagos Prano Povilaičio dovanotais asmeniniais daiktais.
* Šiaulių universiteto Audovizualinio meno specializacijos studentė Rasa Kazėnaitė 2011 m. apginto bakalauro darbo „Biotechnologijų refleksija naujųjų medijų mene“ (darbo vadovė lektorė Lina Bivainienė) temai atskleisti pasitelkė ir A. Plioplio kūrinius – „Laidojimo apeigos / Simfonija / Atmintis“, „Neizoliuotas / Perkėlimas / Atmintis“, „Kultūra / Centras / Atmintis“.
* Gyvenime ir kūryboje dr. Audrius Plioplys liudija savo daugiasluoksnę gyvenimiškąją patirtį: lietuvišką kilmę, Kanados švietimą ir auklėjimą, brendimo laikotarpį JAV. Visi šie dalykai neatskiriamai susipynę tarpusavyje.
Nepaprasto braižo menininkas ne tik stebina, bet ir padeda susivokti, kad mes esame žmonės, turintys savitą neuronų voratinklį, kurį jis sudėlioja taip, kad intriguotų parodų lankytojus.
