Praėjusiais metais mūsų laikraščio skaitytojus sudomino ištraukos iš būsimos monsinjoro Juozapo Antanavičiaus prisiminimų knygos „Seno kunigo pasakojimai“. Tekstus redagavo ir spaudai knygą rengė dr. Irena Ramaneckienė. Monsinjoro 90-mečio jubiliejaus proga išleista gausiai autoriaus nuotraukomis iliustruota knyga, kurią sumaketavo ir viršelius sukūrė Birutė Musneckienė. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka balandžio 15 d. šią knygą pristatė virtualiai. Dalyvavo knygos autorius monsinjoras Juozapas Antanavičius, vyskupas Jonas Kauneckas, Maugarų kaimo gyventoja Donata Rudienė, bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus darbuotoja Ilona Mažylytė. Pokalbį vedė bibliotekos renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė.
Redaktorės žodis
„Kas man, kaip knygos redaktorei, krito į akis? Pirmiausia – tai aiški ir tiksli, gana taisyklinga ir žodinga kalba. Žavėjo tai, kad autorius rašydamas galvojo ne vien apie pasakojimo tikslą, bet ir adresatą, kad kuo aiškiau ir įtaigiau perteiktų jam informaciją, emocijas ir kt. Čia įžvelgiu pamokslų, kuriems visą gyvenimą buvo ruošiamasi ir kurie buvo sakomi žvelgiant parapijiečiams į akis, t. y. bendraujant akimis, pėdsakus.
Antras žavesys – pasakojimų temų įvairovė, kurią glaustai apžvelgiau knygos anotacijoje, išspausdintoje ant knygos viršelio nugarinės pusės. Turiu prisipažinti – sužinojau be galo daug įdomių dalykų iš Panevėžio miesto ir krašto, atskirų Šiaurės ir Rytų Lietuvos vietovių istorijos. Knygoje pasakojami vaikystės, mokyklos ir studijų Kauno kunigų seminarijoje epizodai, bet daugiausia prisiminimų iš kunigystės metų Panevėžyje, Antašavoje, Upytėje. Gėrėjausi žmonėmis ir jų tarpusavio santykiais“, – tokias mintis įpareigojo perskaityti pristatyme negalėjusi dalyvauti knygos redaktorė dr. doc. Irena Ramaneckienė. Ji džiaugėsi sulaukusi nepaprastai daug padėkų už knygą iš įvairių žmonių, iš mokyklų. Knyga labai vertinga ne tik kaip įdomus asmeninės patirties pasakojimas, bet ir kaip istorinio laikmečio liudijimas.
Monsinjoras dėkojo Irenai Ramaneckienei už nepaprastai atidų darbą su tekstais, už nuoširdų rūpinimąsi knygos platinimu Lietuvoje ir užsienyje.
Liudijimai
Dr. Aldona Vasiliauskienė pristatymui atsiuntė net 8 puslapių tekstą, kuriame apžvelgė dvasininko nueitą kelią Panevėžio, Antašavos, Upytės bažnyčiose, kuriose darbavosi vikaru, klebonu, dekanu, rezidentu. Pradėjęs darbą sovietinės okupacijos metu, sulaukė Nepriklausomybės ir dirbo, kol palaužė sveikata. Sunkiai susirgęs, nuo 2017 m. ir pats tapo globojamas savo pastatytuose Šv. Juozapo globos namuose. Be tiesioginio dvasininko darbo, J. Antanavičius turėjo ir kitų veiklos krypčių, kurių visos baigėsi mecenatyste.
Maugarų kaimo gyventoja Donata Rudienė pasidalijo šiltais prisiminimais apie Antašavos parapijos kleboną kunigą Juozapą, nuoširdų jo bendravimą su žmonėmis, dėmesingumą. Džiaugėsi, kad bažnytėlę atnaujino, elektrą įvedė, naujus suolus padarė. Vaikams dovanodavo savo padarytas dovanėles.
Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas stebėjosi, kad per vienus metus tokius brandžius prisiminimus įmanoma parašyti, teigė, kad monsinjoras J. Antanavičius savo knygoje labai patraukliai ir vaizdingai pasakoja apie gyvenimą, bei paminėjo daugybę reikšmingų monsinjoro darbų, kuriuos jis kukliai nutylėjo. Išsakė dėkingumą už nuoširdų darbą, išpuoštą Panevėžio katedrą, pastatytus Bendruomenės namus, Šv. Juozapo globos namus, suremontuotą Upytės bažnyčią. Ypač dėkojo už ateitininkų stovyklos Berčiūnuose rėmimą Sąjūdžio metais.
Bibliotekos bičiulis ir mecenatas
Monsinjorui Juozapui Antanavičiui balandžio 18 d. sukanka 91-eri. E. Pažemeckaitė, išvardijusi daugybę monsinjoro veiklų pabrėžė, kad prie šių apibūdinimų dar tiktų statybininkas, bibliofilas, mecenatas, fotografas, keliautojas, bibliotekos bičiulis ir puikus pasakotojas, bendrautojas. Jis – dažnas bibliotekos renginių dalyvis, o jo dovanos muziejams ir bibliotekai sunkiai įvertinamos.
Bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus darbuotoja Ilona Mažylytė pristatė mons. J. Antanavičiaus turtingą knygų kolekciją, kurią jis dovanojo Bitės bibliotekai 2007 metais. Tai apie 5 000 leidinių religijos, filosofijos, kultūros, teisės, švietimo, gamtos mokslų ir kitomis temomis, grožinės literatūros kūrinių. Daug leidinių su autografais, ekslibrisais. Knygos keliomis užsienio kalbomis, leistos įvairiose šalyse. Seniausioji iš jų – K. Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ (Dictionarium trium linguarum). Labai įdomus leidinys – du tomai Šventojo Rašto, išspausdinto gotišku šriftu, puslapių kraštai paauksuoti. Tarp bibliotekos turtų ir pirmoji lietuvių kultūros istorija – S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.“
Su monsinjoro asmenine biblioteka galima susipažinti internetiniame bibliotekos puslapyje.
Autoriaus žodis
„Mano vaikystės pėdutės įmintos Naisiuose. Netoli kryžkelės, prie kelio į Lygumus. Ten stovėjo didžiulis raudonų plytų namas – buvęs dvaro kumetynas. Viename jo gale buvo mokykla su man brangiausia mokytoja Regina Šiaučiūnaite-Jasaitiene, kitame gale – pieninė su panelėmis, pas kurias dažnai žvilgančiais žirgais atjodavo Lietuvos kariuomenės raiteliai“, – tai viena kruopelytė iš jautrių vaikystės prisiminimų. Kalbėdamas pristatyme monsinjoras labai pagarbiai minėjo savo mokytoją R. Šiaučiūnaitę, pavadino ją antrąja mama. Jis atvirai pasakojo apie kunigų seminarijoje sutiktus žmones, užsiminė ir apie nelinksmus dalykus – šnipinėjimo atvejus.
„Daugelis mano draugų, draugių, prietelių galvoja, kad nugyvenau sudėtingą ir ilgą gyvenimą. Jų nuomone, kai ką ir gero padariau, ypač Panevėžiui. Neabejoju – šie žmonės supras, kodėl rašiau prisiminimus. Nedvejoju – bus ir tokių, kurie iš mano knygos tik pasišaipys“, – knygos pratarmėje teigia monsinjoras. Pristatyme nestokojantis humoro jausmo knygos autorius savo prisiminimų knygai ir ilgam gyvenimo keliui įvertinti pasirėmė girdėtu posakiu: „Stengiamės gerai, bet ne visada išeina.“ O jaunimui palinkėjo gyvenimo tvarkos, gražios meilės, bendro santuokinio gyvenimo šeimoje. Skatino turto įsigyti tik teisingai, be gobšumo ir saugoti savo tėvų tikėjimą.
Knygos pristatymo įrašą galima pamatyti bibliotekos „YouTube“ kanale.

Antašavietė Donata Rudienė.

Knyga, kurioje atskleistas visos kartos gyvenimas.

Vyskupas Kauneckas.

Juozapas Antanavičius.

Bibliotekininkės.
Asmeninio archyvo nuotr



