(Tęsinys)
Smagu buvo paplaukioti istorinio nacionalinio parko ežerų vilnimis apie Salos pilį. Apiplaukęs ją mūsų laivas po valandos grįžo į krantą. Išlipęs iš laivo patraukiau link tilto, vedančio į Salos pilį. Čia prie kranto pamačiau prisišvartavusį katamaraną. Užkalbinau šio burinio laivo kapitoną, ar kartais jis neketina plaukti po Galvės ežerą. Buriuotojas atsakė teigiamai ir pasiūlė palaukti, gal dar atsiras keleivių. Po penkiolikos minučių prie mūsų atėjo dar viena turistė, norinti paplaukioti po Galvės ežerą. Sutarę prieinamą kainą už paplaukiojimą katamaranu, įšokome į laivą. Kapitonas pakėlė bures ir mes išplaukėme kruizu po Galvės ežerą. Pūtė palankus vėjas, katamaranas švelniai skrodė Galvės ežero bangas, o mums prieš akis skriejo vienas už kitą gražesni Trakų miesto ir Galvės ežero vaizdai.
Iš Vikipedijos žinome, kad Galvės ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 3,28 km, didžiausias plotis siekia 1,96 km. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės ežero dubuo rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 13,5 km, su salų krantų linijomis – 20,1 km. Šiaurėje, pietryčiuose yra ilgos įlankos, gausu pusiasalių. Krantai daugiausia žemi, lėkšti, rytuose apaugę Užutrakio parku, pietuose – Trakų parku, pietryčiuose – Varnikių mišku. Galvė – hidrografinis draustinis ir vienas iš didžiausių bei vaizdingiausių Lietuvos ežerų.
Katamarano kapitonas mums pasakojo apie vieną iš šiurpiausių ir įdomiausių pasakojimų, susijusių su ežero vardo kilme. Vietiniai senoliai aiškina, kad ežero vardas kilęs nuo žodžio „galva“. Toks aiškinimas susijęs su pasakojimu, kad dukart per metus – prieš ežerui užšąlant ir ledui tirpstant – jam būdavo aukojamos žmonių galvos. Kalbininkai Galvę (dar žinomas kaip Galvis) kildina iš žodžio „galvis“ („kūdros stačias šlaitas, kūdra ežero ar upės vietoje“), kuris susijęs su gelme. Iki XVII a. dokumentuose Galve vadintas visas Trakus supantis ežerynas, vėliau – tik šis ežeras.
1923 m. Galvės ežere atsitiko negirdėtas įvykis. Vienas žvejys tarp Pilies ir Pirties salų esančioje seklumoje ištraukė dvi akmenines galvas. Toks radinys yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tuo metu tai buvo aiškinama, kad senovėje prietaringi žmonės norėdami išvengti ežero bausmės, ieškodavo būdų, kaip nesulaukti žiaurios lemties – pakeisdavo galvas tuo tikslu aukodami iškaltas akmenines galvas. Jas dabar galima pamatyti Trakų istorijos muziejuje.
Ne mažiau įdomios yra ir Galvės ežero salos, kurios apipintos įvairiais pasakojimais, legendomis. Praėjusiame straipsnyje, išspausdintame laikraštyje „Šiaulių naujienos“ (2021 m. kovo 13 d., p. 12), pateikėme laikraštyje „Lietuvių laikraštis“ 1904 m., Nr. 4 žurnalisto, poeto ir tautosakininko Mečislovo Davainio-Silvestravičiaus rašinį „Kelionė į Trakus“ su jo užrašytais to laikmečio Galvės ežero salų pavadinimais. Kai kurie iš tų salų pavadinimų išliko tie patys, kai kurie yra pasikeitę. Dabar Galvės ežere priskaičiuojama 21 sala. Daugiausia jų yra pietinėje ežero dalyje, bendras salų plotas – 15,15 ha. Svarbiausios Galvės ežero salos yra šios: Pilies sala (plotas 2,2 ha), joje yra Trakų salos pilis; Alka (3,36 ha), dar vadinama Valka, Volga; Raudų sala (2,26 ha), senovėje buvo apraudami myriop pasmerkti Trakų ir aplinkinių vietovių nuteistieji, Deimantinė (0,42 ha), Plytinė (1,21 ha), Vidurinė I (0,79 ha), Vidurinė II (0,52 ha), Vidurinė III (0,33 ha), Pirtsalė (0,43), pasakojama, kad joje bajorams būdavo „užkuriama pirtis“ už nusižengimus kunigaikščiui; Karaimų sala (1,05 ha), dar vadinama Kopūstine, Karvine, Bažnytėlė (0,48 ha), joje stovėjo nedidelė cerkvė, kurią Vytautas Didysis pastatė antrajai žmonai Julijonai. Dar yra Žvyrių (0,44 ha), Banda, Bevardė, Boreikė ir kitos salos. 2001 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, skirtą Galvės ežerui, per kurį nutiestas Trakų pilies tiltas ir pavaizduota Pilies sala.
Trakuose vyksta tarptautinė Galvės regata – tradicinės baidarių ir kanojų irklavimo varžybos, kasmetinė „Gintarinių irklų“ regata, pastoviai rengiamos Trakų ir Lietuvos buriavimo varžybos. Galvės ežere rengiami pramoginiai plaukiojimai kurėnu „Baltis“, buriniais ir motoriniais laivais.
(Bus tęsinys)

Galvės ežero Pilies sala. XX a. pab. Nuotr. iš Sauliaus Kruopio rinkinio.

Jachta Galvės ežere.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Katamaranas Galvės ežere.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Galvės ežero salos. Žemėlapio reprodukcija.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Sala Galvės ežere.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.



