(Tęsinys)
Apsilankius Trakų Salos pilyje ir istorijos muziejuje, susipažinus su jos statiniais ir eksponatais, verta apžiūrėti pilį iš išorės. Geriausia tai padaryti plaukiant laivu Galvės ežere aplink šią salą su pilimi. Apžiūrėjęs Salos pilį, grįžau atgal mediniu tiltu į Trakus. Čia prie kranto pastebėjau stovintį laivą ir susitaręs su laivininku išplaukiau į vandens kelionę Galvės ežeru aplink Pilies salą.
Priplaukus arčiau prie Salos pilies atsivėrė visas šios salos pilies didingumas. Vytauto laikais ši gotikinė plytinė pilis buvo statoma originaliai suderinus gynybinę ir rezidencinę paskirtį. Pirmiausia buvo sumūrytos išorinės sienos – maždaug iki antrojo aukšto palangių, o skersinėms sienoms paliktos jungtys. Vėliau gotikinės statybos etape – XIV a. pab. – iškilo rezidenciniai rūmai su vidaus kiemu bei gynybinės sienos. Galiausiai XV a. buvo suformuotas papilys, saugomas gynybinės sienos su bokštais. Tais laikais Galvės ežero vandens lygis buvo beveik dviem metrais aukštesnis ir vanduo kone siekė pilies sienas. Pilies statybai buvo sujungtos trys salos.
Plaukdami laivu galėjome susipažinti beveik su visomis legendomis ir padavimais apipintomis Galvės ežero salomis. Senovėje šios salos turėjo pavadinimus, apie kuriuos rašytojas M. Davainis-Silvestravičius 1904 m. rašinyje „Kelionė į Trakus“ rašė: „Tos salos, išskiriant Bazilijonų salas, maždaug nuo desintinos ketvirčio lyg dviejų desintinų (desintina – desiatina, žemės matas 2,7 akro (kiek mažesnė už hektarą) – J. N.): 1. Bažnyčela, turinti vardą nuo stabmeldžių, o paskiau nuo krikščionių bažnyčios, čia buvusios, kurios griuvėsiai žemėje teberandami. Toji sala yra dabar apaugusi krūmais. 2. Odkociški, Atkociški, Kociški (paaiškinti tą vardą nelengva). Toji sala stovi per vidurį: tarp ežero krašto ir Papilio salos, kur pilis stovi. Nuo krašto per tą salą Papilio link sutveriamo tilto būta. Taip pat nuo tos pačios salos link bažnytėlės antro tilto būta. Nuo tų tiltų yra ąžuoliniai poliai ir dabar iš po vandens tebematomi. Toji sala dabar užimta daržais. 3. Papilio, ant kurios yra griuvėsiai. Vardas jos nuo pilies, kurios mūrai kitų rašytojų aprašyti (Dr. Wl. Zaborski, Troki i zamek. Trocki 1902). Ant kai kurių sienų dar matyti piešiniai ir galai supuvusių balkių. Archeologijos draugijai pasirūpinus, griuvėsiai bus geriau užlaikomi, jiems užlaikyti dabar ant tos salos suvežta 10.000 plytų. 4, 5, 6. Trys salos Viduriais vadinamos, beržynu apaugusios priešais Karaimščiznos tiltą, Trakų priemiestyje.
7. Spirtis sala, kiti išveda tos salos vardą nuo pirties, būk tai ten pirtis buvusi. Man rodos, kad tas vardas paeina nuo spirties, spirimo. Tas žodis pirmiau galėjo reikšti fortą dėl atsispyrimo, priešui užpuolus pilį. 8. Raudunia, Ravdzenia, Raudzenia, sala, priešais Trakų miesto mišką, Pakalniu vadinamą. Vardas tas galėjo paeiti nuo raudojimo deginant senovėje lavonus. 9. Plitnica, gal Plytnyčia, kur galėjo plytas degti molį arba plytas vežti piliai statyti. Sala tokio didumo kaip Odkociški; nuo pusės lyg trijų ketvirčių desintinos, beržais apaugusi. 10. Volga. Didžiausia sala ežero viduryje; yra ten laukai ir viena desintina miško. 11. Diamentova vyspa (Žemčiūgų sala), nuo Volgos į vakarus, nuo Pakalnių miško nebetoli. 12. Pabiarža, sala priešais grafo Tiškevičiaus Užutrakį. 13. Karvinė, gal ten karvės ganyta ar laikyta? Ten žvejai dabar džiovina savo tinklus. 14. Bazilionų sala (Bazyljanska vyspa). Vardas tas paeina nuo Bazilionų (vienuolių) unijonų, kurie prie pravoslavų tapo priskirti. <...> Regis toji sala visų didžiausia.
Ežerai: Skaistis (Skaiscie), Tatariški, Bernardinskie, Narespinka yra tiktai Galvės ežero dalis. Ant Skaisčio ežero yra šios salos: 1.Pagareist, gal nuo raisto? Liepomis užaugusi. 2. Vilkaški. Sala pušynu užaugusi. 3. Liepynė. Sala mišku užaugusi. 4. Sausareki – maža sala mišku užaugusi. Ties Varninku mišku. 5,6,7. Panandry (Panendrės, Palendrės, pagal nendres, lendres), trys salos paeiliui. 8. Mižnė (mižnė yra tai vienos slyvų rūšies vardas, lenkiškai – vodzianski), gal ten jos augo, kaip ir ant kitų salų? 9. Veine. Dabar pieva. Tai pusiasalis <...>“ (M. Davainis-Silvestravičius, Kelionė į Trakus“, „Lietuvių laikraštis“, 1904, Nr. 4, p. 41-42).
(Bus tęsinys)

Trakų Salos pilis nuo kranto.

Naujųjų Trakų vaizdas. XX a. I pusė. Atvirukas. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Bevardė sala Galvės ežere.

Ekskursantai Trakų salos pilyje. Nuotrauka prisiminimui. XX a. 7 dešimt. Iš P. Kaminsko rinkinio.



