(Tęsinys)
Prieš įžengdami į Trakų Salos pilį, prisiminkime jos istoriją ir jos vaizdų ikonografiją. Rašytojas M. Davainis-Silvestravičius 1904 m. rašinyje „Kelionė į Trakus“ rašo: „Naujuosiuose Trakuose, kuriuose buvau, yra dviejų pilių griuvėsiai: naujesnieji ir senesnieji. Senesnieji griuvėsiai yra pačiam mieste šalia Galvės ežero, o naujesnieji nuo pilies kunigaikščio Kęstučio užbaigtos 1382 metuose, ant vienos Galvės ežero salos, Papiliu vadinamos. Tai kunigaikščio Kęstučio 1382 m. statytos pilies griuvėsiai“ (M. Davainis-Silvestravičius, Kelionė į Trakus. „Lietuvių laikraštis“, 1904, Nr. 4, p. 41).
Trakų Salos pilis stūkso Galvės ežero Pilies saloje. Tai Lietuvos viduramžių gynybinės architektūros šedevras, vienintelė vandens pilis visoje Rytų Europoje. Pilies salai buvo panaudotos trys salos, tarpus tarp jų užpylus 1,6-1,7 m grunto. Ji buvo statoma kaip gynybinė tvirtovė, o po Žalgirio mūšio tapo kunigaikščio rezidencija. Visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiai gyveno Salos pilyje. Šioje pilyje 1430 m. spalio 27 d. mirė Vytautas. Tik Žygimantas Augustas pasistatydino sau rūmus Vilniuje, Gedimino pilies papėdėje. Seniausias apie 1600 m. Trakų miesto ir pilių vaizdų užfiksuotas Lietuvos raižytojo Tomašo Makovskio (1575–1630) graviūroje. 1666 m. Trakų vaizdas išraižytas K. Šnopso medžio raižinyje, taip pat kituose planuose ir žemėlapiuose.
Graži krašto gamta, ežerai, senamiestis, romantiški pilių griuvėsiai jau nuo XIX a. pradžios traukė į Trakus senovės tyrinėtojus, keliautojus, mokslininkus, rašytojus, poetus ir dailininkus. 1822 m. pavasarį į Trakus atvykęs studentas dailininkas Vincentas Smakauskas (1797–1876), nupiešė Trakų Salos pilį ir jos Didžiosios menės sienų freskas. Iki šiol išliko trylika jo piešinių, vienas – bendras pilies vaizdas ir likusieji – pilies Didžiosios menės freskų likučių. Šių piešinių kopijos saugomos Krokuvos tautiniame muziejuje. Apie savo apsilankymą Trakuose, dailininkas 1841 m. parašė atsiminimus. Lietuvių tapytojas Vincentas Dmachauskas (1805–1862) 1854 m. Salos pilį pavaizdavo darbe „Trakų pilis“. Trakų Salos pilies ir centrinės dalies vaizdus 1855 m. pavaizdavo Rusijos dailininkas, Peterburgo meno akademijos prof. Sokratas Maksimovičius Vorobjovas (1817–1888). Trakų ir pilių griuvėsius piešiniuose ir graviūrose užfiksavo Juozapas Ozemblovskis (1805–1878), Karolis Račinskis (apie 1799–po 1860), Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893), Alfredas Riomeris (1832-1897) ir kiti dailininkai. 1877 m. akvarelėje Trakų salos pilį pavaizdavo Napoleonas Orda (1807–1883), lenkų dailininkas Janas Stanislavskis (1860–1907), lietuvių grafikas Paulius Galaunė (1890–1988) sukūrė grafikos darbą „Iš karo ciklo“, vaizduojantį Trakų pilį (1914 m.) ir kt. Trakų miesto ir pilių vaizdų savo darbuose pavaizdavo architektas Juozas Kamarauskas (1874–1946) ir kt. 1903 m. į Trakus su žmona Jelena atvykęs garsus rusų dailininkas Nikolajus Rerichas (1874–1947) nupiešė Salos pilies griuvėsius, keletą architektūros statinių.
Lietuvos istorijos tyrinėtojas, rašytojas Vladislovas Sirokomlė-Kondratovičius (1823–1862), 1855 m. keliaudamas iš Vilniaus į Kauną, aplankė Trakus ir aprašė apleistus Trakų pilies griuvėsius. Kalbininkas ir etnografas Eduardas Volteris (1856–1941) 1889 m. aprašė blogą Trakų pilių būklę. Trakų pilių galybę pirmą kartą savo patriotiškose eilėse apdainavo poetas ir kunigas Silvestras Gimžauskas (1845–1897). Lietuvių poetas Maironis (1862–1932) 1892 m. paskyrė eilėraštį Trakų piliai. Daugelis žino šio populiaraus eilėraščio eilutes: „Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai / Trakų štai garbinga pilis!“ Mairono eilėraštis „Trakų pilis“ – lietuvių lyrikos šedevras.
Trakų Salos pilies kompleksas užima apie 2,15 ha salos ploto ir yra gerai matomas nuo šiaurinio Galvės ežero kranto. Pilį su miestu pietinėje salos pusėje jungia du tiltai. Tarp tiltų yra vadinamoji Karaimų arba Karvinės sala. Gynybinis griovys Salos pilies kompleksą dalija į dvi dalis: reprezentacinę, keturkampio plano šiaurės rytinę dalį, ir pietinę, trapecijos formos priešpilį. Abi dalis supa gynybinė siena su bokštais. Rūmų kiemas grįstas akmenimis, į kurį patenkama per pakeliamąjį tiltą ir arkinius vartus donžono apačioje bei vartelius šiaurės rytinėje sienoje.
(Bus tęsinys)

P. Galaunė „Iš karo ciklo“. Trakų pilies griuvėsiai. Atvirukas. 1914. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Trakų Salos pilies vartai. Jono Nekrašiaus nuotr.

Trakų Salos pilis. Vaizdas iš vidinio pilies kiemo. Jono Nekrašiaus nuotr.

Trakų Salos pilies maketas, išlietas iš metalo. Jono Nekrašiaus nuotr.

Trakų vaizdas 1600 m. T. Makovskio graviūra.

Trakų pilies griuvėsiai. Vilniaus lietuvių ekskursantų grupė su kunigu Levu Markucku. 1913 m. Iš Jono Nekrašiaus rinkinio. Labai reta, skelbiama pirmą kartą.



