Ekskursas į praeitį ir dabartį
Trakuose ir jo apylinkėse išliko didingos Lietuvos istorijos ir paveldo vertybės. Čia daug istorijos, archeologijos ir architektūros paminklų, ryški Lietuvos senovė ir praeitis.  Trakai – istorinis ir šlovingą praeitį menantis miestas – antroji Lietuvos sostinė, didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo (g. Senuosiuose Trakuose apie 1350, mirė 1430 m. spalio 27 d. Trakuose) gimtinė.

Praėjusiais metais mano kelionių maršrutas buvo nukreiptas į  Trakų istorinį nacionalinį parką, kurio branduolys – Pusiasalio pilių kompleksas, rūmai, salos ir Trakų senamiestis, besidriekiantis siaurame pusiasalyje tarp Galvės, Totoriškių ir Bernardinų ežerų. Visa tai išsidėstę tarp tyvuliuojančių ežerų ir klampių pelkių, žaliuojančių kalnų ir klonių, ūksmingų miškų ir  kalvotų pievų.    

2020 m. vasarą, Lietuvoje atšaukus karantiną, aplankiau Trakus, jo pilis, plaukiojau laivais po Galvės ežerą, susipažinau su jo salomis. Kelionė automobiliu, prasidėjusi Šiauliuose, netruko prailgti ir po 4 valandų apie 12 val. pasiekiau Trakus. Nors oras buvo šiek tiek apsiniaukęs, tačiau miestas mane pasitiko išsipuošęs ryškiomis spalvomis ir įvairiaspalviais užrašais. Įvažiavus į miestą pasitiko užrašas, bylojantis, kad Trakai yra 2020 metų Lietuvos kultūros sostinė.

Trakai nuo seno traukia Lietuvos ir kitų šalių keliautojus. 1904 m. „Lietuvių laikraštis“ išspausdino  žurnalisto, poeto ir tautosakininko Mečislovo Davaino-Silvestravičiaus (1849–1919) rašinį „Kelionė į Trakus“ apie jo kelionę iš Vilniaus į Trakus. Šiame kelionės aprašyme rašoma: „Trakai – tai vieta pilna senoviškų paminklų, kurią aplankyti seniai rengiausi. Taigi dabar ilgesniam laikui Vilniuje apsistojęs 20 rugpjūčio (2 rugsėjo) 1904 m. nuo ryto gelžkeliu iš Vilniaus nuvykau į Lentveravą (Lentvarį – J. N. past.), o iš ten tiktai 10 varstų turėjau važiuoti arkliais į Trakus. <...> Besikalbėdami privažiavome ir senovės Lietuvos Trakų pilį ant Papilio salos, Galvos (Galvės – J. N. past.) ežere stovinčią. Arčiau privažiavus ir Trakų miestas matyti. Trakų miestas stovi ant Galvos ežero pusiasalio, per kurio siaurumą į miestą įvažiuojama.

Į miestą įvažiuojant yra stulpas su lenta ir rusišku parašu: „Pavieto  miestas Trakai“ turi 243 kiemus. Gyventojų vyriškos lyties 1907 ir moteriškos 1636. Nuo Vilniaus 27 varstai. Buvo tai ryto metas. Aplankiau visų pirma mūro bažnyčią dar 1409 metuose Didžiojo kunigaikščio Vytauto statytą. Bažnyčioje prašiau zakrastijoną atidengti man stebuklingą paveikslą Panos Švenčiausios didžiajame altoriuje, kurį tiktai iš iliustracijų težinojau.  <...>

Didžiojo altoriaus kairėje pusėje kabo Didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas, kur kas didesnis už tą, kuris yra Vilniaus katedroje arba Ariogalios bažnyčioje (Kauno paviete), kurios yra taip pat Vytauto statytos. Po paveikslu yra toks lotyniškas parašas: „Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae, qui  Ecclesiam fundavit Anno Domini 1409“ (Aleksdandras Vytautas Didysis Lietuvos kunigaikštis, kuris šią bažnyčią pastatė)“ M. Davainis-Silvestravičius, Kelionė į Trakus. „Lietuvių laikraštis“, 1904, Nr. 4, p. 40).

Pasak legendos, Senuosius Trakus 1316 metais įkūrė Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas. Jis medžiodamas girioje, surado gražų kalną, apsuptą ąžuolynų ir lygumų. Vietovė valdovui taip patiko, kad jis nusprendė apsigyventi tenai – pastatė pilį, įkūrė miestą pavadinęs Senaisiais Trakais ir Lietuvos sostinę iš Kernavės 1316 m. perkėlė į Senuosius Trakus, kurie vadinti tiesiog Trakais.

Gediminas Trakus padovanojo sūnui kunigaikščiui Kęstučiui (apie 1297–1382), kuris  Galvės ir Bernardinų ežerų pusiasalyje pastatė didingą pilį ir čia iš Senųjų Trakų 1316 m. perkėlė savo rezidenciją. Trakai septynerius metus iki 1323 m. buvo Lietuvos sostine, kol šio titulo neperėmė Vilnius. Trakai liko Trakų kunigaikštystės ir Žemaitijos seniūnijos sostine. Su Trakais glaudžiai susijęs Vytautas Didysis  – Lietuvos didysis kunigaikštis (valdęs 1392–1430 m.), Kęstučio ir Birutės (antrosios žmonos) sūnus. Trakų pusiasalio pilis tapo svarbiausia kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija, kurioje jis praleido daugiau laiko nei bet kurioje kitoje Lietuvos vietovėje.

 (Bus tęsinys)

2021 01 29 56

Vytautas Didysis Lietuvos kunigaikštis. Atvirukas. XX a. treč. dešimtmetis. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 01 29 48

Trakai. Ežero pakrantė. Atvirukas. XX a. pr. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 01 29 50

Trakų pusiasalio pilis. Atvirukas. XX a. pr. Atvirukas siųstas 1904 m. balandžio 25 d. iš N. Vilnios į Rygą. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 01 29 47

Trakai. Kolona Zigmantui Vazai (1556–1634) Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Atvirukas. XX a. pr. Iš P. Kaminsko rinkinio.

 
Straipsnių peržiūros
94551176
Į viršų