(Tęsinys)                                                                                    
Akcinės bendrovės „Batas“ avalynės fabrikas
Jokūbas Frenkelis kartu su kitais specialistais surinkęs geriausius Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų odininkus gamino avalynę „Bato“ fabrike mechaniniu būdu. Fabrikas buvo suskirstytas į tris skyrius: pirmajame skyriuje buvo gaminamos apatinės avalynės dalys, antrajame – viršutinės avalynės dalys ir trečiajame šios abi dalys buvo sujungiamos į vieną.

Dirbtuvė buvo erdvi, šviesi, kiekvienai daliai gaminti pastatytos modernios mašinos, buvo dirbama su iš anksto paruoštomis formomis. Maždaug kas dvidešimt sekundžių visos dirbtuvės skyrių darbininkų kompleksiniu darbu buvo pagaminama viena pora batų.

Iš Šiauliuose apdirbtų odų avalynės fabriko „Bato“ pagaminta avalynė buvo graži, patvari ir patogi, įvairiose vietinėse ir tarptautinėse parodose įvertinta aukštais apdovanojimais. Fabrikas turėjo vyrų, moterų, vaikų ir kambarinės avalynės skyrius. Kaip buvo rašė tarpukario vietinė spauda, buvo gaminami vyriški juodi ir rudi batai iš ševro ir lako, „siūti, špikliuoti ir su rantu“, moteriški – juodi ir rudi, iš „bokso“, „mako“, ševro ir lako, „siūti, špikliuoti ir klijuoti“.

Kambarinė avalynė gaminta iš ševro, kroko ir veltinė – iš kupranugario plaukų“. Buvo siuvami ir getrai (blauzdinės). Kaip teigė reklama, „fabrikas gamino įvairiausios rūšies avalynę, paprastais darbo batais pradedant ir „liuksus avalyne baigiant“.

„Bato“ fabriko produkcija daugiausia buvo gaminama iš Ch. Frenkelio odų fabriko, taip pat kitų stambių Šiaulių odų apdirbėjų išdirbtų odų. Ch. Frenkelio odų fabrike buvo apdirbamos odos ne tik batams ar puspadžiams, bet ir rankinukams, lagaminams, portfeliams, arklių pakinktams, diržams.

Savo gaminius avalynės fabrikas „Batas“ pardavinėjo Šiauliuose firminėje krautuvėje „Akc. „Batas“ B-vė“ Šiauliuose Vilniaus g. 154, 179, 191, 207, Kaune, Centraliniame sandėlyje, Prezidento g. 17 ir kt. Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Akcinės bendrovės „Batas“ avalynės fabrikas savo gaminius reklamuodavo Šiaulių miesto ir Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose „Prekyba“ (1937), įvairiuose žinynuose, Lietuvos telefonų abonentų sąraše 1940, žurnale „Menas“ (1928), Šiaulių miesto laikraščiuose „Momentas“, „Mūsų momentas“,  „Įdomus mūsų momentas“, „Šiaurės Lietuva“ ir kt.
Laikraštyje „Momentas“ 1929 m. kovo 16 d.  buvo išspausdinta  rašytojo Leono Vitkausko (1902–1994) sukurta „Daina apie „Batas“:

Nesakykite „Kamašas“,
Tarkit tiesiai „Batas“,
Nes teisingai taip jis rašos
Ir spaudoje matos.

Taigi „Batas“ atsidarė
Firmą tai Šiauliuose.
Amatininkai susitarę
Dirba išsijuosę...

Mat, nespėja jie gaminti
Batų daugybės.
„Bato“ išdirbiniai plinta
Dėl geros kokybės!

Kokį norite fasoną
Galite ten gauti.
Džiaugsies Tamsta arba žmona,
Spėję apsimauti!

O tai „Batas“, tai „Batelis“!       
Tai jis šauniai veikia!        
Eisiu batų dėl „širdelės“,       
O ir man jų reikia!       

„Batas“ – firma atsirado,         
Ir visi ją žino.         
Pačią paskutinę madą         
Jis puikiai gamina!

Spaudoje įvairiuose skelbimuose apie avalynės fabriką „Batas“ rašoma: „Batas“ avalynės fabrikas Šiauliuose gamina avalynę, kurią  dėvėdami visi džiaugiasi. Gražu, stipru ir pigu! Urmo sandėlis Kaune, Prezidento g. 17“ (1928);

„Reikalaukite visur geriausios ir pigiausios avalynės, pagamintos fabrike  akc. b-vės „Batas“ (1928, 1930); „Akc. b-vė „BATAS“ Akt. Ges. Avalynės fabrikas – Schuhfabrik. Šiauliai. Kauno skyrius – Prezidento gatvė Nr. 17. Fabrikas gamina avalynę išimtinai iš lietuviškos žaliavos. Kiekvienas turėtų įsitikinti jos geromis savybėmis“ (1930); „Visuomet tiktai naujai išleista avalynė „BATAS“. Avalynė „Batas“ ypatingai elegantiška, praktiška ir prieinama kiekvienam“ (1935); „Po pravesto reformos apart žinomo patvarumo „BATAS“ pasižymi elegantiškumu ir atitinka visus madų reikalavimus“ (1937); Šiauliai: „Miestui ir kaimui prieinama ir geriausia avalynė tik firmos „Batas“ Šiauliuose“ (1938); „Avalynės „Batas“ pasisekimas – jos elegantiškumas, aukšta kokybė, prieinama kaina. Reikalaukite visur tiktai avalynę „Batas“ (1938); „Avalynė „Batas“ elegantiška, patvari ir kiekvienam prieinama „Bato“ avalynė“ (1940); „Su dailia, patogia ir patvaria „Bato“ avalyne niekur nesmagumų neturėsit – ji tinka: ir baliui, ir darbui ir kelionei“ (1940) ir kt.

Spaudoje buvo rašoma, kad latvių kino operatorius reklaminiais tikslais nufilmavo Ch. Frenkelio odų fabriką ir avalynės fabriką „Batą“ (Tautos šventės iškilmių eigos filmas. „Šiaulietis“, 1928 gegužės 29, p. 2). 1933 m. spalio mėn. operatorius Alfonsas Žibas iš Kauno Šiauliuose filmavo miestą, įvairius fabrikus ir dirbtuves, iš jų ir avalynės fabriką „Batas“ ir Ch. Frenkelio odų fabriką.         

Tarpukariu, stiprinant Lietuvos kariuomenės gynybinę galią buvo įsteigtas Ginklų fondas.

Kaip minėta ankstesniuose rašiniuose, Ch. Frenkelio odų fabriko savininkas ir akcinės bendrovės „Batas“ avalynės fabriko akcininkas, Žydų karių sąjungos garbės narys J. Frenkelis visuomet rodė ypatingą susidomėjimą Lietuvos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo reikalais. Jau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais jis paaukojo Lietuvos vyriausybei stambią sumą kareivinių remontui. Vėliau savo iniciatyva paaukojo penkis tūkstančius litų. 1938 m. jis nupirko Lietuvos kariuomenei du sunkiuosius kulkosvaidžius, kainuojančius aštuonis tūkstančius litų. Be to, jis paragino ir savo fabriko darbininkus ir tarnautojus aukoti Ginklų fondui, o už surinktus pinigus, pridėjus J. Frenkelio 1000 litų buvo nupirkta šautuvų (Žydų karių s-gos garbės narys – pramonininkas J. Frenkelis paaukojo Ginklų fondui du sunkiuosius kulkosvaidžius. „Apžvalga“, 1938 gegužės 8, p. 9).

1938 m. laikraštis „Apžvalga“ rašė: „Savo šefo Jokūbo Frenkelio paraginti, Šiaulių Ch. Frenkelio odų fabriko ir „Bato“ avalynės fabriko darbininkai iš savo lėšų Ginklų fondui surinko 1900 litų. Be savo paties aukos (dviejų sunkiųjų kulkosvaidžių), pramonininkas J. Frenkelis prie tos darbininkų suaukotos sumos dar pridedąs kelis tūkstančius litų, už kuriuos bus nupirkta keturiasdešimt šautuvų. Visos šios aukos kariuomenei bus įteiktos kariuomenės ir visuomenės susiartinimo dieną“ (Dar viena pramonininko J. Frenkelio auka ginklų fondui. „Apžvalga“, 1938 gegužės 15, p. 1).

1939 m. sausio mėn. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasos atstovas, apsilankęs Šiaulių akcinės bendrovės „Batas“ avalynės fabrike, nustatė, kad šiame fabrike dirba 600 darbininkų. Visiems darbininkams darbo drabužiai buvo užsakyti per Draudimo kasą. Fabrikas techniniu požiūriu buvo sutvarkytas gerai. Mašinos, transmisijų diržai ir kito pavojingosios mašinų dalys buvo techniškai tvarkingos (Gerinamos darbo sąlygos Šiaulių įmonėse. „Darbas“, 1939 m. sausio 15, p. 8).

1939 m. kovo 19 d. laikraščio „Darbas“ korespondentas apie avalynės gamybą akcinės bendrovės „Batas“ fabrike rašė: „Darbas fabrike yra paskirstytas į tris šakas: pirmajame skyriuje gaminamos apatinės avalynės dalys, antrajame skyriuje – viršutinės avalynės dalys ir trečiajame skyriuje šios abi dalys sujungiamos į vieną. Darbo sąlygos yra labai geros. Dirbtuvė erdvi, šviesi, kiekvienai daliai gaminti pastatytos modernios mašinos, dirbama iš anksto paruoštomis formomis, ir darbas darbininkams paskirstytas akordiniu būdu. Maždaug kas dvidešimt sekundžių pagaminama viso fabriko darbininkų sujungtu darbu viena batų pora. Gražu pažiūrėti, kaip mašinos klusniai atlieka jas valdančio darbininko darbą. Čia, žiūrėk, viena mašina gražiai iškerta iš odos bato padą, kita užkulnį, trečia mašina tą iškirptą padą išlenkia į atitinkamą formą, dar kita prikala užkulnį prie pado ir t. t. Gražiausia yra, kai mašina aptempia bato viršų ant kurpaliaus ir jį prikalinėja vinutėmis.

Atlyginimas „Bato“ fabrike yra pats geriausias iš man matytų įmonių. Nors minimumas moterims yra nustatytas po du litus 75 centus, bet praktiškai jo ne viena negauna, nes darbas yra akordinis. Vidutiniškai imant, dešimt nuošimčių darbininkų gauna po tris litus aštuoniasdešimt centų. Dešimt nuošimčių darbininkų – tarp penkiolikos ir dvidešimt litų, o likusieji uždirba į dieną nuo penkių iki penkiolikos litų.

Kultūriniai reikalai „Bato“ fabrike irgi neužmiršti. „Batas“ turi jau gana plačiai pagarsėjusį sporto klubą, valgyklą ir skaityklą su laikraščiais, žada greitai įrengti darbininkams pigią virtuvę, kurioje galėtų gauti gerus pietus už 50 ct. Fabrikas duoda savo darbininkams septyniolika dienų atostogų ir, paleisdamas atostogų, apmoka darbininkams iš anksto už keturiolika dienų. Atostogos duodamos visiems kartu, nes tuo metu fabrikas sustabdomas. Fabriko darbininkai tarpusavyje gražiai sugyvena, nors man teko pastebėti, kad jame dirba nemažai ir svetimtaučių. „Bato“ fabriko darbininkas turi mieste didelį pasitikėjimą ir gauna kreditus. „Bato“ darbininkai sudaro tarytum kokią Šiaulių darbininkų aristokratiją.

Ekonominiai darbininkų reikalai. „Bato“ darbininkai visi džiaugiasi ir yra patenkinti atlyginimu. Sako, jeigu tik visada turėtume darbo, tai mes daugiau nieko ir nenorėtume. Tvarkingai gyvenantieji darbininkai yra nemažai susitaupę. Apie keturiasdešimt darbininkų turi pasistatę nuosavus namelius“ (Didžiausias avalynės fabrikas „Batas“. „Darbas“, 1939 kovo 19, p. 6).  

1939 m. didžiausio Lietuvoje avalynės fabriko „Batas“ produkcija sudarė daugiau kaip pusę Lietuvos rinkos ir nukonkuravo nemažą dalį importinės avalynės. Fabrike tuo metu dirbo apie 500 darbininkų ir tarnautojų.

„Šiandien niekas jau negali užginčyti, kad „Batas“ žymiai prisidėjo prie bendros krašto gamybos pakėlimo, – rašoma žurnale „Tautos ūkis“. – Pamažu buvo išstumta importuotoji avalynė, ir jos vietą užėmė krašte pagamintoji. Tai turėjo įtakos visam tautos ūkiui. Mat „Bato“ pavyzdžiu pasekė ir kiti avalynės fabrikai bei dirbtuvės. Išsivystė didelė vietinės avalynės gamyba, kuri davė darbo ir pragyvenimą tūkstančiams darbininkų bei tarnautojų šeimų. <...>

Avalynės produkcijos padidėjimas turėjo įtakos Lietuvos prekybos balansui žymaus avalynės importo sumažėjimo prasme. Iš savo pusės avalynės importas buvo susietas su valiutos išvežimu, gi savos avalynės gamybos dėka ta valiuta, kuri paprastai buvo išmokama užsieniui už importuotąją avalynę, paliko krašte.

Be didelės reikšmės visam kraštui, „Batas“ turi dar ypatingos reikšmės Šiaulių miestui, nes iš jo betarpiškai pragyvena apie 500 darbininkų ir tarnautojų šeimų“ (Fabriko „Bato“ vaidmuo avalynės pramonėje. „Tautos ūkis“, 1939 m., Nr. 4, p. 92).

Dailininkas G. Bagdonavičius XX a. II ketvirtyje  sukūrė  avalynės fabriko „Batas“ plakato eskizą, su fabriko ženklu – trikampiu su užrašu „ŠIAULIAI / LITHUANIA“ ir viduje įkomponuotomis raidėmis „F“ / „C“ / „N“, kurios reiškė akcinės bendrovės „Batas“ pagrindinių akcininkų pirmųjų pavardžių raides: „F“ – Frenkelis, „C“ – Choronžickiai“ ir „N“ – Nurokai (ŠAM D-T 6414, ŠAM D-T 6415).

Šiaulių „Aušros“ muziejaus fonduose saugomi avalynės fabrike „Batas“ XX a. 3-4 deš. pagaminti moteriški bateliai (ŠAM I-D 2421/2), vyriška, vaikiška, poilsio, darbo ir kita avalynė.

1940 m. rugpjūčio mėnesį sovietų valdžia nacionalizavo Chaimo Frenkelio odų fabriką ir „Bato“ avalynės fabriką. Vokiečių kariuomenei okupavus Lietuvą, Šiauliuose buvo įkurtas getas, daugelis buvusių Ch. Frenkelio darbininkų ir tarnautojų dirbo Šiauliuose, odų fabrike Nr. 5 ir Nr. 6, kur buvo gaminamos odos ir avalynė.

Jokūbo Frenkelio žmona Roza Frenkel, tuo metu buvusi Šiauliuose, 1941 m. rudenį pateko į getą ir buvo nužudyta. Jokūbas Frenkelis karo pradžioje verslo reikalais buvo Vokietijoje. Jam pavyko išsigelbėti. Jis kartu su dukromis išvyko gyventi į JAV. Jokūbas Frenkelis mirė JAV 1967 m.

Per Antrąjį pasaulinį karą Ch. Frenkelio odų fabrikas (buvęs odų fabrikas Nr. 5) ir šioje teritorijoje buvęs avalynės fabrikas „Batas“ (odų fabrikas Nr. 6) iš dalies sudegė ir buvo sugriauti, pokariu juos teko atstatyti. Iš 1945 m. Stasio Ivanausko nuotraukų, saugomų Šiaulių „Aušros“ muziejuje, matyti sugriauti kai kurie Ch. Frenkelio odų fabriko pastatai, išlikęs tik nesugriautas fabriko kaminas. 1946 m. abu sugriauti fabrikai buvo atstatyti, sujungti ir įkurtas odos ir avalynės kombinatas „Elnias“.

(Bus tęsinys)

Avalynės Fabrikas / Akc. B-vė / „BATAS“ / Šiauliai (Litauen). Pašto vokas išsiųstas iš Šiaulių 1930 m. gegužės 27 d. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Avalynės fabrikas / Akc. B-vė „BATAS“ / Šiauliuose. Firminis vokas su fabriko logotipu. Išsiųstas laiškas iš Šiaulių į Vokietiją 1934 m. birželio 21 d. Iš V. Bubnio archyvo.

Reklaminis skelbimas Akc. B-vė „Batas“ avalynės fabrikas. Apie 1935 m.

Ch. Frenkelio odų fabrikas ir avalynės fabrikas „Batas“. XX a. I pusė. Vaizdas nuo Prūdelio. Iš P. Kaminsko rinkinio.