(Tęsinys)
Tarpukariu J. Frenkelis kartu su kitais specialistais atkūrė Ch. Frenkelio odų fabriką, atgaivino gamybą. Fabrikas dirbo sėkmingai, tačiau pasikeitus rinkai ir gamybos sąlygoms, pasiekto prieš Pirmąjį pasaulinį karą masto nepasiekė. Jokūbas Frenkelis prisiminimuose (juos iš jidiš į lietuvių kalbą vertė L. Lipšicas. Prisiminimų rankraštis saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje) pasakojo, kad „buvo nustatyta, kaip visoje pramonėje, taip ir mūsų fabrike, kad prie šlapių darbų dirbo ne žydai, o prie sausų darbų dirbo tik žydai. Teisybė, būtų  atsiradę daug žydų, kurie norėtų dirbti prie šlapių darbų, o taipogi krikščionys, kurie norėtų dirbti prie sausų darbų. Tačiau dėl nedarbo dienų šeštadienio ir sekmadienio taip jau turėjo palikti. Šlapių darbų buvo nedirbama sekmadienį, o žydai nedirbo šeštadienį.

Ch. Frenkelio odų fabriko teritorijoje stovėjo 48 fabriko korpusai iš raudonų plytų vieno, dviejų, trijų ir keturių aukštų. Teritorijos viduryje stovėjo elektros ir garo stotis. Arčiau Vilniaus gatvės esančiuose korpusuose buvo cechai, kuriuose buvo dirbami sausi odos gamybos darbai (minkštinimo, džiovinimo, dažymo ir kiti darbai), gatavų prekių sandėliai, laboratorijos bei kontora. Teritorijos gilumoje, vienaaukščiuose pastatuose buvo įrengtos betoninėse grindyse mirkymo duobės. Į jas kasdieną buvo mirkoma sunkios 1500 jaučių odų ir 400 jaunų galvijų odų moteriškiems padams gaminti. Dar 100 jaunų galvijų odų buvo mirkoma juchtui gaminti (aulai batams) bei kitiems gaminiams gaminti. Daugelis pastatų buvo visai nauji, nes 1908 metais buvo fabrike didelis gaisras ir dalis pastatų, ypač medinių, sudegė“.

Jokūbas Frenkelis įvairiais Ch. Frenkelio odų fabriko reikalais daug važinėjo po užsienį, ypač dažnai lankėsi Vokietijoje ir fabriką bei avalynės fabriką „Batas“ valdė per savo paskirtus direktorius Eliją ir Izaoką Mordelius (kurie buvo jo pusbroliai). Lietuvos pasiuntinybė Vokietijoje, Berlyne, 1930 m. gegužės 12 d. išdavė Jokūbui Frenkeliui (Jakob Fraenkel)  užsienio pasą Nr. 21. Kitas naujas užsienio pasas (serija DA Nr. 16657) jam buvo išduotas 1933 m. spalio 20 Nr. 72/113. Jokūbo Frenkelio žmonai Rozai Frenkel (Rose Fraenkel) užsienio pasas Lietuvos pasiuntinybėje Vokietijoje buvo išduotas 1929 m. rugsėjo 17 d.

1931 m. kovo 29 d. laikraštis „Diena“ Šiauliams skirtame numeryje apie Ch. Frenkelio garinį odos fabriką rašė: „Ch. Frenkelio odų fabrikas yra plačiai žinomas ne tik Lietuvoje, bet nemažiau žinomas ir užsienyje. Fabrikas įsteigtas 1879 m. Jį įsteigė savo srities didelis žinovas Cg. Frenkelis. Dabar fabrike yra septyni skyriai, kuriuose išdirbami sunkūs ir lengvi padai, chromo ir juchto oda avalynei, balnams, diržams, odinėms kepurėms bei paltams, čemodanams, portfeliams, pakinktams, specialiai išdirbama automobiliams ir baldams išdirbta oda, bendrai įvairių odų yra 34 rūšys. Įdomu pažymėti, kad fabrikas išdirba ir klijus baldams. Minimus klijus naudoja ir mūsų degtukams gaminti, kaip klijuojamą medžiagą. Odas eksportuoja į Angliją, Šveicariją ir šiek tiek į Vokietiją. Šiomis dienomis fabriko odos pavyzdžiai nusiųsti net į Braziliją! Prie fabriko yra sutverta gaisrininkų kuopa, kuri geru gaisrų gesinimu ir savo disciplina jau yra daug kartų pasižymėjusi. Prie fabriko yra skaitykla, valgykla, čia pat duodami higieniški pusryčiai ir pietūs. Fabrikas odoms žaliavą perka vietoj.

Odų fabriko savininkas p. Frenkelis šiauliečiams yra žinomas, kaip vienas iš labdaringiausių žmonių. Koks tiktai naujas sumanymas ar visuomeninis reikalas, p. Frenkelis  visuomet smarkiai remia ir palaiko pinigais. Kiek teko iš pačių šiauliečių sužinoti p. Frenkelis aukoja dideles sumas „Aušros“ muziejui. Savo namuose duoda patalpas Žydų gimnazijai, be to, remia „Lietuvos vaiko“ draugiją. Bendrai nedaro jokio skirtumo tarp žydų ir krikščionių – visus vienodai šelpia. Už darbą visuomenės labui p. Frenkelis vasario 16 d. proga apdovanotas Vytauto Didžiojo II-ojo laipsnio medaliu. Odų fabrikas užima visą kvartalą ir jame yra dar ir batų fabrikas „Batas“ (Ch. Frenkelio garinis odų fabrikas. „Diena“ 1931 kovo 29, p. 6).

1933 m. laikraštis „Mūsų momentas“ rašė, kad Ch. Frenkelio odų fabrike dirbo vokiečiai Karolis Šlė – odų meistras, dirba 10 metų, per 4 metus odų dažytoju dirbo F. Vaithazas (Kur pas mus dirba svetimšaliai. „Mūsų momentas“, 1933 sausio 15, p. 1).

1933 m. sukako 25 metai nuo Ch. Frenkelio odų fabriko ugniagesių komandos sukūrimo. Šios sukakties paminėjimas buvo surengtas 1934 m. gegužės 1 d. J. Frenkelis savo specialiai pagamintais tam jubiliejui skirtais sidabriniais žetonais, kurie buvo patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos, apdovanojo savo ugniagesių komandą, jos viršininką Faivušą Potruchą, brandmeisterį Josifą Lipšicą, miesto ugniagesių brandmeisterį Indinauską, Ruchlevičių, Kerą ir Gužauską (25 metai Frenkelio ugniagesiams. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 gegužės 6, p. 3).

Šiaulių faleristikos istorijoje yra žinomi du Jokūbo Frenkelio gaisrininkų komandos jubiliejiniai ženklai. Pirmame yra įrašas: „J. Frenkelio / 1908 / 1928“, antrame: „JOKŪBO FRENKELIO  / GAISRININKŲ KOMANDOS 25 m. SUKAKTUVIŲ / PAMINĖJIMUI“.

J. Frenkelis odų fabriko darbininkams sudarė sąlygas sportuoti. Jis įkūrė sporto klubą, paskyrė 2 ha žemės sklypą sporto aikštelėms įrengti, įsteigdavo įvairias taures, prizus, dažnai rengdavo sporto vakarus, minėjimus.

1934 m. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė, kad „Frenkelio fabrike organizuojama iš darbininkų futbolininkų komanda. Į komandą užsirašė per 20 darbininkų. Fabriko administracija žaidėjams parūpino ir batus (bucus). Taip pat organizuojamas choras ir orkestras. Be to, netrukus manoma darbininkams įrengti teniso aikštę ir žaidimo įrankius duos taip pat fabrikas. Šis p. Frenkelio žygis sveikintinas“ (P. Frenkelio darbininkai sportuos. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 m. gegužės 6, p. 4).

Jokūbas Frenkelis buvo filantropas, skyrė labdarai dideles pinigų sumas.  Jis padėdavo ne tik žydams, bet dosniai šelpdavo ir lietuvius, prisidėdamas prie Lietuvos kultūros, švietimo, socialinių projektų įgyvendinimo, rėmė Šiaulių „Aušros“ muziejų, Kraštotyros draugiją, kitas miesto visuomenines organizacijas. Buvęs  Šiaulių burmistras Jackus Sonda (Sondeckis) prisiminimuose  papasakojo apie  J. Frenkelio dosnumą labdarai. Kai buvo renkami pinigai vargšų valgyklai, jis pirmiausia nuėjo pas J. Frenkelį, kuris paaukojo didelę sumą.   

1935 m. birželio 9 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ pranešė, kad pramonininkas J. Frenkelis ginklų fondui paaukojo 5 000 litų. Tais laikais tai buvo didelė suma. 1935 m. gegužės 30 d. Šiauliuose po pašventinimo Nepriklausomybės paminklo Sukilėlių kalnelyje ir 1863 m. sukilimo dalyvių palaikų laidojimo iškilmių Piliečių klube buvo surengti pietūs, kuriuose dalyvavo ir svečiai iš Kauno. Šių pietų metu paaiškėjo, kad šiaulietis pramonininkas J. Frenkelis Lietuvos ginklų fondui paaukojo 5 000 litų. Ta proga pulkininkas Černius tarė žodį, pažymėdamas visuomenės gyvą susidomėjimą ir aktyvų prisidėjimą prie tautos bei valstybės svarbių reikalų bendrai ir, kaip pavyzdį, paminėjo J. Frenkelio auką atskirai.

J. Frenkelis atsakė taip: „Gerbiamieji karių ir visuomenės atstovai! Širdingai dėkoju už tuos žodžius, kuriuos turėjau garbės čia išgirsti. Prie šios progos noriu pasakyti štai ką: keli Šiaulių paskutiniosios savaitės svarbūs įvykiai, būtent – 1) lėktuvų laimingoji katastrofa, kuri šalia medžiaginių nuostolių, dėkui Dievui, nedavė mums brangių žmonių aukų, 2) širdinga ir maloni aukštai gerbiamo p. įgulos viršininko 8 v. v. vado kalba Šiaulių miesto žydų kariams, dalyvavusiems Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime, vėliavos įteikimo proga, ir 3) kariuomenės ir visuomenės susiartinimo diena – paskatino mane, kaipo  žydą, ištikimą Lietuvos pilietį, nežiūrint ekonominio sunkumo, kaip nors realiai prisidėti dabartiniu rimtuoju momentu prie mūsų brangaus krašto gyvenimo reikalų.

Apie ginklų fondo įsteigimą nežinojau, dabar gi, žinodamas, kad toksai Fondas sudaromas, aš juo labiau patenkintas, kad mano auka neliks vienintelė. Lai mano įsakas būna žiedeliu tos ilgosios grandinės, kuri sujungtų karius ir visuomenę į vieną galingą šeimą Lietuvos labui“ (J. Frenkelis ginklų fondui paskyrė 5000 litų. „Įdomus mūsų momentas“, 1935 birželio 9, p. 3).

Pramonininkas J. Frenkelis buvo išrinktas į pirmąją miesto tarybą, buvo vėlesnių kadencijų tarybos nariu. 1936 m. birželio 4 d. Šiauliuose buvo įsteigtas Rotary klubas, kurio nariu tapo ir J. Frenkelis. 1937 m. balandžio 22 d. „Kapitol“ kino teatre įvyko Šiaulių „Makabi“ sporto draugijos 15 metų veiklos jubiliejui skirtas iškilmingas vakaras, kuriam pirmininkavo Jokūbas Frenkelis.      

Jokūbas Frenkelis turėjo didžiulį autoritetą ir buvo labai gerbiamas ne ik savo tautiečių, bet ir lietuvių. Už savo veiklą Lietuvai ir atsidavimą gimtajam kraštui, Jokūbas Frenkelis 1930 m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio medaliu, o 1938 m. –  DLK Gedmino 4-ojo laipsnio ordinu.

Jokūbas Frenkelis 1937 m. spalio mėn. nuo odų, odos dirbinių ir chemijos pramonės įmonių buvo išrinktas į Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Pramonės korporacijos narius (Naujai išrinktieji Prek., Pram. ir Amatų rūmai pradeda darbą. „Tautos ūkis“, 1937, Nr. 41, p. 838).

1938 m. Prekybos registre buvo įrašytas Ch. Frenkelio odų fabrikas (reg. Nr. 1000, b. Nr. 653). Odų gamyba ir prekyba. Šiauliai, Vilniaus g. 72-74. Prokūristas Roza Frenkelienė („Tautos ūkis“, 1938, Nr. 51, p. 1055).

Ch. Frenkelio odų fabrike veikė aštuoni skyriai: I skyriuje buvo gaminami padai lengvajai ir sunkiajai avalynei, Ia skyriuje gaminami padai, chromo oda, juchto oda, blankas ir t. t. II skyriuje supjaustoma juchto oda batams, III skyriuje gaminama juoda ir kitų spalvų arklių oda; IV skyriuje išdirbama juoda ir kitų spalvų galvijų, veršių, avių ir ožkų chromo oda; V skyriuje gaminami įvairių rūšių ir pločių diržai įvairiems tikslams; VI skyriuje parengiama oda lagaminams, portfeliams ir pakinktams; VII skyriuje gaminami staliams, rišykloms ir dažytojams klijai. Visiems skyriams vadovavo seni prityrę specialistai, tą darbą odų fabrike dirbo 420 darbininkų.

Ch. Frenkelio odų fabrikas dalyvavo kultūros ir visuomenės darbe, beveik visuomet būdamas pirmojoje vietoje: turėjo savo ugniagesių komandą, sudarytą iš fabriko darbininkų; jai 1938 m. sukako 30 metų; įvairius sporto ratelius, gausiai aukojo labdarai, krašto gynybai ir kitiems šalies reikalams“ (Pasirašo: J. Ch. Frenkelio gariniam odų fabrikui greitai sueis 60 metų. „Tautos ūkis“, 1938, nr. 47, p. 959-960).]

1938 m. spalio 23 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Ch. Frenkelio odų fabrikui 1939 m. sukanka 20 metų jo gyvavimo. Dabartinis fabriko savininkas, p. J. Frenkelis, šių sukaktuvių proga žada išleisti apie savo fabriką specialų leidinį, kuris būsiąs dviem  kalbom, lietuvių ir anglų. Leidinėlis bus platinamas ir užsieny“ (60 metų sukakčiai. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 spalio 23, p. 4).

1939 m. sausio mėn. Ch. Frenkelio odų fabrike dirbo 400 darbininkų ir tarnautojų (Gerinamos darbo sąlygos Šiaulių įmonėse. „Darbas“, 1939 m. sausio 15, p. 89). Tų pačių metų kovo mėn. odų fabrike dirbo 280 darbininkų.

1939 m. kovo mėn. laikraščio „Darbas“ korespondentas apie darbo sąlygas ir užmokestį Frenkelio odos apdirbimo fabrike rašė: „Vienas iš didžiausių ir seniausių Lietuvos fabrikų yra „Frenkelio“ įmonė, kurioje dabar dirba du šimtai aštuoniasdešimt darbininkų. „Frenkelis“ gamina visokiausias odų rūšis, ne tik iš vietinės žaliavos, bet ir iš importuotos, ir dalį apdirbtų odų eksportuoja į užsienį. Taigi, ir ši įmonės yra gana svarbi mūsų krašto ūkiui. Praeitais metais „Frenkelis“  apdirbo 267 000. Vidaus rinkai buvo parduota odų už 9 mln, litų, o užsieniui už pusantro milijono. Pusė odos žaliavos įvežama iš užsienio – daugiausia iš Rusijos ir Brazilijos <...>

Iš žaliavų sandėlio odos eina į rauginimo skyrių. Rauginimo skyriuje yra kelios dešimtys cementinių šulinių su įvairiais chemikalais, reikalingais tam tikram procesui sukelti. Bendrai visame skyriuje dvokia. Tampyti odas, nugramdyti mėsgalius, nubraukti plaukus, merkti ir traukti, perdėti iš vieno šulinio į kitą, darbas yra tikrai bjaurus ir sveikatai kenksmingas. Čia dirba  darbininkai akordiniai ir todėl, norėdami daugiau uždirbti, nelabai žiūri savo sveikatos. Nors nėra jokio reikalo braidžioti peršlapusiomis kojomis, ar maudytis pasmirdusiuose chemikaluose, bet jie, norėdami daugiau uždirbti, nesinaudoja jiems teikiamais darbo apsaugos drabužiais. Trupučiuką švaresnis darbas prie mašinų, kurios lygina odą ir ją pjausto. Taip pat sunku yra žiūrėti į darbininkus, kada jie ima odas iš didžiulių, besisukančių cilindrų, kuriuose odos laikomos ir vartomos tam tikrame skystyje. Jie taip pat nesinaudodami jiems duotomis odinėmis prijuostėmis, bet, išsivilkę, pusnuogiai, griebia į glėbį varvančias odas ir jas neša į kitus skyrius. Nė kiek negeriau ir kituose skyriuose, kur odos dažomos, lakuojamos ar poliruojamos. Visur neišvengiama smarvė ir nešvarumas.

Man beklausinėjant darbininkų, kiek jie uždirba ir ar yra patenkinti, pastebėjau gana įdomų reiškinį. Sunkiausiomis sąlygomis dirbantieji darbininkai, kurie uždirba, negailėdami savo sveikatos, po penkis šešis litus, atrodo, lyg ir būtų patenkinti, o tie, kurių darbas gana švarus ir visiškai lengvas, sakosi uždirbą tik ašaras, nors jų uždarbiai yra didesni nei pirmųjų.

Uždarbis. Dešimt nuošimčių darbininkų gauna minimumą – vyrai po keturis litus, o moterys po du litus septyniasdešimt penkis centus. Apie dvylika nuošimčių darbininkų gauna vidutiniškai tarp aštuonių ir dvylikos litų. Daugiausia darbininkų, t. y.  apie šešiasdešimt nuošimčių, uždirba nuo penkių iki šešių litų į dieną. Yra meistrų, kurie gauna net tūkstantį litų mėnesiui. Darbininkų lietuvių nuošimtis yra didesnis negu meistrų. Apie penkiasdešimt nuošimčių meistrų yra svetimtaučiai.

Kultūriniai reikalai. Fabrikas sporto klubui duoda aprangą, instruktorius, juos apmoka. Parūpina aikštę ir patalpas. Taip pat turi bendrą su „Bato“ fabriku skaityklą, kuriai užsako laikraščius.

Ekonominiai reikalai. Fabrikas stengiasi savo darbininkams padėti. Senesniesiems darbininkams išduoda nemažus avansus, avalynę išsimokėjimui, garantuoja už savo darbininkus, perkančius ką nors vertingesnio. Ir šiaip šventėms duoda dovanų“ (Frenkelio odos apdirbimo fabrikas. „Darbas“, 1939 m. kovo 19, p. 6).

1939 m. birželio mėn. Ch. Frenkelio odų fabrike dirbo 350 darbininkų, išdirbdami odą ir ją tiekdamas vietiniai rinkai ir eksportuodami į užsienį (Ch. Frenkelio odų įmonė – Šiaulių pramonės pradžia. „Lietuvos žinio“, 1939 birželio 17, p. 27).

Dailininkas G. Bagdonavičius Ch. Frenkelio odų fabriką ir rūmus, kur gyveno Frenkeliai, yra pavaizdavęs savo kūriniuose: „Šiauliai. Chaimo Frenkelio rūmų parko laiptai“ (1924), „Šiauliai. Chaimo Frenkelio fabrike XX a. pradžioje“, „Frenkelių fabrikas“ (1940 m.) „Šiauliai. Chaimo Frenkelio odų fabrikas ir akcinė bendrovė „Batas“ (1940) ir kt. Šie dailininko G. Bagdonavičiaus kūriniai saugomi Šiaulių ‚Aušros“ muziejuje.

1940 m. rugpjūčio mėnesį sovietų valdžia nacionalizavo Chaimo Frenkelio odų fabriką ir „Bato“ fabriką. Vokiečių kariuomenei okupavus Lietuvą, Šiauliuose buvo įkurtas getas. Jokūbo žmona Roza 1941 m. rudenį pateko į getą ir buvo nužudyta. Jokūbas karo pradžioje buvo Vokietijoje. Jam pavyko išsigelbėti, jis išvyko gyventi į JAV.

Per Antrąjį pasaulinį karą Ch. Frenkelio odų fabrikas buvo labai apgriauti, pokariu ji teko sutvarkyti, atstatyti buvę apgriuvę pastatai ir atnaujinta gamyba. 1945 m. Stasio Ivanausko nuotraukose, saugomose Šiaulių „Aušros“ muziejuje, matyti sugriauti kai kurie Ch. Frenkelio fabriko pastatai, išlikęs nesugriautas fabriko kaminas.

1946 m. Ch. Frenkelio odų fabrikas ir avalynės fabrikas „Batas“ buvo sujungti ir įkurtas odos ir avalynės kombinatas „Elnias“.

Ch. Frenkelio odų fabrike įvairiu laiku dirbo iki 1 000 darbuotojų, pramonininkų Frenkelių dėka Šiauliai tapo žinomi kaip pasaulinis odos pramonės centras, o pats Ch. Frenkelis pramintas odų karaliumi.

2012 m. gegužės 19 d. po rekonstrukcijos buvo atidarytas Ch. Frenkelio vilos parkas. Ta proga  vyko stilizuotas lauko renginys, buvo atidaryta paroda „Chaimo Frenkelio vila ir odų fabrikas Šiauliuose – urbi et orbi“, pasakojanti apie Ch. Frenkelio fabriko įkūrimą, jo raidą vėlesniais laikotarpiais. Parodoje buvo galima pamatyti autentiškus XX a. pr. Ch. Frenkelio fabrike naudotus įrankius, išdirbtas odas, pamatyti tarpukariu avalynės fabrike „Batas“ gamintus batus.

Apie Frenkelių šeimos ir fabriko istoriją pasakoja Ch. Frenkelio viloje Šiaulių „Aušros“ muziejaus įrengta nuolatinė ekspozicija. Ch. Frenkelio vilos parke pastatyti stovai su rodyklėmis ir vaizdais, pasakojančiais apie Frenkelių šeimos istoriją, odų fabriką, jo raidą.  

2014 m. rugsėjo 19 d. buvo surengtos odų fabriko Šiauliuose įkūrėjui Ch. Frenkeliui skirto paminklo atidengimo iškilmės. Skulptoriaus Romo Kvinto skulptūra vaizduoja visu žmogaus ūgiu stovinti pramonininką Chaimą Frenkelį, žiūrintį į savo buvusį odų fabriką. Šalia šios skulptūros ant specialaus stovo metalinėje lentelėje lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis išgraviruotas tekstas: „Chaimas Frenkelis (1851–1920) / Ch. Frenkelis – įžymus žydų pramonininkas, vienas iš sėkmingiausių visų laikų Lietuvos verslininkų, išgarsinęs XX amžiaus pradžios Šiaulius kaip pasaulinį odų apdirbimo centrą.

Ch. Frenkelis, jo žmona Dora (Dvoira), verslą sėkmingai tęsęs sūnus Jokūbas su žmona Roza garsėjo kaip dosnūs mecenatai ir filantropai. Jie rėmė miesto žydų bendruomenę ir aktyviai dalyvavo jos veikloje, rūpinosi senelių ir ligonių priežiūra, šelpė švietimą, kultūros įstaigas, labdaros draugijas. Iki šių dienų išlikusi Chaimo Frenkelio vila ir fabrikas, Frenkelių šeimos lėšomis pastatytos Talmud Toros mokykla, sinagoga, senelių prieglauda, žydų ligoninė yra svarbus Šiaulių architektūros paveldas.

Drėgmei nepralaidūs „raudonieji padai“ – vienas iš sėkmingų Ch. Frenkelio naujovių odų pramonėje, pelniusių jam pripažinimą.

Paminklas Ch. Frenkeliui pastatytas Šiaulių pramonininkų asociacijos iniciatyva, kaip paminklas visų laikų pramonininkams, dirbusiems ir dirbantiems Šiaulių labui.

Projektą 2014 metais įgyvendino skulptorius Romas Kvintas ir architektas Alvidas Songaila.“

Šiaulių pramonininkų asociacija 2014 m. įsteigė kasmetinę Chaimo Frenkelio nominaciją – Ch. Frenkelio portretinę skulptūrą verslo sektoriuje pasižymėjusiam verslininkui.  

Šiaulių odų pramonės pradininko Chaimo Frenkelio ir jo sūnaus Jokūbo nuopelnams pažymėti buvusioje Ch. Frenkelio odų fabriko teritorijoje viena iš gatvių Šiaulių miesto tarybos 2018 m. lapkričio mėn. sprendimu pavadinta Frenkelių vardu.

(Bus tęsinys)

Jokūbo Frenkelio odų fabriko gaisrininkų komandos 20 metų jubiliejaus ženklas „J. / Frenkelio / 1908 1928“ . Iš P. Kaminsko katalogo „Šiauliai faleristikoje 1879–2016“.

Jokūbo Frenkelio gaisrininkų komandos 25 metų jubiliejaus ženklas „Jokūbo Frenkelio / Gaisrininkų komandos / 25 m./ sukaktuvių paminėjimui“. Iš P. Kaminsko katalogo „Šiauliai faleristikoje 1879–2016“.

Ch. Frenkelio odų fabriko tarpukario reklama. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Senasis Ch. Frenkelio odų fabrikas. 2020 m. Jono Nekrašiaus nuotr.

Ch. Frenkelio odų fabrikas. 1946 m.