(Tęsinys)                                                                                            
Prieš daugiau kaip 90 metų rašytojas apie Kuršių neriją rašė: „Nida, kur jūros smėlis ir pasakų miškas stebuklingai susilieja, nustojo buvusi Kuršių nerijos žvejų kaimu. Mažoji Nida, iki šiol buvusi nedidelė poilsio vieta arti Klaipėdos tapo literatūrine sąvoka...“

T. Manas ir jo artimieji Nidoje vasarojo trejus metus iš eilės (1930–1932 m.). Tomo Mano svečiai – iš svetur atvykę garsūs menininkai, žurnalistai, kultūrologai – pasakoja Nidoje suradę intensyvius rašytojo kūrybos namus. Prancūzų literatas Pjeras Daye po vizito į Nidą 1932 m. rašė: „Šioje pakrantėje nėra nieko tokio, kas būtų apleista ar kuo nepasirūpinta, jei tai žmogaus dvasios ir literatūros reikalai“ (V. T. Jonušienė. I Tomo Mano festivalio programa. 1997).

1807 m. sausio mėnesį karalienė Luiza nakvojo Nidoje G. D. Kuverto viešbutyje. 1862 m. šie užeigos namai sudegė, o jų vietoje 1867 m. Fridrichas Blodė įkūrė viešbutį.  Apie 1885 m. Hermanas Blodė perėmė tėvo viešbutį ir tapo menininkų globėju. Čia lankėsi garsūs to meto aktoriai, poetai, rašytojai, muzikai, menininkai. Henris Fuksas „Nidos gyvenvietės istorijoje“ rašo, kad pirmasis poilsiautojas XIX a. pradžioje buvo dailininkas Ernstas Bischoffas-Culmas. Hermanas Blodė vasarą kviesdavosi Vakarų Europos šalių menininkus, suteikdamas jiems nakvynę ir sudarydavo sąlygas kurti. Dailininkai po vieną kūrinį kaip užmokestį palikdavo viešbučio savininkui. Čia viešėjo vokiečių dailininkai ekspresionistai K. Šmi- Rotlufas, R. L. Kiršneris, E. Hekelis, J. Siemeringas, H. Kriugeris ir kt. Po H. Blodės mirties, 1934 m. viešbutį paveldėjo jo žentas dailininkas E. Molenhaueris, kuris tęsė Nidos menininkų kolonijos veiklą.

Antrojo pasaulinio karo metais H. Blodės viešbutis, menininkų kolonijos kolekcija ir pati studija sudegė, pats namas XX a. septintajame dešimtmetyje buvo nugriautas, išliko tik smarkiai pakitęs pietinis fligelis. Nutrūko Nidos menininkų kolonijos Brucke („Tiltas“) tradicija.  

Šiaulietis dailininkas Saulius Kruopis pasiryžo atgaivinti šią tradiciją. 1995 m. jis pirmąkart pakvietė Lietuvos menininkus į plenerą Nidoje. Nuo to laiko Nidoje organizuojami  tarptautiniai tapybos plenerai „Nidos ekspresija“, kaupiama meno kūrinių kolekcija. 2020 m. sukako 25 metai, kai ši tradicija tęsiama. Menininkų asociacija „Tiltas“  išleido Sauliaus Kruopio iliustruotą spalvotą albumą-metraštį „Nidos ekspresija. Tiltai. 25 metai. Nidos tapybos kolekcijos parodos. Metraštis“ (Vilnius, 2020), pasakojanti ir iliustruojanti Nidos tapybos plenerus. Tai jau trečioji knyga. Pirmasis albumas pasirodė 2009 m., antrasis – 2013 m.

Apsilankėme Nidoje, Skruzdėlynės gatvėje 2 įsikūrusį viešbutį „Nidos banga“. Jame įrengta nedidelė ekspozicija, kurioje eksponuojami faktai ir nuotraukos iš Hermano Blodės viešbučio istorijos ir pasakojama apie jame apsilankiusius garsius asmenis Tomą Maną, Sigmundą Froidą, Maksą Pechsteiną ir kt. Šį faktą primena medinę paletę vaizduojanti lenta su užrašu: „Šiame pastate buvusiame H. Blodės viešbutyje 1867–1944 m. lankėsi ir kūrė įžymūs dailininkai (daugiausia vokiečių ekspresionistai), rašytojai, poetai, muzikai.“

Pakeliui sustojome Nidos centre, prie marių pastatytos skulptūros aktoriui, pramoginių renginių režisieriui, televizijos laidų vedėjui, dainuojamosios poezijos pradininkui Lietuvoje, Vytautui Kernagiui (1951–2008) atminti. Paminklas skirtas A. Aramino filmo „Maža išpažintis“ herojui Benui, kurį 1971 m. suvaidino Vytautas Kernagis. Šio filmo herojus Benas ir Kernagio atliktos keturios dainos tapo legenda, o frazė „Benai, plaukiam į Nidą“ imta vadinti kultine ir simbolizuoja populiarios muzikos Nidoje festivalį.

Skulptoriaus Romo Kvinto skulptūra V. Kernagiui atminti buvo atidengta 2009 m. Prie maestro galima prisėsti šalia ant suoliuko ir nusifotografuoti.  Norintiems pasiklausyti Kernagio atliekamų dainų, šalia skulptūros, bardų skvere įrengtas interaktyvus įrenginys. Interneto svetainėje www.88.lt išsirinkus iš daugiau kaip 60 bardo atliekamų kūrinių norimą dainą, muzikos galima pasiklausyti tiesiog stovint prie Vytauto Kernagio skulptūros.

(Bus tęsinys)

2020 12 04 9

Sauliaus Kruopio tapybos darbas „Nidos ritmai“. 1997 m. al., drobė, 120 x 150.

2020 12 04 33

Grafika „Brucke ir Nida“. Iš Sauliaus Kruopio rinkinio.

2020 12 04 17

S. Kruopio nuotr. buvęs H. Blodės viešbutis Nidoje. 2004 m.

2020 12 04 32

Viršuje matosi H. Blodės viešbutis. Apie 1965 m. Iš Sauliaus Kruopio rinkinio.

2020 12 04 10

Romo Kvinto skulptūra Vytautui Kernagiui-Benui atminti. Nida. J. Nekrašiaus nuotr.

 

 

 

 

 
Straipsnių peržiūros
94562449
Į viršų