(Tęsinys)                                                           

Gubernijos alaus darykla antrosios okupacijos metais
Antrojo pasaulinio karo metais „Gubernija“ patyrė nuostolių, tačiau ji nebuvo taip smarkiai sugriauta kaip kitos Šiaulių miesto pramonės įmonės. Po karo alaus daryklos gamyba gan greitai buvo atnaujinta ir kartu prasidėjo jos atstatymo ir rekonstrukcijos darbai.

Pirmasis šių darbų etapas apėmė  įmonės pastatų remontą ir praplėtimą, toliau vyko nuo 1945 iki 1950 m., o antrasis, susijęs su linijinės sistemos patalpų atstatymu, tęsėsi iki 1965 m. padidinus gamybą ir išplėtus asortimentą. Buvo atskirai pastatytas vaisvandenių cechas su dirbtuvėmis ir prie senojo salyklo pastato priblokuotos laboratorijos.

Prof. V. Rimkus apie tuometinę Gubernijos alaus daryklos rekonstrukciją rašė: „Šis tipinių sprendimų taikymas pažeidė per laikmetį susiklosčiusią visos įmonės planinę-erdvinę struktūrą. Vis dėlto pagrindinis pastatų kompleksas išlaikė visus linijinės gamybos organizavimo struktūrinius ir architektūrinius bruožus bei ypatumus“ (V. Rimkus. Šiaulių alaus kombinatas „Gubernija“ istorija. Šiauliai, 1986. Rankraštis).        

Pokariu įmonė palaipsniui plėtėsi, augo, didėjo darbuotojų skaičius. 1945 m. „Gubernijoje“ dirbo 96 darbininkai, 1946 m. – 119 darbininkų ir 18 tarnautojų, 1948 m. – 146, 1949 m. – 158, 1950 m. – 192, 1951 m. – 194, 1952 m. – 195, 153 m. – 199, 1954 m. – 200, 1955 m. – 214, 1956 m. - 235 ir kt. (Šiaulių regioninis valstybės archyvas: f. 501, ap. 1, b. 3, l. 6, b. 32, l. 20; A. Gumuliauskas, D. Ulčinaitė „Gubernijos“ alaus darykla sovietmečiu. In.: Alus lietuvių kultūroje. Straipsnių rinkinys. Šiauliai: AB „Gubernija“, „Lucilijus“, 2007, p. 190-191).

Sovietmečiu dažnai keitėsi „Gubernijos“ pavaldumas. 1945 m. kovo 7 d. buvo įsteigtas Lietuvos TSR Valstybinis spirito ir alaus trestas – į jį buvo sujungti iki tol atskirai veikę Spirito ir degtinės bei Alaus trestai (Dėl Lietuvos TSR Valstybinio Spirito ir alaus tresto įsteigimo, Lietuvos TSR Vyriausybės nutarimų ir potvarkių rinkinys, 1945, Nr. 3, p. 18). Šis trestas rūpinosi ir Gubernijos alaus daryklos veikla.  Iki 1949 m. Gubernijos alaus darykla priklausė Spirito ir alaus trestui, kuris vėliau buvo pervadintas Alaus ir nealkoholinių gėrimų trestu. 1955 m. „Gubernija“ tapo pavaldi Lietuvos TSR Maisto prekių pramonės ministerijos Spirito ir alaus trestui ir vadinosi LTSR maisto prekių pramonės ministerijos „Gubernijos“ alaus darykla“. 1957 m. birželio 14 d. „Gubernija“ perėjo Lietuvos TSR liaudies ūkio tarybos Maisto pramonės valdybos žinion.

Pokariu „Gubernijos“ alaus daryklai įvairiu laiku vadovavo: 1946-1947 m. Aleksandras Sergejevas, 1947–1950 m. Stasys Vinča. Jį šiame poste pakeitė J. Burakas, kuris direktoriavo 1950–1960 m. Nuo 1960 m. iki 1962 m. įmonės direktoriumi buvo Eduardas Jasinevičius, kurį pakeitė Vladas Pliuskus, šias pareigas ėjęs 1962-1963 m. Vilius Stuina alaus daryklai vadovavo dviem etapais nuo 1963 iki 1964 m. ir nuo 1966 m. iki 1971 m. Algimantas Jonaitis „Gubernijos“ direktoriumi išbuvo 1964–1966 m., Jonas Aperavičius įmonei vadovavo nuo 1971 m. iki 1979 m. Nuo 1979 m. įmonės direktoriumi tapo Vytautas Urbonas. Jam vadovaujant įmonė toliau buvo plečiama, rekonstruojama, vyko didelės statybos, tobulinama gamybos technologija, plečiamas produkcijos asortimentas (V. Rimkus. Šiaulių alaus kombinatas „Gubernija“ istorija. Šiauliai, 1986 m.).

Po įvykusių reformų 1970 m. lapkričio 30 d. buvo įsteigtas alaus kombinatas „Gubernija“ ir vadinosi „LTSR MPM alaus kombinatas „Gubernija“. Dar ant jos išleidžiamosios produkcijos ir alaus etiketėse sutinkami kiti „Gubernijos“ įmonės pavaldumo užrašai: „LTSR maisto pramonės ministerija Alaus ir bealkoholinių gėrimų pramonės trestas „Alaus darykla „Gubernija“, LTSR MPM alaus darykla „Gubernija“ Šiauliai, „LTSR Maisto prekių pramonės m-ja“, „Lietuvos TSR Alaus darykla Gubernija Šiauliuose,  „LTSR Maisto pramonės ministerija“; „Lietuvos TSR Liaudies ūkio taryba „Alaus darykla „Gubernija“; LTSR LŪT alaus gamykla „Gubernija“ Šiauliai“ ir kt. 1985 m. panaikinus Maisto pramonės ministeriją, „Gubernija“ su visomis įmonėmis buvo įjungta į naują valdymo struktūrą – tapo pavaldi Respublikos agropramoniniam kompleksui.

Pokariu, pakeitusi pavaldumą, „Gubernijos“ alaus darykla neteko ne tik buvusių savininkų, rinkos, bet ir dalies pirkėjų. Dingo vartotojams gerai žinomi simboliai, alaus rūšys, kartu ir bravoro skaičiuojančio kelių šimtmečių istoriją, legenda. Prireikė naujai kurti ir plėsti alaus gamybą ir prie jos iš naujo pratinti vartotojus.

Tiesa, sovietmečiu Šiaulių alaus daryklai labiau pasisekė nei kitoms Lietuvos alaus darykloms, į jos pavadinimą „Gubernija“ nebuvo kėsintasi. Apyvartoje išliko ir dar tarpukariu sukurtos dviejų ožių kompozicijos, kurios buvo tapusios „Gubernijos“ bravoro emblema, todėl vartotojai gaminius su šiais alaus daryklos tradiciniais simboliais lengvai atpažindavo ir antrosios sovietų okupacijos metais.

Pokariu „Gubernijos“ alaus darykla toliau vykdė įmonės atstatymą. 1950 m. buvo suremontuota karo metu sudegusi automatinė alaus pilstymo linija, kuri vėliau dirbo iki 1957 m., kol buvo įrengta nauja automatinė pilstymo linija. Vėliau tose pat patalpose buvo pastatyta nauja pilstymo linija 0,33 l talpos buteliams, naujas alaus virimo skyrius, išplėsta fermentacija, padidintas rūsių talpumas. Atstatyta šildymo sistema, keturių aukštų miežių sandėliavimo sandėlis.   

Pokariu, kaip nurodo A. Gumuliauskas ir D. Ulčinaitė, Gubernijos alaus daryklos asortimentas ir gamybos apimtys buvo nedidelės: „1946 m. alaus darykla pagamino 1 183,87 hekalitrų (toliau – hl) limonado ir 16 667,64 Hl alaus, 1947 m. pagamino 20 987,47 hl alaus, 1 349,25 hl limonado, 311,966 t salyklo bei  pagamino 1 132 litrų degtinės. 1948 m. buvo pagaminta 11 904,985 hl alaus, 2 029,244 hl limonado, 492,913 t salyklo bei 108,46 hl sirupo. Tuo metu įmonė darė 4 rūšių alų: „Žigulinį“, „Rygos“, „Ukrainos“ ir „Martovskoje“ („Kovo“). 1957 m. „Gubernijoje“ pradėtas gaminti „Lietuviškas“ alus“. 1960 m. „Gubernija“ gamino 6 rūšių alų: „Žigulinį“, „Maskvos“, „Rygos“, „Kovo“, „Ukrainos“, „Lietuvišką“. 1961 m. pradėtas gaminti „Žemaičių“ alus, 1962 m. – „Porteris“. 1967 m. buvo gaminamas šešių rūšių alus: „Žigulinis“, „Kauno“, „Žemaičių“, „Lietuviškas“, „Biržiečių“ ir „Tauro“.

„Gubernijos“ alaus darykla plėtė ir nealkoholinių gėrimų gamybą. 1954 m. gamino 8 rūšių limonadus: „Avietinis“, „Mandarininis“, „Obuolinis“, „Krem-soda“, „Kriušonas“, „Vasara“, „Citrininis“, „Spanguolinis“. 1955 m. dar prisidėjo „Vyšninis“ ir „Apelsininis“ ir kt.

Naujai pastatytame Gubernijos alaus daryklos  nealkoholinių gėrimų ceche buvo gaminama 14 rūšių vaisvandeniai: 1962 m. – „Moka“, „Lietuviška gira“, 1966 m. – „Pietinis“, „Vaikų porteris“, „Pomidorų“, „Rytas“, 1967 m. – „Vynuogių“, „Vingis“, „Citronas“, „Gaivinantis“, „Auksinis ranetas“, „Mandarinų punšas“, „Sajanai“, „Rusiška gira“, 1973 m. – „Sportas“, „Buratinas“ ir kt.

Nuo 1959 m. alus bei limonadas darykloje pradėtas pilstyti ne tik į 0,5 l, bet ir į 0,33 l talpos butelius.  Pagal gamybos apimtis 1961 m. „Gubernija“ užėmė trečiąją vietą šalyje (A. Gumuliauskas, D. Ulčinaitė. „Gubernijos“ alaus darykla sovietmečiu. In.: Alus lietuvių kultūroje, p. 185–191).

Gamybos procesas ir materialinė-techninė bazė Gubernijos alaus darykloje plačiau pradėta tobulinti XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. 1959 m. pastatytas naujas alaus pilstymo cechas, buvo statomas nealkoholinių gėrimų cechas, įrengtos 3 000 ir 6000 butelių per valandą pajėgumo linijos, 8 nauji nokinimo tankai.

Ilgainiui Gubernijos alaus darykla išaugo, gerėjo technologiniai procesai, tobulėjo produkcijos realizavimo organizavimas. 1960 m. iš buvusių Lietuvoje 7 alaus daryklų pagal alaus gamybą „Gubernija“ užėmė trečiąją vietą – po Kauno „Raudonosios pašvaistės“ ir Vilniaus „Tauro“, o pagal salyklo gamybą – antrąją vietą (Šiaulių miesto istorija 1940–1995 m. Sudarytojas J. Sireika. Šiauliai: „Saulės delta“, 2007, p. 193).

1960 m.  „Gubernijoje“ buvo pastatyti „taravimo“ aparatai, 1961 m. rekonstruotas alaus gamybos cechas ir šaldymo sistemos, 1962 m. įmonė visiškai dujofikuota, centralizuotas konvejerių valdymas, įrengtos signalizacijos sistemos darbo linijose, mechanizuota apskaita. 1963 m. įmonė jau turėjo naują katilinę ir pilstymo liniją, o 1969 m. sandėliuose buvo įrengti transporteriai.

Pokariu „Gubernija“ turėjo padalinius Kelmėje ir Telšiuose, kuriuose buvo gaminamas limonadas. 1968 m.  pirmame ketvirtyje prie „Gubernijos“ kaip atskiras ūkiskaitinis vienetas buvo prijungta Mažeikių alaus darykla „Kibirkštis“ (įkurta 1932 m.). Tuo metu darbuotojų skaičius išaugo iki 369. Lietuvos TSR maisto pramonės ministro 1970 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 287 alaus daryklai „Gubernija“ buvo suteiktas kombinato vardas ir alaus darykla „Kibirkštis“ liko su Mažeikių filialo pavadinimu kaip cechas. Kartu su šiuo filialu 1969 m. „Gubernijos“ alaus kombinate buvo 351 darbuotojas.

1970 m. įmonėje įrengtas vadinamasis pneumotransportas miežius ir salyklą tiekti gamybai. Tai buvo pirmas toks įrenginys Lietuvoje. Įmonėje dirbo 262 žmonės (K. Stanelis. Praeities puslapius atvertus... „Raudonoji vėliava“, 1970 liepos 3 d.). Kadangi įmonei trūko vandens, 1974 m. buvo išgręžtas naujas artezinis šulinys.

Gubernijos alaus kombinatas garsėjo „Kauno“, „Lietuviško“, „Biržiečių“ alumi, buvo vertinami „Žemaičių“ ir „Žigulinis“ alus, vaisvandeniai. Sovietmečiu „Žigulinis“ alus buvo pagrindinis vartotojams tiekiamas alus. Gubernijos alaus darykloje „Žigulinio“ alaus buvo gaminama daugiau nei kitų rūšių alaus, nes jo gamybos laikas buvo trumpesnis. Jau išvirtą „Žigulinį“ alų reikėjo išlaikyti tik 21 dieną, o kitų rūšių alui žymiai daugiau dienų.   

1982 m. Gubernijos alaus kombinate pradėjo veikti naujas alaus pilstymo cechas. Buvo sumontuotos trys labai našios automatinės linijos, gautos iš Ukrainos, Melitopolio maisto pramonės mašinų gamyklos. Kiekvienos iš jų našumas – 12 000 butelių per valandą. Įrengimus padėjo sumontuoti specialistai iš Rygos. Buvo atnaujinti pagrindinės įmonės pastatų fasadai, pertvarkytas apšvietimas. Po to buvo pertvarkyti ir mechanizuoti taros ir produkcijos sandėliai, alaus virimo ir filtravimo barai, fermentacijos, nokinimo ir filtravimo barai. Įdiegti nauji 100 kubinių metrų talpos kūginiai cilindriniai alaus nokinimo tankai.

Gubernijos alaus darykloje toliau buvo atliekami dideli rekonstrukcijos ir remonto darbai, pastatyti nauji įrengimai. 1982 m. buvo atidarytas erdvus „Gubernijos“ kombinato alaus pilstymo baras, kuriame veikė trys automatinės linijos, buvo įrengti taros ir produkcijos sandėliai, rekonstruoti alaus virimo ir filtravimo barai. Dideli statybos darbai vyko 1983–1985 metais.

Iki 1985 m. įmonės administracija buvo įsikūrusi dviejų aukštų su stogine pastate. 1985 m. už gamyklos teritorijos, kitoje gatvės pusėje, buvo pastatytas keturių aukštų modernus administracinis-buitinis korpusas. Su gamyklos korpusais jį sujungė galerija, einanti virš gatvės. Jame įrengti erdvūs kabinetai administracijai, valgykla, salė, papuošta monumentaliosios dekoratyvinės dailės kūriniais (V. Urbonas. Išaugo, sustiprėjo. „Raudonoji vėliava“, 1986 gegužės 30 d.). Vitražistas Povilas Dobkevičius įmonės administracijos naujojo korpuso patalpoms sukūrė vitražus, dailininkė Gražina Arlauskaitė-Vingrienė aktų salėje sukūrė freską „Šventė“ (1988 m.), dailininkai Povilas Anikinas ir Vaidotas Janulis – vaizduojamosios dailės kūrinius  ir kt.

Sovietmečiu „Gubernijoje“ buvo atnaujintos ne tik alaus rūšys – iš esmės pasikeitė ir jo pilstymo į butelius tradicija. Nors alus tebebuvo parduodamas statinėmis ir cisternomis parduotuvėms, valgykloms, barams ir kitoms viešojo maitinimo įstaigoms, didesnė jo dalis buvo išpilstoma į butelius. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi įvairūs „Gubernijos“ alaus buteliai, priskiriami taip pat tarpukariui.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje  dalį Gubernijos alaus daryklos pagaminto alaus, nealkoholinių ir gaivinamųjų gėrimų suvartodavo Šiaulių gyventojai, dalis buvo tiekiama ir kitiems Lietuvos miestams. Individualiems užsakovams alus buvo pilstomas į 20 l talpos statinaites. Be to, produkcija buvo siunčiama į Baltarusiją ir Rusiją. 1985 m. pradėtas gaminti naujos rūšies alus, pavadintas „Gubernija“, kurį teigiamai įvertino speciali degustacinė komisija.

1985 m. atsižvelgiant į šalyje priimtus nutarimus dėl priemonių girtavimui ir alkoholizmui įveikti, Gubernijos alaus darykloje buvo orientuojamasi į nealkoholinių ir gaivinančių gėrimų asortimento plėtimą,  gaminama daugiau kaip 20 pavadinimų vaisvandenių, tų tarpe nauji gėrimai: „Auksaspalvis“ ir „Apelsinų diabetikams“. 1986 m. buvo įsisavinta tonizuojančio gėrimo „Torchun“ gamyba, sukurta gaivinančių gėrimų „Vyšnia“, „Aviečių“, „Šermukšnis“, „Juodųjų serbentų“ ir kita receptūra ir  gamyba. 1988 m. įmonė pagamino 125 900 hl nealkoholinių gėrimų.

Etiketes Gubernijos alaus daryklai spausdino Šiaulių „Titnago“ spaustuvė. XX a. devintajame dešimtmetyje, pasikeitus pirkėjų poreikiams, pradėta vis labiau rūpintis gaminių prekine išvaizda, išleidžiamos produkcijos įpakavimu ir reklama.

Gubernijos alaus daryklos gamybos istorija ir raida atsispindi ir alaus etiketėse, kurios buvo klijuojamos ant butelių. Antrosios okupacijos metais ant „Gubernijos“ alaus daryklos  butelių buvo klijuojamos įvairių rūšių alaus šios pavadinimų etiketės: „BALTIJOS ALUS“ (0,5 l talpos), „BALTIJOS ALUS“ (0,33 l), „Biržiečių alus“ (0,33 l), „Biržiečių ALUS“ (0,5 l), „Kauno alus“ (0,33 l), „Kauno alus“ (0,5 l), „KAUNO ALUS“ (0,5 l),  „KOVO ALUS“ (0,5 l), „LIETUVIŠKAS ALUS“ (0,33 l), „LIETUVIŠKAS ALUS“ (0,5 l), „Lietuviškas ALUS“ (0,5 l), „Porteris ALUS“ (0,33 l), „Porteris ALUS“ (0,5 l), „RYGOS ALUS (0,5 l), „STALO ALUS“ (0,5 l), „Stalo ALUS“ (0,5 l), „ŠIRVENOS alus“ (0,5 l), „TAURAS ALUS“ (0,33 l), „TAURAS ALUS“ (0,33 l), „TAURAS ALUS“ (0,5 l), „UKRAINIETIŠKAS ALUS“ (0,5 l), „Vingis“ (0,5 l), „Žemaičių alus“  (0,33 l), „ŽEMAIČIŲ ALUS“ (0,33 l), „Žemaičių alus“ (0,33 l), „Žemaičių alus“ (0,5 l), „Žigulinis alus“ (0,33 l), „ŽIGULINIS ALUS“ (0,5 l) ir kt.

(Bus tęsinys)

Gubernijos alaus daryklos darbuotojai. XX a. II pusė. Iš Dainiaus Šidagio sudaryto rinkinio „Gubernijos foto 1900–1955“.

Viename iš Gubernijos alaus daryklos skyrių. XX a. II pusė. Iš Dainiaus Šidagio sudaryto rinkinio „Gubernijos foto 1900–1955“.

Gubernijos alaus daryklos dirbantieji ruošia statines alui. XX a. II pusė. Iš Dainiaus Šidagio sudaryto rinkinio „Gubernijos foto 1900–1955“.

Gubernijos alaus daryklos dirbantieji demonstracijoje. XX a. II pusė. Iš Dainiaus Šidagio sudaryto rinkinio „Gubernijos foto 1900–1955“.

Alaus daryklos „Gubernija“ „Tauras“ alus etiketė. Iš Ž. Šalkausko rinkinio.

Alaus daryklos „Gubernija“ „Baltijos“ alus etiketė. XX a. II pusė. Iš Ž. Šalkausko rinkinio.

Alaus daryklos „Gubernija“ „Lietuviškas“ alus etiketė. XX a. II pusė. Iš Ž. Šalkausko rinkinio.