Jeigu Lietuvoje norite pamatyti tikrą salą, siūlau aplankyti Rusnę. Baigiantis vasarai, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, anksti rytą automobiliu išvykau iš Šiaulių ir per Kelmę, Šilalę, Švėkšną, labai neskubėdamas, po daugiau kaip dviejų su puse valandų, atvažiavau į Šilutę. Pervažiavęs miestą, pasiekiau metalinį arkinį tiltą, nutiestą per Šyšos upę, vieninteliame sausumos kelyje, vedančiame į Rusnės salą, Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtyje. Šis tiltas, šilutiškių vadinamas Ligoninės arba Geltonuoju tiltu.
Pervažiavęs Geltonąjį tiltą per Šyšos upę, įvažiavau į didžiausią Lietuvos salą – Rusnę. Važiuodamas naujai pastatyta estakada, grožėdamasis salos pievomis, ganyklomis, miškeliais, krūmynais ir upių vingiais, atvykau į Rusnės lankytojų centrą. Iš čia prasidėjo kelionė po salą.
Rusnės sala – samplovinė lyguma, Nemuno deltos dalis tarp Atmatos, Skirvytės upių ir Kuršių marių. Jos plotas – apie 47 kv. km. Salos kraštovaizdį formuoja medžiai, krūmai, pievos, vanduo, įvairiapusis upių, senų upės vagų, pelkių ir liūnų tinklas. Rusnėje pasijunti tarsi amžių neliestoje gamtoje, kur pavasarį ir rudenį prasidedantys potvyniai, atskiria šios salos gyventojus nuo išorinio pasaulio. Sala išraižyta iškastais kanalais, kuriuose atitinkamą vandens lygį, dažniausiai per potvynius, palaikydavo perpumpavimo stotys, vadinamos polderiais. Rusnės sala išvagota daugelio protakų, upelių, senvagių ir upių: tai Atmata, Budulupė, Pakalnė, Palaukys, Rusnaitė, Skatulė, Skirvytė, Vilkinė, Vytinė, Vorusnė, Žaizdrupė ir kt. Pagrindine Nemuno-Rusnės-Skirvytės vandens arterija eina valstybinė Lietuvos ir Rusijos siena.
Saloje yra Rusnės gyvenvietė su nendrėmis dengtais stogais ir žvejų kaimai: Pakalnė, Skirvytė, Skirvytėlė, Šyškrantė, Uostadvaris ir Vorusnė. Čia nuo seno žmonės vertėsi žvejyba, žemdirbyste, daržininkyste, nendrių pjovimu. Rusnėje gimusi rašytoja Šarlote Kaizer (Charlote Keyser, 1890–1966) rašė: „Ši žalia sala – lyg stebuklingas žemės lopinėlis. Neaprėpiamos pievos, upės su aukštais krūmokšniais ir pylimais, už kurių slepiasi mediniai namai.“
Vertingiausios Rusnės salos kultūros paveldo vertybės – statiniai, atspindintys salos gyventojų ryšius su vandeniu: Rusnės senoji dalis ir kapinynas, Skirvytėlės kaimo – liaudies architektūros ansamblis, aštuoniakampis Uostadvario švyturys (1873–1876), pastatytas priešais Minijos žiotis (aukštis – 18 m) senosios vandens kėlimo stoties inžinierinis kompleksas su garo turbina (1907 m), senieji polderių inžinieriniai įrenginiai ir kt.
Nemuno delta, Rusnės sala – paukščių karalija. Per šias vietas tęsiasi jų migracijos keliai. Rusnėje esančiame stende perskaičiau, kad 29 paukščių rūšys sutinkamos saloje yra įtrauktos į paukščių direktyvos I priedo sąrašą. 37 paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai jūrinė šarka, pilkoji žąsis, pilkoji ir urvinė antys, mažoji žuvėdra ir kt. Šioje saloje peri kragai, čia galima pamatyti didįjį baublį, gerves, gulbes, jūrinius, didžiuosius erelius ir kt.
Rusnės sala pamėgta žvejų vieta. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad senųjų prūsų žynys, stebėdavo vėjo kryptį ir nurodydavo, kur kokią dieną žvejoti, kokios atplauks žuvys. Dabar į Nemuno deltos vandenis atplaukia neršti karosai, stintos, šamai. Žvejojamos lašišos, lydekos, karšiai, starkiai, upėtakiai, vėgėlės, žiobriai ir kitos žuvys. Rusnės saloje įvairiais metų laikais renkasi žvejoti žvejai mėgėjai, savo laimę mėginantys salos upėse, polderiuose, Kuršių mariose.
Nemuno deltoje be Rusnės, dar yra Briedžių (Šv. Elenos), Kiemo, Kubiliaus, Triušių, Ragininkų, Vilkinės, Vytinės salos. Iš viso Nemuno deltą sudaro 6 didelės salos, o tarp jų yra mažesnių salelių su įlankomis. Telkšo Dumblo, Didžiojo Gurgždo, Gurgždo, Kabuišės, Pelytakos ir kitos pelkės. Vertingiausios gamtos vertybės – unikali Nemuno deltos protakų (Atmatos, Skirvytės, Pakalnės, Vorusnės, Skatulės, Vytinės ir kitų) sistema, Rusnės salos kraštovaizdis, kanalai, senvaginiai ežerai, lagūninės kilmės Krokų Lankos ežeras bei Kuršių marių avandelta. Vakarinė Rusnės salos dalis ir jos marių pakrantė paskelbta gamtos rezervato teritorija, kur draudžiama bet kokia žmogaus veikla. Jos unikalų kraštovaizdį, gamtą, kultūros paveldą saugo Nemuno deltos regioninio parko statusas.
(Bus tęsinys)

Rusnės saloje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Rusnės salos artefaktai.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Rusnės saloje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Rusnės saloje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Tiltas Rusnėje.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.



