Šįkart visu mėnesiu anksčiau prenumeratorius ir kitus skaitytojus pradžiugins literatūros almanachas „Varpai“. Pavartykime redakciją pasiekusį naujausią, dar spaustuvės dažais kvepiantį 43-iąjį leidinio numerį.
Šiauliams brangios asmenybės
Nors leidinys respublikinis, šis „Varpų“ tomas ypač daug dėmesio paskyrė Šiauliams ir mūsų kraštui. Tai akivaizdu jau iš viršelių, kuriuose – skulptoriaus profesoriaus Aloyzo Toleikio kūriniai: pirmajame – pėsčiųjų bulvare apsigyvenusi bronzinė „Mergaitė su dūdelėmis“, ketvirtajame – dekoratyvinė skulptūra, puošusi senąją Šiaulių autobusų stotį. O almanacho puslapiuose – solidi prof. Vytenio Rimkaus studija, skirta žymiajam skulptoriui, čia ir 11 jo kūrinių.
Rubrika „2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai“ skirta Kazimierui Venclauskiui. Straipsnio „Ir politikas, ir kultūros žmogus, ir didelės šeimos tėvas“ autorius – leidinio vyriausiasis redaktorius, rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius, kurio sovietmečiu surinkti atsiminimai, rašyti „į stalčių“, dabar yra aukso vertės. Jei ne jis, muziejininkai, bijoję anais laikais rinkti medžiagą apie rūmų, kuriuose darbavosi jau sovietmečiu, tikruosius šeimininkus, atėjus nepriklausomybei, būtų turėję nedaug galimybių priartinti tuose rūmuose vykusį išskirtinį gyvenimą.
„Ilgą ir sudėtingą politiko kelią nuėjęs K. Venclauskis 1918 m. buvo įvardijamas kaip realus kandidatas ministro pirmininko pareigoms. Pirmaisiais nepriklausomybės metais tapo akivaizdžiu Šiaulių lyderiu – pirmuoju burmistru, apskrities valdybos pirmininku, miesto savivaldybės tarybos pirmininku. 1922 m. rudenį išrenkamas Lietuvos Respublikos Pirmojo Seimo nariu, po poros metų – Antrojo Seimo nariu. Tačiau ši talentinga asmenybė ne mažiau įdomi ir kitais aspektais – kaip kultūros žmogus ir didelės šeimos tėvas“, – pažymima straipsnyje.
„Varpų“ svetainės“ svečias – žymus menotyrininkas, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras Markas Petuchauskas, – tarpukario ilgamečio Šiaulių viceburmistro, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Samuelio Petuchausko sūnus. Publikacijoje „Gyvenimas buvo dosnus susitikimais su asmenybėmis“ ypač daug anuometinių Šiaulių, taipogi mūsų mieste gimusių ir iki tarptautinio lygio išaugusių menininkų vardų. Čia ir holokausto tema, dešimties-trylikos metų berniuko išgyvenimai nacistiniame lageryje, sovietinio ir posovietinio antisemitizmo gūsiai. Ir dar viena padėka tiems lietuviams, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, ištiesė pagalbos ranką, ištrūkus iš geto. Ypatingi nuopelnai priklauso talentingajai Sondeckių šeimai.
Atsiminimai ir meninė kūryba
Rubrika „Pirmųjų „Varpų“ autoriai“ skirta žymiajam teatro režisieriui, kūrybinio kelio pradžioje susijusiam ir su Šiaulių dramos teatru, Juozui Miltiniui, tvirtinusiam, jog „svarbiausia tai, ką menas palieka žmogaus sieloje“. Atsiminimų autorė – Irena Litvinaitė-Avyžienė.
Šiaulių krašto kūrėja Julija Almanis siūlo skaitytojams eilėraščių ciklą. Prozos puslapiuose – L. Peleckio-Kaktavičiaus novelės ir Algimanto Lyvos vizijos.
2020-ieji – poeto Pauliaus Širvio 100-mečio metai. Tai – unikali, legendinė asmenybė, kūrėjas, atlaikęs visus laiko išbandymus: yra skaitomas, pakartotinai leidžiamos jo knygos. Jam skirti kraštiečių, vaikystės draugų, buvusių bendradarbių, rašytojų ir kitų gyvenimo kelyje sutiktų žmonių prisiminimai, kuriuos parengė Alfas Pakėnas.
Dėmesio vertas rašytojo žemaičio Stasio Kašausko pasakojimas apie šviesios atminties žemaitį – Belgijoje gyvenusį originalų prozininką Eduardą Cinzą, jo ryšius su Lietuva ir Žemaitija.
Su lietuviško ekslibriso tyrinėtoju ir kolekcininku Vitoliu Enriku Vengriu supažindina šiaulietis Jonas Nekrašius, be kita ko, žinomas ir kaip šitos srities žinovas bei puoselėtojas.
Išskirtinė almanacho medžiaga – Antano Smetonos „Lietuva prieš mirtiną pavojų“. Šie Lietuvos Respublikos Prezidento atsiminimai Šiaulius pasiekė L. Peleckiui-Kaktavičiui rašant monografiją apie Vytautą Alantą, kuris, redaguodamas „Lietuvos aidą“, kasdien susitikinėjo su A. Smetona. Juos rašytojo archyve rado kūrėjo našlė Irena. Atsiminimai paties Prezidento ranka užrašyti 1940 m. liepos 1-25 d. Šveicarijoje, tik ką atvykus iš Lietuvos. Juose – Lietuva prieš mirtiną pavojų, betarpiškas liudijimas, kokios buvo paskutinės Lietuvos nepriklausomybės valandos.
O į pirmųjų „Varpų“ puslapius sugrąžina talentingo poeto ir vertėjo Henriko Radausko 1944 m. atlikti Paul Verlaine eilėraščių vertimai.
Leidinys iliustruotas retomis nuotraukomis. Naujausias „Varpų“ numeris dar kartą įrodo, jog almanachas yra gerose rankose. Dera pagirti ir „Neoprinto“ spaustuvę bei dizainerį Liudą Nekrošių – tokį leidinį malonu paimti į rankas.
