Praėjusiais metais pavasarį kelionių maršrutas atvedė į Ispanijai priklausančias Kanarų salas.

Dabartinis pavadinimas – Kanarai – kilo iš lotyniško žodžio „canis“ („šuo“). Pirmieji atvykėliai tokį pavadinimą salynui suteikė todėl, kad salose gyveno daugybė laukinių šunų. Antikos laikas šias salas, esančias už Heraklio stulpų (Gibraltaro sąsiaurio), laikė nugrimzdusios į vandenyną legendinės Atlantidos dalimi.  

Pirmieji Kanarų salų gyventojai buvo guančai, gyvenę uždarą gyvenimą. 1402 m. prancūzų karvedys  tyrinėtojas Žanas Betankūras (Jean de Bethencourt) vadovavo ekspedicijai į salas ir pirmą kartą išlipo į sausumą Lansarotės šiaurinėje pusėje. 1912 m. Kanarų salos iškovojo savivaldą nuo Ispanijos. 1982 m. Kanarų saloms buvo suteikta autonomija. Nuo 1982 m. Kanarai priklauso NATO, o nuo 1986 m. – Europos Sąjungai.

Kanarų salyną, autonominę Ispanijos Karalystės sritį, sudaro 7 didelės ir 6 mažos vulkaninės kilmės salos, esančios Atlanto vandenyne. Joms būdinga skirtinga geologinė charakteristika. Tai labiausiai nutolęs naujosios Europos taškas, kurį nuo vakarinio Afrikos kranto skiria tik 108 km, o nuo Pirėnų pusiasalio – apie 1500 km. Didžiausios salos yra Tenerifė, Fuerteventūra, Gran Kanarija, Lansarotė, La Palma, La Gomera ir El Hieras. Mažos salelės: La Grasiosa, Alegransa, Montana Klara, Los Lobosas, Roke del Estė ir Roke del Oeste. Kanarų salos yra padalytos į 2 provincijas: vakarinę (sostinė – Tenerifės Santa Krusas) ir rytinę (sostinė – Las Palmasas). Aukščiausias Kanarų salyno taškas – veikiantis Teidės vulkanas (3718 m), esantis Tenerifės saloje.

Dėl unikalaus reljefo ir Atlanto vandenyno įtakos salose labai dažnai keičiasi orai. Tą pačią dieną gali lyti lietus, skaisčiai šviesti saulė ar visą salą gaubti rūkas ar migla. Kanarų salose visus metus pliusinė temperatūra – vidutinė mėnesio temperatūra čia svyruoja nuo 18 iki 24 laipsnių šilumos, o vandens temperatūra Atlanto vandenyne – nuo 19 iki 20 laipsnių šilumos. Dėl geografinės padėties ir savito reljefo atskirų salų klimatas kiek skiriasi – nuo švelnaus ir drėgno iki labai šilto ir sauso.  Dėl tokio klimato, Kanarų salos vadinamos „amžinojo pavasario“ salomis.

Kanarų salose auginami abrikosai, bananai, citrusai, cukranendrės, migdolai, persikai vynuogės, bulvės pomidorai, tabakas, grūdinės kultūros. Vulkanų šlaituose auga visžaliai krūmai, yra miškų, daug endeminių augalų ir gyvūnų. Kanarų salos pasižymi ugnikalniais, vulkanais, geizeriais, smėlio kopomis, juodo vulkaninio  ir balto smėlio, atnešto vėjų iš Afrikos, paplūdimiais.

Kelionės metu teko aplankyti dvi Kanarų salyno salas: Fuerteventūrą ir Lansarotę. Šios salos yra vulkaninės kilmės. Fuerteventūroje gražūs smėlėti paplūdimiai, banglentėms, burlentėms, jėgos aitvarams ir kitiems vandens sportams palankūs salos krantai.

Lansarotė – unikali užgęsusių ir veikiančių ugnikalnių ir geizerių sala, pasižymi išskirtiniu vulkanų ir lavos suformuotu peizažu, kunkuliuojančiomis Los Hervideros uolomis, kurias ispanai vadina „Verdančiais puodais“, būtent taip verčiamas šios vietos pavadinimas.

Iš Vilniaus į Kanarų salas skridome lėktuvu apie 6 val. ir nusileidome Fuerteventūros oro uoste. Apsistojome Fuerteventūroje, viename iš Atlanto vandenyno pakrantėje esančių SPA viešbučių. Iš čia vyko turiningos kelionės po Kanarų salyno salas – Fuerteventūrą ir Lansarotę. Kelionių po jas metu pavyko pamatyti daug įspūdingų šių salų vietų, kurias pavyko užfiksuoti fotoaparatu ir taip papildyti savo kelionės albumą įsimenančiais vaizdais.

2020 03 27 45

Skulptūra keliautojams Puerto del Rosario.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 03 27 39

Jachtų uostas Kanaruose.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 03 27 38

Burinis laivas prie Fuerteventūros.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 03 27 43

Atlanto vandenyno pakrantė prie Fuerteventūros.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 03 27 40

Altanto vandenyno pakrantė prie Kanarų salyno.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

2020 03 27 44

Kanarų salyno kraštovaizdis.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

 

 

 
Straipsnių peržiūros
94613714
Į viršų