Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta neįprasta paroda. Tai tarptautinis trijų menininkų projektas, kalbantis apie moters grožį. Jame susijungia fotografija, grafika ir tapyba.

Moteris – tai muzika
Šiaulietis fotomenininkas Alvydas Šalkauskas fotografiją pamėgo dar vaikystėje, bet rimtai į šią meno sritį pasinėrė dirbdamas Šiaulių dailės mokykloje, kur vaikus moko fotografijos meno. Nuo 2013 m. jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Paminėtini žymiausi A. Šalkausko fotografijos ciklai: „Žaidimas šviesa“, „Prisiminimai apie gimtą kaimą“, „Gimtadieniai“, „Kolegos“, „Vilniui“, Lietuvos dvarai“, „Po saulės ženklu“, „Per laiko tėkmę“, panoraminiai fotografijos kūriniai „Gimto kaimo liekanos“, „Paskutinė a-lia vakarienė“. Fotografijos  publikuotos leidiniuose: „Šiauliai. Kūrėjai. Ketvirtas išmatavimas“, „Kelmės krašto paveldas dailininkų kūryboje“, Vitalijos Kurtinaitienės kūrybos albume-kataloge „Keramika“.

Parodoje eksponuojamų fotografijų herojės – nuostabaus grožio moterys. Jų grakščias linijas išryškina muzikos instrumentai. A. Šalkauskas sakė, kad jam labai svarbu nuogą kūną estetiškai  atskleisti, žemiškose nuotraukose sukurti nežemišką  grožį.

Pasak dizainerio Vilmanto Dambrausko, paslaptis slypi paprastume: nuostabios moterys juo pasitiki, puikiai suvaldytos detalės, šviesos ir šešėlių žaismė. Menotyrininkė Michalina Adomavičienė teigė, kad A. Šalkausko nuotraukos plastiškos, minimaliomis priemonėmis fotomenininkas siekia didžiausios išraiškos. Didelio talento reikia įamžinant erotišką ramybę. Stebina, kad nuotraukos paveikia  jausmus: kai kur liūdesio, kai kur džiugesio, susimąstymo. Tarsi muzika plaukia iš jų.

Idėja gimė „Monmartre“
A. Šalkauskas pasakojo, kad sumanymas rengti bendrą projektą su Latvijos menininke Ieva Caruka kilo prieš dvejus metus „Laiptų galerijos“ festivalyje „Šiaulių Monmartro Respublika“.  Tada padovanojo Ievai savo parodos katalogą, įsišnekėjo, jį sudomino Ievos tapomos moterys su muzikos instrumentais. Ieva šia idėja vėliau užkrėtė savo pažįstamą dailininkę iš Rusijos Dianą Arslanovą. Jos Alvydas nepažįsta, bet užsimezgė kūrybiniai kontaktai. Alvydas siuntė joms savo fotografijas, jos kūrė grafikos lakštus. Pavadinimą „Žiupsnelis druskos“ sugalvojusi Ieva. Alvydas pritaria šiai simbolikai: „Gyvenimo druska… kaip be moters?“

I. Caruka sako, kad ją įkvepia nespalvota fotografija. Lietuvoje ypač stipri nespalvotos fotografijos mokykla. Kai pamatė Alvydo nuotraukas, užsidegė noru kurti panašia tema.

Parodos pavadinimą ji aiškina giliau: „Moteris – tai ne tik žmogaus fizinė lytis, tai kur kas daugiau. Sunku pasakyti, kas yra moteriškumas, nes visa paslaptis ir yra ta, kad moteris gali būti visokia. Vienaip ji apsinuogina pasauliui, kitaip sau, dar kitokia ji – apsinuoginusi prieš mylimą vyrą. Moteris yra kaip muzika, kaip stichija. Aistroje jauti –  kūnas turi druskos skonį.“  

Trys menininkai – trys interpretacijos
Kultūra nežino sienų, menininkų sumanymui  sienos nesutrukdė. Nors, pasak „Laiptų galerijos“ darbuotojos Astos Stankūnienės, kad nežlugtų paroda, teko gerokai pavargti – Dianos darbai buvo užkliuvę muitinėje. Pati autorė Diana ką tik iš kelionės, į parodos atidarymą atvykti negalėjo.

 A. Šalkauskas patikino, kad projektas dar nesibaigė: „Laiptų galerija“ pajėgė sutalpinti tik pusę darbų. Artimiausiu metu paroda vyks Latvijoje, vėliau – Rusijoje. Galbūt kūrinių dar atsiras daugiau, nes  rezultatas visai įdomus.

I. Caruka Lvove mokėsi knygos grafikos, Rygoje tęsė grafikos studijas. Menininkės darbuose susijungia abiejų mokyklų tradicijos, o seksualumas jos darbuose prasiveržia kaip ryškiausia dvasios laisvės išraiška. Menininkės darbų yra Lvovo nacionaliniame dailės muziejuje, Latvijos, Vokietijos, Austrijos, Danijos, Nyderlandų privačiose kolekcijose. Ji parodose dalyvauja nuo 1988 m., surengė beveik 20 personalinių parodų, jos kūryba šiauliečiams pažįstama.

„Man, kaip ir visiems menininkams, patinka dirbti įvairiomis technikomis, išbandyti jas. Man patinka spalvos, o kartais reikalinga tik linija“, – sako  I. Caruka. – Mano moterys – tai nuotaikos ir jausmai, prisiminimai. Kartais  gali būti stipri moteris, kaip žemė, kartais aistringai šokanti moteris.“ Šį kartą menininkę įkvėpė fotografijos, tai jai nauja įdomi patirtis.

Maskvoje gyvenanti ir kurianti D. Arslanova su Latvijos dailininke I. Caruka susipažino  per tarptautinį simpoziumą Kosove ir užsikrėtė bendra idėja.

D. Arslanova yra Baškirijos meno mokyklos atstovė. Dailininkė, grafikė, scenos dizainerė, dizainerė, Rusijos dailininkų sąjungos narė nuo 2002 m. Parodose dalyvauja nuo 1995 m. Ji regioninių, Rusijos  ir tarptautinių parodų (Italija, Japonija, Vokietija, Rumunija, Prancūzija, Belgija, kt.) bei simpoziumų, plenerų (Italija, Ispanija, Turkija, Prancūzija, kt.) dalyvė. Pelnė aukštų Rusijos ir tarptautinių apdovanojimų.

Atradusi A. Šalkausko fotografiją, įspūdį menininkė siekia susieti su savo vidiniu pasauliu ir emocijas išlieti popieriuje. Jos darbuose moters figūrą papildo Zodiako ženklai – labai stiprūs archetipiniai simboliai. Pavyzdžiui, Mergelės žvaigždynas simbolizuoja nekaltą mergelę, moterį. Menininkės darbuose dažnas mėnulio motyvas, kaip moteriškosios energijos simbolis. Dianos piešinys – tai impresijų miksas. Veidai, figūros ir simboliai yra būdas perteikti emocijas.  

Menotyrininkė M. Adomavičienė sakė, kad nelengva iš pirmo žvilgsnio atskirti Ievos ir Dianos darbus. Abiejų menininkių meistriškas piešinys perteikia stiprias emocijas. Sukuriamas temperamentingas emociškai prisotintas ir atviras vaizdas. Ievos linijos grakščios, plastiškos, subtilios, šiek tiek paryškintos švelnios spalvos šešėliais. Dianos grafika aštresnė, daugiau ekspresijos, moteris siejama su mitologija, žvaigždynais, Zodiako ženklų simbolika. Abi menininkės nepiktnaudžiauja spalvomis, išraiška subtili. Visų trijų autorių kūryba pasižymi aukštu estetiniu lygiu, subtilumu. Visi darbai puikiai tarpusavyje jungiasi, džiazuoja.

Belieka tikėtis, kad  „Laiptų galerijoje“ eksponuojamų A. Šalkausko, I. Carukos ir D. Arslanovos darbų dvasią, tą nenusakomą druskos skonį pajaus  parodos lankytojai.

2019 01 19 4

I. Carukos grafika.
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

2019 01 19 33

Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94559368
Į viršų