„Laiptų galerijoje“ atidaryta vilnietės fotografės, grafikės, astrologės Daivos Kairevičiūtės grafikos paroda „Burtai“.

Unikalaus braižo fotografijomis, grafikos kūriniais  tarptautinėse parodose ir socialiniuose tinkluose garsios menininkės autorinė paroda Šiauliuose pirmą kartą. Juodos, panteriškos gracijos pripildytos moterys skleidžiasi nepaprasto grožio žiedais, traukia grakščiu kūno virpesiu, prieš žiūrovo akis atveria magišką erotiškumo paslaptį.

Prieš parodos atidarymą autorė pasidalijo mintimis apie kūrybą, astrologiją ir save.

– Džiaugiamės jūsų kūrybą pirmąkart matydami Šiauliuose.
– Ne visai pirmą. Esu dalyvavusi „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalyje, ne kartą „Laiptų galerijoje“ lankėmės su vyru Mindaugu Šnipu. Galbūt artimi ryšiai su „Laiptais“ inspiravo, kad ši paroda iš Latvijos pirmiausia atkeliavo į Šiaulius.

– Šioje parodoje vaizduojamos moterys išsiskiria galingais juodais kūnais, kurie baltame fone dar labiau sustiprėja, savitas gipso rėmas, kai kur puoštas aukso spalva – turbūt neatsitiktinai toks kontrastas. Juoda spalva slepia moters nuogumą ar turi kitą funkciją, pabrėžia moters kūniškumą, prigimtinę jėgą?
– Juoda spalva – tai žemės spalva. Man ji graži, baltame fone išryškėja moters stiprybė. Tik nereikia man feminizmo prikabinti. Nesu feministė. Nepatinka ir lyginimai su Stasiu Krasausku. Nors kiekvienas gali kurti savo įžvalgas, bet mano darbai kalba apie gyvenimą kitokius dalykus.

– Žiūrint į šį ciklą susidaro įspūdis, kad tai mylinčios moters kūryba.
– Smagu būna, kai atsiranda naujų įžvalgų. Man atrodo, kad kūryboje nereikia savęs iki vulgarumo išversti, bet kalbėti apie šviesius, pozityvius dalykus norisi. Man pačiai turi būti gražu tai, ką kuriu.   Noriu, kad mano darbai būtų gražūs bei harmoningi ir kad žiūrovai pajustų tą grožio prisilietimą, jaustų tą malonumą, kurį patiriu.

– Mes įpratę grožėtis besiplaikstančiais moters plaukais. O čia maža glotni  moters galvutė: moteriškumas ne galvoje, kūnas viršesnis?
– Man gražu dailiai sušukuota moteris. Maža galvutė – grožis, moteriškumas.

– Tik dviejuose darbuose matyti užuomina apie vyrą, lengvas prisilietimas galva, ranka. Bet vyro alsavimas jaučiamas aplinkoje... Ar jūsų grafika visa tokia moteriška?
– Man tai artima. Niuansai, formos panašios.

– Kaip reaguojate, jeigu žiūrovas jūsų kūrybą ne taip supranta, jei spaudoje parašoma ne visai tiesa?
– Man dar įdomiau, jeigu ką nors prikuria: skaitau ir man juokinga. Tiesos – kaip tokios – iš viso nėra. Kiekvieno tiesa kitokia. Kūriniai gali būti inspiracija savo mintims. Rašyk, ką nori, kad ir savo sapnus. Astrologiškai kiekvienas žmogus yra atskira planeta. Mes kalbamės tam tikromis susitartomis frazėmis, bet iš tikrųjų vienas kito nesuprantame. Kiekvienas su savimi kalbamės.

– Įdomi mintis. Gal tokiam mąstymui astrologijos studijavimas turi įtakos? Tai susikalbėjimo visai nėra?
– Ne, jis yra. Susikalbėjimas – tai rezonansas. Jeigu klausote, jeigu nusiteikę pozityviai, tos bangos aplinkui sklinda. Santykis mezgasi ne kalboje, o kažkur aplinkui.  

– Tai ne kalbos turinys svarbu, o santykis, pats kalbėjimas, bendravimas, tai kokias „bangas“ paskleidžiame?
– Iš dalies taip. Kuo artimesnis žmogus, tuo mažiau kalbos. Lieka strateginiai dalykai. Kur nueiti, ką pamatyti. Net kai žmonės pykstasi, jie vis tiek vienas kitam simpatizuoja. Išsiginčiji, išsakai savo nuomonę, išklausai kitą, po to apmąstai, kita nuomonė tave šiek tiek paveikia. Taip žmonės progresuoja, vystosi.

– O dažnai pykstatės?
– Esu astrologiškai karšto ženklo. Turiu tokį ragą, turbūt jaučiate kalbėdamasi. Galime kalbėti kaip lakštingalos, o jaučiasi. Kiekvienas pagal vidinę savo struktūrą  jaučia tai nesąmoningai.

– Jaučiu stiprią moterį, tvirtumą, sunkiai apibūdinamą.
– Yra. Molio kietumo yra.

– O kūryboje kokią save atskleidžiate? Ar susipina astrologija ir kūryba?
– Grafika sau, fotografija sau, astrologija sau. Skirtingos erdvės, aš irgi skirtinga. Ne, kaip atskiri kambariai. Atsiriboji nuo vieno, pereini prie kito. Grįžti ir iš naujo apžvelgi visa.

– Ar horoskopus tik pažįstamiems kuriate?
–  Ne, bet nesireklamuoju. Turi atsirinkti. Aš šiuo metu daugiau laiko skiriu kūrybai. Man ši sritis svarbesnė.

– O gyvenimas, buitis taip pat atskirais gabalais išsidėlioja?
– Namie vienaip, būni viename burbule, išeini į gatvę – kitame. Tai ne kaukės. Natūraliai išeina. Kai eini į parduotuvę, negalvoju, kad esu menininkė.

– Ar buitis dviejų menininkų nevaržo?
 – Ne. Skulptorius ir grafikė – skirtingos sferos. Gal geriau, kad abu būtume skulptoriai… O gal ne – geriau kaip yra... Nežinau…. Mes labai skirtingi. Bet Mindaugo Šnipo kūryba man labai patinka. Jo darbai vieni iš geriausių.

– Užaugote ir gyvenate Vilniuje. Ką jums davė šis miestas? Ar galėtumėte pasakyti, kad mylite Vilnių?
– Nežinau, ką davė Vilnius. Neturiu su kuo lyginti, kitur negyvenau. Vilnius yra sostinė, ten daug žmonių gyvena.

Užaugau Vilniuje, gyvenu, ir tiek. Nežinau, ką reiškia meilė miestui. Nemėgstu taškytis „meilėmis“. Nesuprantu pasakymo „myliu Kauną ar Vilnių“. Gal yra tokių žmonių, kurie gali taip įvardyti. Gal jei ilgai gyvena užsienyje, grįžęs patiria jausmą, panašų į meilę. Nežinau nė ką pasakyti. Jaučiuosi gerai arba ne, artima vieta gal yra.

– Turbūt dauguma taip galvoja, bet nemadinga viešai sakyti. Mėgstate keliauti?
– Kasmet kur nors su vyru važiuojame. Tai lyg perkrovimas, perprogramavimas. Ir galimybė keistis. Kiekviena patirtis naują neuronų jungtį sukuria. Net ir pats laikas natūraliai mus keičia. Atsisuki – jau kitoks.

– Ar tikite, kad vardas turi įtakos asmenybei? Jei taip, nuo vardo skambėjimo ar nuo istorijos tai priklauso?
– Be abejo, įtakos mūsų gyvenimui vardas turi. Yra stiprūs vardai ir yra silpni vardai. Kuo stipresnis vardas, tuo stipresnė atsakomybė.

– O stiprumas iš vardo istorijos ateina ar iš skambesio?
– Skambesys svarbus, istorija savaime suponuoja skambėjimą. bet neišvengiamai jis kuria ir vardo istoriją. Jėgą, svorį duoda. Pavyzdžiui, Mindaugas – svarus, skambus, stiprus vardas. Daiva (deivė) irgi turi tam tikro svorio.

– Jūsų vardas susijęs su paslaptimi?
– Turbūt.

– Vardas užkodavo misiją nešti, saugoti, atskleisti paslaptį?
– Aš sutinku.

– Ko palinkėtumėte šiauliečiams? Ką žvaigždės sako Šiauliams?
– Pats pavadinimas daug reiškia. Jūsų miesto pavadinimas siejamas su saule. Turite šviesti kaip saulės. Linkiu saulės, šviesos. Saulė turi šviesti ne tik mieste. Saulės širdyse linkiu, galvose mūsų reikia šviesos, kad skleistume vienas kitam. Kad harmonija būtų visur. Didžiulės galimybės augti, kai toks vardas.

Baigdama pokalbį autorė prasitarė, kad ruošiama paroda, kurioje jos vaizduojamos moterys sukurs savo tekstus. Ko gero, „Burtų“ moterims  tinkamiausias tekstas būtų „Giesmių giesmė“.

Parodos momentai.  
Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.