Beverčiant 1944–1956 metų Šiaulių rajoninės farmacijos kontoros priimtų ir atleistų tarnautojų ir darbininkų pageltusius gyvenimo aprašymų puslapius, pastebėta gana įdomių žinių farmacijos specialistų vaikystę, mokslą ir darbinę veiklą. Tarnautojai ir darbininkai dirbo Šiaulių miesto vaistinėse, Šiaulių vaistų sandėlyje, rajoninėje farmacijos kontoroje bei Šiaulių krašto farmacijos įstaigose.
Farmacijos kontoros įsakymą knygoje pasirašė kontoros vedėjai V. Izbenskas, R. Levinas, Malnikas.
Įdomu pažymėti tai, kad aukštosiose mokyklose dažniausiai mokėsi kilusieji iš mažažemių ūkininkų šeimų ir dirbo pas tėvus.
Petras Dambis gimė 1924 m. gegužės 8 d. Deglonų kaime, Tryškių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Tėvas buvo tarnautojas – pradžios mokyklos mokytojas, motina – namų šeimininkė. Šeimoje augo keturi vaikai, trys sūnūs ir viena dukra. Vyresnysis sūnus, tėvas ir dukra mokytojavo Plungės vidurinėje mokykloje. Brolis mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
Petras Dambis 1941 metais baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. Vokiečių okupacijos metais gyveno pas tėvus. 1945 metais mokėsi Kaune. Nuo 1945 m. vasario 1 d. iki 1949 m. kovo 1 d. dirbo Šiaulių miesto sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarinės epidemiologijos stotyje epidemiologo padėjėju ir nuo 1946 m. spalio 15 d. iki 1949 m. kovo 1 d. – teismo medicinos eksperto padėjėju antraeilėse pareigose. Nuo 1950 m. gruodžio mėnesio dirbo Raudėnų vaistinės punkto vedėju. Šiose pareigose dirbo iki 1952 m. gegužės 1 d.
Prieš tai kurį laiką dirbo Kražių vaistinėje sanitaru. Pažymose nurodoma, kad visose pareigose dirbo gerai, pareigas atliko sąžiningai.
Justina Dulinskaitė gimė 1923 m. balandžio 1 d. Sereikių kaime, Lygumų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, valstiečių šeimoje.
Tėvai turėjo 23 hektarus žemės, visą laiką dirbo žemės ūkyje. 1944 metais tėvai įstojo į kolūkį „Pažanga“. Tėvai ir dvi seserys kolūkyje dirbo įvairius darbus. Viena sesuo dirbo Lygumuose akušere, Justina Dulinskaitė su broliu gyveno Šiauliuose, brolis lankė gimnaziją.
Justina 1931 metų pradžioje lankė Sereikių pradinę mokyklą, kurią baigė 1935 metais. Baigusi mokyklą iki 1949 metų dirbo tėvų ūkyje. Po to atvyko į Šiaulius ir dirbo krovėja, tvarkytoja cukrinių runkelių paruošų punkte. Kurį laiką niekur nedirbo. Vėliau dirbo Šiaulių 121-ojoje vaistinėje, Šiaulių vaistų sandėlyje, Šiaulių miesto ligoninės vaistinėje sanitarės ir darbininkės pareigose.
J. Dulinskaitė gyveno Salomėjos Neries g. 6, Šiauliuose.
Jadvyga Gadeikaitė gimė 1929 m. rugpjūčio 11 d. Kėdainių rajone, Janušavos kaime, valstiečių šeimoje. Tėvai turėjo 9 hektarus žemės. Mokėsi Kėdainių pradžios ir vidurinėje mokyklose. 1948 metais įstojo studijuoti į Kauno universiteto Farmacijos fakultetą ir 1952 metais įgijo provizorės specialybę. Sesuo Vanda po gimnazijos mokėsi Kauno medicinos seserų mokykloje, dirbo Kėdainių miesto ligoninėje.
Provizorė J. Gadeikaitė nuo 1952 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Šiaulių miesto 121-ojoje vaistinėje, receptore. Antraeilėse pareigose dirbo Šiaulių 314-ojoje vaistinėje. Šiauliuose gyveno Miglovaros g. 47.
Provizorius Julius Gaulė gimė 1927 m. sausio 2 d. Dusetų miestelyje Zarasų apskrityje, valstiečių šeimoje. Tėvai turėjo 16 hektarų žemės.
Mokėsi Dusetų ir Rokiškio mokyklose. Baigęs Rokiškio gimnaziją iki įstojimo į universitetą dirbo žemės ūkyje ir mokytojavo pradžios mokykloje. 1945 metais įstojo į Kauno valstybinį Vytauto Didžiojo universitetą, pradžioje į Cheminės technologijos, vėliau į Farmacijos fakultetą, kurį baigė 1949 metais ir gavo provizoriaus diplomą.
Provizoriaus J. Gaulės gyvenimas buvo pašvęstas analitinės vaistų kontrolės laboratorijos darbui.
Dirbo Šiaulių rajoninės farmacijos skyriaus, Šiaulių farmacijos labaratorijos „Galen“, kitose laboratorijose. Gyveno V. Valančiaus g. 7.
Provizorius ilgus metus dirbo analitiku Respublikinėje kontrolinėje analitinėje laboratorijoje Vilniuje. Visą laiką dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Pudencija Giniotaitė gimė 1905 m. gruodžio 18 d. Mažeikių mieste neturtingoje amatininko šeimoje. Šeimoje augo penki vaikai, kuriuos tėvas stengėsi išleisti į mokslus. Tėvas buvo beraštis. Ji su vyresniąja seserimi, baigusios pradžios mokyklą įstojo į Mažeikių valstybinės gimnazijos pirmąją klasę. 1919 metais jaunesnioji, baigusi pradžios mokyklą, pradėjo mokytis siuvimo amato. Jauniausioji mirė būdama 7-erių. Turėjo vieną brolį, kuris baigęs pradžios mokyklą pradėjo dirbti, bet 1927 metais susirgo nervų liga, buvo nuvežtas į psichiatrinę ligoninė, kur mirė. 1941 metais vyriausioji sesuo baigusi 2-3 klases pradėjo tarnauti.
P. Giniotaitė 1928 metais baigė Mažeikių valstybinę gimnaziją, įgijo atestatą su teise stoti į aukštąją mokyklą.
Matydama, kad tėvas savo uždarbiu neįstengia padėti materialiai, stojant į universitetą, pasirinko vaistinę Raseiniuose. Iš Sveikatos departamento gavo leidimą ir pradėjo dirbti vaistinėje kaip vaistinės mokinė. Įgijusi dvejų metų stažą, keičiantis vaistinės vedėjams – provizoriui Petrui Beržanskiui, provizoriui Juozui Boturai, akademikui vaistininkui A. Baniuliui, provizoriui A. Rimkevičiui, laikė egzaminus prie Vytauto Didžiojo universiteto provizoriaus padėjėjo teisėms įgyti. Išlaikiusi egzaminus metais gavo pažymėjimą Nr. 8665, jog jai leidžiama verstis farmacijos praktika. Ir pradėjo dirbti Salantų, mirus provizoriui Bučniui teko keturis mėnesius dirbti vienai, kol susirado aukštąją baigusią ir turinčią teisę užimti vaistinės vedėjos vietą, chemike-vaistininke visą laiką dirbo Salantuose, būnant vedėjams akademikei vaistininkei V. Bružienei, chemikei-vaistininkei G. Rudberkailaitei ir provizoriui A. Makovičiui.
Dirbant Salantuose labai pradėjo sirgti motina, buvo reikalinga priežiūra, tad persikėlė iš Salantų į Mažeikius, kur dirbo receptoriaus pareigose.
Jonas Grigelis-Grigaliūnas gimė 1892 metais Kapančiškio kaime, Stačiūnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Tėvai turėjo 6 hektarus žemės, buvo žemdirbiai. Nuo pat vaikystės teko dirbti įvairius darbus: akėti dirvą, ganyti gyvulius. 10–11 metų tėvai pradėjo mokyti, iš pradžių Šiauliuose, vėliau gimnazijoje Palangoje.
Tėvų noras buvo, kad įstotų į Dvasinę seminariją, kadangi į seminariją nestojo, neteko tėvų materialinės paramos. Įstojo į vaistinę mokiniu, tai buvo pirmoji praktika vaistinėje. 1914 metais Maskvoje išlaikė vaistinės padėjėjo egzaminus. Dirbo Astrachanėje, vėliau Omske, vaistų sandėlyje Vakarų kariuomenėje. Vokiečių okupacijos metais dirbo banke Utenoje. 1945–1947 metais dirbo Šiaulių rajoninės kontoros farmacijos inspektoriumi.
1947-1948 metais buvo Smilgių vaistinėje receptaru. Po to – Baisogalos vaistinės vedėju. Dirbo iki 1957 m. gruodžio 30 d.
Už atsidavimą darbui apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais“.
Donaldas Šeferis gimė 1934 m. sausio 13 d. Rudiškių kaime, Joniškio rajone, Šiaulių apskrityje, tarnautojų šeimoje.
Būdamas aštuonerių, pradėjo lankyti Pošiupių pradinę mokyklą, kurią baigė 1946 metais. Tais pačiais metais įstojo į Joniškio vidurinę mokyklą. Joje mokėsi iki 1951 metų, baigė aštuonias klases.
Nuo 1951 m. lapkričio 16 d. dirbo Joniškio vaistinėje, sąskaitininku. Trumpą laiką dirbo Šiluvos vaistinėje. Iš Joniškio vaistinės kasininko pareigų atleistas 1952 m. birželio 8 d. Po to dirbo Kuršėnų vaistinėje buhalteriu.
Liudas Dargis gimė 1902 metais Šiauliuose. Tėvas Jonas Dargis – mažažemis valstietis, Dainų kaime Šiaulių valsčiuje turėjo 9,5 hektaro žemės.
1915 metais baigė keturias gimnazijos klases. Vokiečių okupacijos metais 1915–1918 m. nesimokė. 1918–1920 metais mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1926 metais baigė Šiaulių suaugusiųjų gimnaziją.
1920 metais pradėjo tarnauti kariuomenėje Šiauliuose, iš pradžių – sąskaitininku, vėliau buhalteriu. 1924 metais atliko karinę tarnybą.
Dirbo Amerikos-Lietuvos bendrovėje automobilių pardavimo skyriuje, buhalteriu. Iki vokiečių okupacijos, 1939 metų, gyveno ir dirbo Klaipėdoje viešbučio vedėju. Daugiau kaip metus gyveno Kaune ir dirbo bendrovės „Rytai“ likvidatoriumi, taip pat dirbo Komunalinio banko Šiauliuose inspektoriumi.
Vokiečių okupacijos metais gyveno pas tėvus ir dirbo žemės ūkio darbus Dainų kaime. Nuo 1944 iki 1947 metų dirbo Valstybiniame statybos medžiagų pramonės treste Nr. 2 planavimo skyriaus viršininku. Nuo 1947 metų dirbo Šiaulių vaistų sandėlio vyr. buhalteriu, o nuo 1949 metų – Šiaulių rajoninės farmacijos kontoros vyr. buhalteriu.
1946 metais apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais“. Vedęs – žmona Jadvyga Dargienė. Gyveno P. Cvirkos g. 82, Šiauliuose. L. Dargis žemiškąją kelionę baigė 1952 m. rugsėjo 11 d.
Vytautas Grakauskas gimė 1932 m. balandžio 8 d. Kaune. Tėvai – darbininkai. 1939 metais pradėjo lankyti pradžios mokyklą. Vokiečių okupacijos metais mokėsi Kauno pradžios mokykloje Nr. 11. 1947 metais įstojo į Kauno I berniukų gimnaziją ir joje baigė keturias klases. 1947 metais pradėjo mokytis Respublikinės Kauno farmacijos mokykloje, kurią baigė 1950 metais. Įgijo provizoriaus padėjėjo specialybę. 1950 metais pradėjo dirbti Vyriausiosios farmacijos valdybos Kauno skyriaus vaistinėse, kartu studijavo Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultete, kurį baigė 1955 metais, įgijo provizoriaus specialybę.
Nuo 1959 m. liepos 1 d. provizoriaus padėjėjas V. Grakauskas laikinai dirbo Šiaulių 314-ojoje vaistinėje asistentu.
Dirbo Vyriausiosiso farmacijos valdybos Darbo mokslinio organizavimo laboratorijos „Farmacija“ viršininko pavaduotoju. 1977 metais paskirtas Respublikinio vaistų sandėlio vedėju.
Pablogėjus sveikatai, provizorius V. Grakauskas nuo 1987 metais atsisakė Respublikinio vaistų sandėlio vedėjo pareigų, pradėjo dirbti Vyriausiojoje farmacijos valdyboje saugumo technikos inžinieriumi, tačiau dirbo tik kelis mėnesius. 1987 m. balandžio 19 d., važiuodamas automobiliu, staiga mirė. Palaidotas Kauno kapinėse.



