Vasario 16 d. 15 val. „Laiptų galerijoje“ atidaroma XVIII–XIX a. Lietuvos žemėlapių ekspozicija, Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“. Knygos „Žemaitėje – mona meile“ pristatymas.
Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerijoje“ Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta XVIII– XIX amžių Lietuvos žemėlapių paroda – tai dalies reprezentatyviausių žemėlapių rinkinys, pristatantis to ir ankstesnių laikmečių mūsų krašto istorijos periodus.
Lietuvos kartografijos istorija nėra turtinga, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikmetis, deja, negali pasigirti nė vienu mūsų šalies atvaizdu žemėlapyje, o suklestėjo žemėlapių kūrimas ir leidyba tik XVIII amžiuje, tad Šiauliuose pateikiama esmingiausių Lietuvos kartografijos pavyzdžių kolekcija suteiks daug peno kiekvieno aplankiusio parodą vaizduotei.
Kalbant apie žemėlapių rinkinius, derėtų pradėti nuo Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žemėlapių ir atlasų kolekcijos, kartografinių rinkinių savo dvaruose turėjo didikai Radvilos, neaplenkiamos vertės Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelewelio kolekcija, iš XX a. kartografijos kolekcininkų paminėtini Algirdas Mošinskis, Mtislavas Dobužinskis, Povilas Reklaitis, Vincas Minsevičius, Kazimieras Varnelis... Šiuo metu Lietuvos vertingiausi senosios kartografijos rinkiniai saugomi Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskiu bibliotekose, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir privačiose kolekcijose.
Parodoje „Laiptų galerijoje“ pateikiamuose žemėlapiuose randi, kad Lietuvos teritorija vadinama SamogitiaLithuania, matomos 5 upės: Nemunas (Niemo), Neris (Vilia) bei trys neįvardintos, bet galima numanyti, kad tai Vilnia, Bartuva ir Venta. Pavaizduoti Kaunas (Kofno), Klaipėda (Memole castrum), Trakai (Troky). Įdomios dvi Vilniaus geografinės padėtys: viename žemėlapyje užrašyta Wilno (lenkiška forma), o kitame – Wilde (vokiškai). Matyt autoriai naudojo ir lenkišką, ir vokišką medžiagą... Kiekvieną Lietuvos patriotą, be abejo, sudomins žemėlapis, kuriame bandoma apibrėžti galimas moderniosios mūsų Lietuvos sienas. Be žemėlapiuose pažymėtos Lietuvos ir Lenkijos teritorijų, yra ir aplinkinių kraštų: Latvijos, Ukrainos, Kuršo, Livonijos, Prūsijos, Rusijos, Silezijos ir kitų. Žemėlapiuose atsispindi visi ATR (Abiejų Tautų Respublikos) padalinimai, kai pilietinio karo, valstiečių sukilimų ir didikų tarpusavio vaidų nualintos valstybės teritorijos dalį pasidalijo trys kaimyninės monarchijos: Prūsija, Austrija, Rusija. 1793 m. ATR neteko 50 proc. teritorijos. Žemėlapiuose ypač atsispindi Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo metai ir laikotarpis, kai priimta Konstitucija (1971 m. gegužės 3 d.). Ši Lietuvos-Lenkijos Konstitucija antroji pasaulyje (po Amerikos) ir pirmoji Europoje (net Prancūzija dar neturėjo savo Konstitucijos).
XVII–XVIII a. žemėlapius sudarinėjo Lenkiją ir Lietuvą puolusių švedų bei rusų armijos specialistai. Sudarant žemėlapius svarbus vaidmuo teko matininkams, kurių buvo kiekvienoje apskrityje ir karo inžinieriams, kurie specializavosi topografijos srityse. Kolekcijos vertybės T. K Lotterio, J. B. Homanno R. Zannonio, J. Nepreckio, T. Mayerio ir eilės kitų to meto žinomiausių kartografų darbai. Žinant, kad spaudos draudimo metu žemėlapiai buvo konfiskuojami, išlikusiųjų vertė ypač didelė.
Paroda sudaryta iš dviejų privačių Vilniaus kolekcininkų rinkinių: Lietuvos kolekcininkų asociacijos prezidento, Šiaulių garbės piliečio Edmundo Armoškos ir tos asociacijos nario Gedimino Petraičio. Edmundas Armoška daugiau žinomas kaip dailės kolekcininkas, jo dėka „Laiptų galerijoje“ buvo surengtos net keturios populiaraus tapytojo Šarūno Saukos parodos. Šįkart jis šiauliečiams skiria keletą retų žemėlapių. Edmundas pasakoja, jog jo pirmoji kolekcija – lingvistinių knygų biblioteka. Ją jam paliko mama, lietuvių kalbos mokytoja. Vėliau susidomėjo žemėlapiais, dailės kūriniais. Gediminas Petraitis kolekcionavimo aistra užsidegė irgi labai seniai – dar mokykloje. Kaip ir Edmundas Armoška, taip ir Gediminas Petraitis savo kolekcijomis byloja meilę gimtajam kraštui, nes šalia žemėlapių dar kolekcionuoja lietuvių liaudies skulptūrą ir Lietuvos išeivijos dailės kūrinius, yra pasirodę du jo kolekcijų albumai. Lituanistikos rinkimas – abiejų kolekcininkų viso gyvenimo pomėgis. Jų žemėlapių rinkiniai apibūdinami išskirtinėmis lietuvių kartografijos retenybėmis. Turtindami savo kolekciją, jie dovanomis papildo ir Lietuvos muziejų rinkinius. Abiejų kolekcininkų nuomone, kolekcionavimas įpareigoja, o juo labiau įpareigoja Valstybės Šimtmečio proga dovanoti geriausius savo rinkinių eksponatus.
Jau nuo vasario 9 d. „Laiptų galerijoje“ galėsite pasivaikščioti po vieno žinomiausių Lietuvos portretistų Algimanto Aleksandravičiaus peizažų Lietuvą, nuo vasario 16-osios, atidarant A. Aleksandravičiaus parodą „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“ – peizažai praskleis ir XVIII–XIX amžiaus žemėlapių ekspoziciją „Laiptų galerijoje“.
Algimantas Aleksandravičius yra vienas žinomiausių Lietuvos portretistų, bet šioje parodoje eksponuojamos išraiškingos Lietuvos peizažo fotografijos, nukeliančios žiūrovą toli nuo sostinės į Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Visos jos publikuotos keturiose autoriaus knygose apie šiuos regionus. 2013-aisiais buvo pristatytas pirmasis tomas – „Žemaitėjė – mona meilė“. Antras „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“ bei trečias „Dzūkija – išskaicyta iš Dzievulio drabnų raštų...“ tomai ant knygynų prekystalių atsidūrė 2014 ir 2015 metais. 2016 gruodį, prieš pat Kalėdas, A. Aleksandravičius su knyga „Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota“ pasiekė tarpinį kūrybinio sumanymo finišą.
Anot V. Kinčinaičio „tai nesutramdyta geografija, tai Algimanto geopoetika. Jam rūpi talpūs vietos vaizdiniai, jis pats juos kuria, taip pratęsdamas bent fotografijose vietos dvasią. Tokie mentaliniai žemėlapiai netinka vadovėliams, bet tinka ugdant kraštovaizdžio audinio pažinimą – raibuliuojančio tvoros šešėlio, miško tankmės, sausažolės kvapo, debesies piešinio vienybės pojūtį. Tai dangaus judrumo ir žemės statikos sankirta, barokinė tezės ir antitezės drama, taip tinkanti juodai baltai fotografijai“.
Algimantas Aleksandravičius (gim. 1960 m.) – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP). Surengė Lietuvoje ir užsienyje apie 200 personalinių parodų. Daugelio parodų, fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių sudarytojas. Šešiolikos personalinių fotoalbumų autorius. 2003 metais pripažintas geriausiu Europos portretistu, 2011 metais – Baltijos šalių geriausiu portretistu, Lietuvos spaudos fotografija Auksinio kadro keturiskart nugalėtojas, Tarptautinių fotografijų parodų keturiskart Grand Prix laimėtojas.
